Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-462-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00148-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2021 m. rugsėjo 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-476/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. G. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – V. B. ir T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. G. dėl turtinės žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 7827,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 adresu (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino svetimą turtą – tretiesiems asmenims priklausančiame name sugadino elektros instaliaciją (nukirpo ir ištraukė laidus), sugadino elektros paskirstymo ­– saugiklių dėžutę, virtuvėje sugadino keraminių plytelių sienų apdailą, sugadino ventiliacijos angą (sulankstė ir sukišo į vidų metalinius angos kraštus), svetainėje sugadino sienų apdailą, pirmo aukšto kambaryje sugadino sienos apdailą, laiptinėje į pastogę sugadino sienų apdailą, antro aukšto kambariuose sugadino sienų ir lubų apdailą, sugadino vandens gręžinį (į jį prikišo skudurų ir šiukšlių), svetainėje ir pirmo aukšto kambaryje sugadino šildymo sistemą keturiose vietose (pradūrė cirkuliacinius radiatorių vamzdelius), tokiu būdu tretiesiems asmenims padarė turtinę žalą. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad tokie E. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, todėl jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

3. Ieškovė nurodė, kad turtas buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67DNB (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-08-15) (toliau – Taisyklės). Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 7827,49 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos ieškovės apdraustam turtui, todėl jam kyla pareiga šią žalą kompensuoti; ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragino atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) tyčia sugadindamas tretiesiems asmenims priklausantį turtą, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5% dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. A. E. G. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad trečiųjų asmenų turtui padarytos žalos klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje bylose. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 9 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė įvairius daiktus (šviestuvus, durų rankeną, elektros rozetes (kištukinius lizdus), vonią, radiatorius ir kt.), taip padarydamas 4568 Eur turtinę žalą. Taip pat jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 9 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tyčia sugadino svetimą turtą – nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. priklausančiame name sugadino elektros instaliaciją, elektros paskirstymo – saugiklių dėžutę, keraminių plytelių sienų apdailą, ventiliacijos angą, įvairiuose namo kambariuose sienų ir lubų apdailą, vandens gręžinį, šildymo sistemą, taip iš viso sugadino 9440,00 Eur vertės nukentėjusiųjų turtą ir šiems padarė turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nukentėjusiesiems teisę į civilinį ieškinį ir jo klausimą pasiūlė spręsti civilinio proceso tvarka.

6. Nukentėjusieji kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 patenkino ieškovų V. ir T. B. ieškinį ir priteisė ieškovams iš atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovams iš viso padaryta 14008,00 Eur žala (t. y., sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaitinamajame nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovas baudžiamojoje byloje buvo pateikęs kasacinį skundą, tačiau pagrobtų ir sugadintų daiktų nei kiekio, nei vertės neginčijo, tai lėmė veikos kvalifikavimą, todėl šioje byloje yra konstatuota ieškovų teisė į 14008,00 Eur turtinės žalos atlyginimą). Ieškovai pateiktame ieškinyje nurodė, kad neturi galimybių sutaisyti visą apgadintą turtą, todėl draudimo bendrovė jiems yra apmokėjusi 5746,00 Eur sumą už tai, ką ieškovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad V. B. ir T. B. dėl E. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė 8262,00 Eur (14008 Eur - 5746 Eur) turtinę žalą, kurią ir priteisė iš atsakovo.

7. Atsakovas pažymėjo, jog tiek Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019, tiek ir nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra visiškai tapatus – atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryta žala, abiejose bylose žalos atsiradimas kildinamas iš identiškų faktinių aplinkybių – tų pačių pagrobtų ir sugadintų daiktų vertės. Ieškovė šiuo atveju įrodinėja, kad iš viso nukentėjusiesiems dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 7827,49 Eur žala, kurią ieškovė išmokėjo ir reikalauja priteisti. Įvertinus ieškovės su ieškiniu pateiktus žalos dydį nustatančius įrodymus, sulyginus juos su nukentėjusiųjų tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 nurodytais pagrobto ir sugadinto turto pavadinimais, vienetais ir kitais identifikaciniais kriterijais, akivaizdu, jog ieškovė, apskaičiuodama padarytos žalos dydį bei mokėtinos išmokos dydį, vertino lygiai tuos pačius pagrobtus ir/ar sugadintus daiktus, kaip ir minėtuose teismų sprendimuose. Tačiau tie patys daiktai ir jų kiekiai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose nustatant žalos dydį buvo remtasi iš esmės vien tik nukentėjusiųjų žodžiais, yra nurodyti ir apskaičiuoti didesnės vertės, nei ieškovės šioje byloje (kvalifikuotai ir pareikalavus išlaidas patvirtinančių įrodymų) nustatytos pagrobtų ir/arba sugadintų tų pačių daiktų vertės. Kitaip tariant, susiklosto tokia situacija, jog realiai dokumentais pagrįstas žalos dydis yra 7827,49 Eur, kaip ir apskaičiavo bei nurodė ieškovė, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais B. vien tik iš jų žodžių, nepareikalavus jokių žalos faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, jau yra priteista didesnė suma, nei reikalauja šioje byloje ieškovė – 8262,00 Eur žalos atlyginimo.

