- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2-117-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00148-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Trečiasis asmuo
- V. B., T. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. G., tretieji asmenys V. B. ir T. B. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7827,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. V. paaiškino, kad atsakovas E. G. nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 (duomenys neskelbtini) tyčia sugadino svetimą turtą – V. B. ir T. B. turtą ir padarė jiems turtinę žalą. V. B. ir T. B. priklausantis turtas buvo apdraustas Būsto draudimo sutartimi. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudiminiu. E. G. veiksmų neteisėtumą patvirtina Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-519/2018 ir jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67DNB (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-08-15). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetetingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Ieškovas apskaičiavo, kad jo apdraustam turtui padaryta žala sudaro 7827,49 Eur. ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jam kyla pareiga šią žalą kompensuoti. Pagal LR CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Yra visi LR CK 6.263 str. numatyti pagrindai, nes E. G. tyčia sugadino V. B. ir T. B. priklausantį turtą, dėl neteisėtų E. G. veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Prašė priteisti 7827,49 Eur. turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas A. G. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Vaivos ir T. B. turtui padarytos žalos klausimas buvo sprendžiamas ir yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamojoje ir civilinėje bylose. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta kad daiktų buvo pagrobta už 4568,00 Eur, o sugadinta už 9440,00 Eur. Viso 14008,00 Eur. Civilinėje byloje Nr, 2-10561-237/2019 buvo konstatuota, kad bendras padarytos žalos dydis 14008,00 Eur. Draudimo bendrovė V.ir T. B. apmokėjo 5746,00 Eur., todėl minusavo išmokėtą pinigų sumą ir priteisė 8262,00 Eur. Abiejose bylose žalos atsiradimas kildinamas iš identiškų faktinių aplinkybių – tų pačių pagrobtų ir sugadintų daiktų vertės. Esant tokiai situacijai, kuomet iš atsakovo tiesiogiai nukentėjusiems Bukauskams jau yra priteista 8262,00 Eur. žalos atlyginimo, draudiko ieškinio patenkinimas ir reikalaujamų 7827,49 Eur priteisimas reikštų, kad atsakovas padarytą žalą turi sumokėti du kartus – vieną kartą 8262,00 Eur. pagal dabar jau vykdytiną teismo sprendimą tiesiogiai Bukauskams, o antrą kartą – jeigu šioje byloje teismas patenkintų draudiko ieškinį. Tuo būdu Bukauskai nepagrįstai praturtėtų, nes jau yra gavę iš Ieškovo 7827,49 Eur žalos atlyginimo ir turi vykdytiną reikalavimą 8262,00 Eur. sumai. Bendroje sumoje atsakovas turėtų sumokėti netgi daugiau, negu apskritai Šiaulių apylinkės teismo 2019-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10561-237/2019 nustatytas bendras žalos dydis. Patenkinus ieškovo reikalavimus šioje byloje iš atsakovo būtų priteista iš viso 16089,49 Eur. Tokiu būdu 16089,49 Eur. priteisimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Remiantis dabartine nekilnojamojo turto verte, namas ir žemės sklypas bendrai paėmus šiais dienai yra verti 15440,00 Eur. Tuo tarpu patenkinus ieškinį šioje byloje, bendra žalos dydžio suma būtų 16089,49 Eur. Įvertinus iš namo pagrobtų daiktų, taip pat jame buvusių įrenginių, vidaus apdailos ir kitų daiktų sugadinimo ir/arba atstatymo į pradinę padėtį vertė negali būti didesnė už viso nekilnojamojo turto vertę.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad su vyru kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, nes norėjo pirkti butą Raseinių mieste. Banke jiems parodė nuotraukas apie (duomenys neskelbtini) seniūnijoje parduodamą gyvenamąjį namą. Juos sudomino siūlomas gyvenamasis namas su priklausiniais, todėl nusprendė jį pirkti. Ji kreipėsi į turto vertintojus ir šio nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 20000,00 Eur. Jų didžiausia klaida buvo tai, kad jie tą namą nusipirko iš bankroto administratoriaus. Jie 2017-06-18 susitiko su E. G., jis parodė namo vidų ir tarėsi dėl jo išsikraustymo iš gyvenamojo namo. E. G. prašė leisti pagyventi dar mėnesį, nes turi dvi dukras ir naujagimį. Ji tikrai suprato, kad jų šeimos padėtis nelengva, pati augino mažametį sūnų, todėl su jo prašymu sutiko. Tvarkantis dokumentus seniūnijoje paaiškėjo, kad E. G. jokio naujagimio neturi. Suabejojusi E. G. sąžiningumu, paragino jį išsikraustyti ir perduoti jiems raktus. 