8. Atsakovas nurodė, jog esant tokiai situacijai, kada iš atsakovo tiesiogiai nukentėjusiesiems jau yra priteista 8262,00 Eur žalos atlyginimo, draudiko ieškinio patenkinimas ir reikalaujamų 7827,49 Eur priteisimas reikštų, kad atsakovas padarytą žalą turi sumokėti du kartus. Tokiu atveju B. nepagrįstai praturtėtų, nes jau yra gavę iš ieškovės 7827,49 Eur žalos atlyginimo ir turi vykdytiną reikalavimą 8262,00 Eur sumai. Iš viso atsakovas turėtų sumokėti netgi daugiau, negu apskritai Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 nustatytas bendras žalos dydis; sprendimu konstatuota, kad žalos dydis – 14008,00 Eur, o visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus šioje byloje, iš atsakovo būtų priteista iš viso 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur). Ieškovės prašomos sumos priteisimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, o teismo sprendimas neteisėtas, tai patvirtina ir tai, jog reikalaujamas priteisti žalos dydis beveik prilygsta visai namo su žemės sklypu kainai, kurią B. sumokėjo šį turtą įsigydami. Patenkinus ieškinį dar ir šioje byloje, B. akivaizdžiai nepagrįstai praturtės, kadangi iš atsakovo priteistais pinigais jie galės pasidengti visą žemės sklypo ir namo įsigijimo kainą ir dar jiems liks tūkstantis eurų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo 7827,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 476,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisti iš atsakovo 176,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,00 Eur pašto išlaidų valstybei.

10. Teismas nurodė, kad yra visi CK 6.263 straipsnyje numatyti pagrindai, nes atsakovas tyčia sugadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

11. Teismas nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentais, kad patenkinus ieškovės ieškinį, būtų priteista didesnė pinigų suma nei priteista teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad sudarydamas draudimo sutartį, asmuo siekė, kad jam būtų atlyginta žala, o jei po teismo sprendimo priėmimo draudimas nukentėjusiems asmenims papildomai apskaičiavo ir atlygino žalą, tai šią sumą turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo.

12. Teismas akcentavo, jog išieškotoja turi teisę mažinti išieškomos sumos dydį, be to, teismas negali bloginti trečiųjų asmenų padėties, nes jų sudaryta būsto draudimo sutartis jiems turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui jie gaus draudimo išmoką. Teismo vertinimu, prašomą priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, būtų pažeistas trečiųjų asmenų lūkestis gauti draudimo sutartyje numatytą išmoką.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas savo teises gali apginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) E. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 yra konstatuota, kad bendras B. atsakovo padarytas žalos dydis iš viso yra 14008,00 Eur. Ši žalos suma buvo nustatyta iš B. nepareikalavus pateikti jokių žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Draudikas (ieškovė šioje byloje) žalos dydį apskaičiavo, pasitelkdamas profesionalų ekspertą, kuris, naudodamasis tam skirta metodika ir programine įranga, taip pat ir B. pateiktais duomenimis, apskaičiavo, kad bendras padarytos žalos dydis sudaro 7827,49 Eur. Draudiko eksperto apskaičiuotas nuostolių dydis yra žymiai patikimesnis ir tikslesnis, tačiau net eksperto apskaičiuotas žalos dydis yra netikslus (per didelis), kadangi jis eksperto apskaičiuotas, nepritaikant nusidėvėjimo kriterijaus. Net jei būtų vertinama, kad draudiko eksperto apskaičiuotas bendras nuostolių dydis yra teisingas (net neskaičiuojant nusidėvėjimo), šiai dienai iš atsakovo tiesiogiai B. jau yra priteista ir vykdytina nuostolių atlyginimo suma – 8262,00 Eur (Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019), t. y., maždaug 500 Eur didesnė, nei iš viso atsakovas padarė nuostolių B. Todėl vien šiuo pagrindu draudiko ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas netgi dėl didesnės nuostolių sumos, nei yra apskaičiuota eksperto. Draudikas, be pagrindo išmokėjęs draudimo išmoką (perteklinį žalos atlyginimą), turėtų ją išsireikalauti iš savo klientų B., kurie nepranešė savo draudikui apie tai, kad jau yra vykdytinu teismo sprendimu prisiteisę žalą tiesiogiai iš jį padariusio atsakovo. Priešingu atveju, susidarys situacija, kad B., visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus šioje byloje, iš viso gaus 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur), t. y. dvigubai daugiau, nei realiai padaryta žalos. Net jei būtų vertinama, kad bendra atsakovo veiksmais padarytos žalos suma yra 14008,00 Eur, išeitų, kad bendras iš atsakovo priteistų sumų dydis viršija jo padarytos žalos dydį 2081,49 Eur (16089,49 Eur - 14008 Eur = 2081,49 Eur).

14.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad išieškotoja turi teisę mažinti išieškomos sumos dydį ir, kad prašomą priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, būtų pažeistas trečiųjų asmenų lūkestis gauti draudimo sutartyje numatytą išmoką, o atsakovas savo teises gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais (t. y. proceso atnaujinimo pagrindu). Teismų sprendimais negali būti sukurta tokia situacija, kad būtų priteistas didesnis žalos dydis, nei jos realiai buvo padaryta, paliekant tai išieškotojo sąžiningumui vykdymo procese. Sprendimu priteista suma turėtų būti sumažinta 2081,49 Eur.

14.3. Vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovas buvo nurodęs, jog 16089,49 Eur priteisimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, o teismo sprendimas šioje byloje neteisėtas. Be to, reikalaujamas priteisti žalos dydis beveik prilygsta visai namo su žemės sklypu kainai, kurią B. sumokėjo šį turtą įsigydami. Patenkinus ieškinį dar ir šioje byloje, B. akivaizdžiai nepagrįstai praturtėtų. Šių argumentų teismas skundžiamame sprendime niekaip neįvertino. Be to, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų ne tik nesąžiningą B. praturtėjimą, tačiau ir sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių (ir pats žalos padarymas buvo nulemtas atsakovo desperacijos dėl prarasto turto, susidūrus su finansiniais sunkumais), todėl reikalaujamas priteisti nuostolių dydis mažintinas dar ir šiuo teisiniu pagrindu.

15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d. Ieškovė draudimo išmokas išmokėjo atitinkamai 2019 m. kovo 28 d. ir 2020 m. kovo 27 d. Atsakovas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki draudimo išmokų išmokėjo dienos nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginęs žalos, todėl ieškovė pagrįstai išmokėjo jos apskaičiuotą žalos dydį ir tokiu būdu perėmė reikalavimo teisę į atsakovą. Tokiu būdu ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą kompensuoti dalį padarytos žalos. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir tokiu būdu už atsakovą įvykdžiusi jo prievolę, įgijo kreditorių (V. ir T. B.) reikalavimo teisę į atsakovą išmokėtos draudimo išmokos ribose. Taigi, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju susidariusi situacija yra teisiškai negalima. Ieškovė baudžiamojoje byloje nebuvo įtraukta jokiu procesiniu statusu, todėl ji ir neturėjo kitos galimybės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip tik užvesdama civilinę bylą teisme.