2017-08-01 ji su mama ir patėviu nuvyko prie gyvenamojo namo. Raktai buvo dėžutėje. Įėję į namo vidų pamatė, kad viskas suniokota, o ant sienos užrašyti įžeidžiantys žodžiai. Jie kreipėsi į policijos komisariatą. Su atvykusiais policijos pareigūnais apžiūrėjo namą ir nustatė padarytus sugadinimus. Visame name buvo sugadinta elektros instaliacija, nuimti radiatoriai, vandens gręžinys prikištas skudurų, šiukšlių, pradurti cirkuliaciniai radiatorių vamzdeliai, pavogtas hidroforas, šviestuvai, klozetas, kriauklė. Policijos komisariate su tyrėja internete susirado šių sugadintų ar pavogtų daiktų kainas, vertindami pačias mažiausias kainas ir įtraukė į bendrą žalos atlyginimą. Žala teisme buvo priteista. Žalos priteisimo metu jai draudimas buvo atlyginęs 5746,00 Eur. Šią žalą ji išminusavo iš prašomos priteisti turtinės žalos. Žalos priteisimo dienai draudimas dar nebuvo pervedęs 2081,49 Eur. Draudimo ieškinys pagrįstas ir turėtų būti patenkintas, nes ji tikrai gavo 7827,49 Eur. Šiuo metu ji dar nesikreipė į antstolius dėl teismo sprendimu priteistos žalos išieškojimo. Jų lėšos ribotos, o antstoliai išieškojimą pradeda tik sumokėjus už jų paslaugas. Ji tikrai iš jiems priteistos žalos išminusuos tuos 2081,49 Eur, nes nenori gauti tų pinigų, kuriuos jai jau atlygino draudimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (LR CK 6.987 str.). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67DNB. Būstas buvo apdraustas atkūrimo verte t.y. atstatant turtą iki buvusios būklės prieš pat įvykį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo, kad apdraustam turtui padaryta 7827,49 Eur. žala ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. 2019-03-27 mokėjimo pavedimu į T. B. sąskaitą buvo pervesta 5746,00 Eur, o 2020-03-27 – 2081,49 Eur. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. V.ir T. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017-06-13 už 18500,00 eurų, o 2017-06-14 turtą užregistravo šeimos vardu. Nuo 2017-06-18 iki 2017-08-01 šiame būste gyveno E. G.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Yra visi LR CK 6.263 str. numatyti pagrindai, nes E. G. tyčia sugadino V. B. ir T. B. priklausantį turtą, dėl neteisėtų E. G. veiksmų atsirado turtinė žala, atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
2018-12-12 Šiaulių apygardos nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiems V. B. ir T. B. buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinėje byloje Nr, 2-10561-237/2019 buvo konstatuota, kad bendras padarytos žalos dydis 14008,00 Eur. Draudimo bendrovė teismo sprendimo priėmimo dieną V.ir T. B. sumokėjo 5746,00 Eur., todėl priimant teismo sprendimą buvo minusuota draudimo išmokėta pinigų sumą ir priteista 8262,00 Eur žalos. 2020-03-27 draudimas T. B. pervedė 2081,49 Eur. Tokiu būdu po teismo sprendimo priėmimo nukentėjusiems buvo dar atlyginta 2081,49 Eur. Atsakovas mano, kad patenkinus ieškovo ieškinį, būtų priteista didesnė pinigų suma nei priteista teismo sprendimu. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Sudarydamas draudimo sutartį, asmuo siekė, kad jam būtų atlyginta žala. Jei po teismo sprendimo priėmimo draudimas nukentėjusiems asmenims papildomai apskaičiavo ir atlygino žalą, tai šią sumą turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo. Byloje trečiasis asmuo V. B. patvirtino, kad 2081,49 Eur gavo ir perduodama vykdymui vykdomąjį raštą, apie tai informuos antstolį ir išminusuos tą sumą. V. B. dar iki šiol į antstolių kontorą su vykdomuoju raštu nesikreipė, nes neturi lėšų antstoliui sumokėti. LR CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikiami vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokiu būdu V. B. dar turi galimybę kreiptis dėl išieškojimo. LR CPK 641 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo. Iš to seka, kad išieškotoja turi teisę mažinti išieškomos sumos dydį. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas negali bloginti trečiųjų asmenų padėties, nes jų sudaryta būsto draudimo sutartis jiems turėjo užtikrinti, kad įvykus draudiminiam įvykiui jie gaus draudimo išmoką. Prašomą priteisti žalos dydį sumažinus 2081,49 Eur, būtų pažeistas trečiųjų asmenų lūkestis gauti draudimo sutartyje numatytą išmoką. Atsakovas savo teises gali apginti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.
CK 6.37 str. ir 6.210 str. nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 176,00 Eur žyminis mokestis.
Priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 17,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta A. F.-(duomenys neskelbtini), 7827,49 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus, 49 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 476,78 (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, Swedbank AB naudai.
Iš atsakovo E. G. priteisti 176,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,00 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.