15.2. Šios bylos nagrinėjimo metu V. B. nurodė, kad nei ji, nei jos vyras kol kas nėra perdavę vykdomojo rašto dėl žalos, priteistos baudžiamojoje byloje, išieškojimo iš atsakovo antstoliui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas tada, kai bus užvesta vykdomoji byla, savo teises papildomai gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

15.3. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja baudžiamojoje byloje priteistą žalos dydį, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas būtų skundęs nuosprendį aukštesnės instancijos teismui ir šis aspektas būtų peržiūrėtas. Priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis šiuo atveju negali būti peržiūrimas civilinėje byloje. Taigi, atsakovo argumentai apie tai, kad žalos dydis baudžiamojoje byloje nustatytas netinkamai, negali būti vertinami šioje civilinėje byloje. Šioje byloje turi būti vertinamas ieškovės prašomas priteisti žalos dydis, kuris buvo įrodytas rašytiniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės apskaičiuota žala buvo nepagrįsta ar neteisinga, nors tokią pareigą turėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens T. B. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (draudimo laikotarpis 2017-06-23 00:00 val. – 2018-06-22 24:00 val.) dėl draudžiamo būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

18. 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog draudėjo teigimu, buvęs sodybos savininkas, išsikraustydamas iš jam priklausiusio ir per varžytines parduoto namo, namą suniokojo: demontuoti ir išvežti radiatoriai, sanitariniai mazgai, elektros laidai. Pridėtas sugadinimų sąrašas.

19. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą (sudarytą pagal 2017 m. spalio mėn. kainas) bendra sugadinto turto remonto vertė –7827,49 Eur.

20. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė gyvenamajame name buvusius daiktus ir iš viso padarė 4568,00 Eur turtinę žalą, taip pat sugadino 9440,00 Eur vertės turto. Teismas pripažino nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

21. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu nuspręsta ieškovų V. B. ir T. B. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovams iš atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad E. G. kaltė dėl V. B. ir T. B. atžvilgiu padarytų nusikaltimų veikų ir atsiradusių pasekmių yra nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu; ieškovams padaryta žala – 14008,00 Eur, t. y. sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, tad šioje byloje yra konstatuojama ieškovų teisė į 14008,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad draudimo bendrovė ieškovams yra apmokėjusi 5746,00 Eur sumą už tai, ką ieškovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus, nes būsto įsigijimui iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė kreditą, kurį moka šiuo metu; matyti, kad V. B. ir T. B. dėl E. G. padarytų nusikalstamų veikų patyrė 8262,00 Eur (14008,00 Eur – 5746,00 Eur) turtinę žalą, todėl V. B. ir T. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

22. 2019 m. kovo 8 d. Draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta draudimo išmokos suma – 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 27 d. Draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta draudimo išmokos suma – 2081,49 Eur.

23. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui T. B. išmoką už pastatų draudimą 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. išmokėjo 2081,49 Eur.

24. 2019 m. balandžio 9 d. pranešimu „Dėl išmokos išieškojimo“ ieškovė atsakovui pranešė, kad dėl įvykio padarytai žalai atlyginti trečiajam asmeniui buvo išmokėta 5746,00 Eur suma, todėl ieškovė turi regreso teisę išieškoti šią draudimo išmoką iš atsakovo. Ieškovė prašė atsakovo minėtą sumą pervesti į ieškovės sąskaitą.

25. 2020 m. kovo 27 d. pranešimu apie žalos atlyginimą ieškovė trečiąjį asmenį T. B. informavo, kad išmoka 2081,49 Eur draudimo išmoką už 2017-08-01 atsitikusį įvykį, per kurį buvo sugadintas gyvenamasis namas.

Dėl ginčo esmės

26. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas suniokojo tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kuris buvo apdraustas Būsto draudimu. Pagal ieškovės (draudiko) sudarytą lokalinę sąmatą (sudarytą pagal 2017 m. spalio mėn. kainas) bendra sugadinto turto remonto vertė –7827,49 Eur. 2019 m. kovo 8 d. Draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta draudimo išmokos suma – 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 27 d. Draudimo išmokos apskaičiavime nurodyta draudimo išmokos suma – 2081,49 Eur. 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui T. B. išmoką už pastatų draudimą 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. išmokėjo 2081,49 Eur. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareikštu ieškiniu siekia realizuoti subrogacijos teisę.

27. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

28. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

29. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

30. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, kuris, ieškovės vertinimu, yra atsakingas už padarytą žalą. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

32. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad E. G. laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 9.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. B. ir T. B. priklausančiame gyvenamajame name tyčia pagrobė gyvenamajame name buvusius daiktus ir iš viso padarė 4568,00 Eur turtinę žalą, taip pat sugadino 9440,00 Eur vertės turto. Teismas pripažino nukentėjusiesiems V. B. ir T. B. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovas tyčia sugadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

34. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovų V. B. ir T. B. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovams iš atsakovo E. G. 8262,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovams padaryta žala – 14008,00 Eur (sugadintų ir pagrobtų daiktų kiekis ir vertė yra nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. priimtame apkaltinamajame nuosprendyje), tačiau kadangi draudimo bendrovė ieškovams buvo apmokėjusi 5746,00 Eur sumą už tai, ką ieškovai jau sutvarkė ir draudimui pateikė prekių įsigijimo kvitus, teismas sprendė, kad ieškovams dėl atsakovo padarytų nusikalstamų veikų priteistina 8262,00 Eur (14008,00 Eur – 5746,00 Eur) turtinės žalos.

35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo V. B. patvirtino, kad dar iki šiol į antstolių kontorą su vykdomuoju raštu nesikreipė; duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino tretiesiems asmenims Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu priteistą turtiną žalą, į bylą nepateikta. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, 2019 m. kovo 28 d. ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui T. B. išmoką už pastatų draudimą 5746,00 Eur; 2020 m. kovo 30 d. išmokėjo 2081,49 Eur. 2020 m. birželio 19 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, ieškinio suma – 7827,49 Eur (5746,00 Eur + 2081,49 Eur).

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gruodžio 12 d.; ieškovė draudimo išmokas išmokėjo 2019 m. kovo 28 d. ir 2020 m. kovo 27 d. Atsakovas nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki draudimo išmokų išmokėjimo dienos nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginęs žalos. Ieškovė pagrįstai išmokėjo jos apskaičiuotą žalos dydį ir perėmė reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir tokiu būdu už atsakovą įvykdžiusi jo prievolę, įgijo kreditorių (trečiųjų asmenų) reikalavimo teisę į atsakovą išmokėtos draudimo išmokos ribose.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad šiai dienai iš atsakovo jau yra priteista ir vykdytina nuostolių atlyginimo suma (8262,00 Eur), t. y., maždaug 500 Eur didesnė, nei iš viso atsakovas padarė nuostolių, todėl vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas netgi dėl didesnės nuostolių sumos. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė, be pagrindo išmokėjusi draudimo išmoką, turėtų ją išsireikalauti iš savo klientų, kurie nepranešė savo draudikui apie tai, kad jau yra vykdytinu teismo sprendimu prisiteisę žalą tiesiogiai iš jį padariusio atsakovo. Atsakovo vertinimu, susidarys situacija, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, tretieji asmenys iš viso gaus 16089,49 Eur (8262,00 Eur + 7827,49 Eur = 16089,49 Eur), t. y. dvigubai daugiau, nei realiai padaryta žalos, o jei būtų vertinama, kad bendra atsakovo veiksmais padarytos žalos suma yra 14008,00 Eur, bendras iš atsakovo priteistų sumų dydis viršys jo padarytos žalos dydį 2081,49 Eur (16089,49 Eur - 14008 Eur = 2081,49 Eur).

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja baudžiamojoje byloje priteistą žalos dydį, tačiau priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis šiuo atveju negali būti peržiūrimas civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje vertinamas ieškovės prašomas priteisti žalos dydis, kuris buvo įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė padarytą žalą apskaičiavo netinkamai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas negali bloginti trečiųjų asmenų padėties, nes jų sudaryta Būsto draudimo sutartis jiems turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui, jie gaus draudimo išmoką, tad prašomą priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, būtų pažeistas trečiųjų asmenų lūkestis gauti draudimo sutartyje numatytą išmoką. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teises papildomai gali apginti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

39. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų ne tik nesąžiningą trečiųjų asmenų praturtėjimą, bet ir sukeltų atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių (ir pats žalos padarymas buvo nulemtas atsakovo desperacijos dėl prarasto turto, susidūrus su finansiniais sunkumais), todėl reikalaujamas priteisti nuostolių dydis mažintinas.

40. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Pastarojoje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikalaujamas priteisti nuostolių dydis galėtų būti sumažintas, remiantis CK 6.251 straipsnio kriterijais. Atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas sukeltų jam nepriimtinų ir sunkių pasekmių, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindė bei neįrodė.

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės, išmokėjusios draudimo išmoką, reikalavimą priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovo – turtinę žalą, kurios dydis 7827,49 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nesant įrodymų, nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.