- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2-13654-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07475-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio Aurida“
- Atsakovas
- AB „Luminor bank“
- Advokatai
- Andrius Baranskis, Viktorija Varnaitė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio aurida“ vadovui Redui Klupšai, atstovui advokatui Andriui Baranskiui,
atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Luminor bank“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo UAB „Panevėžio Aurida“ ieškinį atsakovui AB „Luminor bank“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti AB DNB bankas (šiuo metu – AB „Luminor bank“) atliktą 2005-02-24 Kredito linijos sutarties Nr. 3-VC 2005 nutraukimą neteisėtu; pakeisti Kredito linijos sutarties Nr. 3-VC 2005/13 specialiosios dalies sekančius punktus jų naują redakciją išdėstant sekančiai: 2.1. Specialiosios dalies 4 punktas: „Galutinis Kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminas yra 2023-12-31 sugrąžinami visi, o tarpiniai kredito linijos grąžinimo (mažinimo) terminai ir sumos numatomi prie Sutarties (Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13) pridedamame kredito linijos grąžinimo (mažinimo) grafike, kuris yra Sutarties (Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13) Priedas Nr. 1.“; 2.2. Specialiosios dalies 5 punktas: Metų palūkanų dydis. Už gautą kreditą iš kredito linijos limito Kredito gavėjas moka Bankui 4% fiksuotas palūkanas iki 2021-12-31. Nuo 2022-01-01 nustatomos kintamos palūkanos prie 3 mėn. EURIBOR bazės pridedant 3% metų palūkanų dydžio Banko maržą; 2.3. Pakeisti Priedą Nr. 1, kuriame numatytas Kredito linijos grąžinimo (mažinimo) grafikas, sekančiai: Kasmėnesiniai bendri (palūkanų ir kredito linijos mažinimai) mokėjimai bus: per 2017 m. po 7000 eurų į mėnesį; nuo 2018-1-01 d. iki 2018-12-31 – po 10 000 eurų į mėnesį; nuo 2019-01-01 – po 12 000 eurų į mėnesį didinant įmokas iki galutinio įsiskolinimo padengimo 2023-12-31; 2.4. Nustatyti ne didesnį kaip 2000 eurų Dokumentų paruošimo ir sutarties keitimo mokestį (1 t., b. l. 1-14). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. Ieškovas yra pramonės gamybinė įmonė, pagrindinė veikla – automobilinių kompresorių gamyba. Visą savo produkciją Bendrovė eksportuoja į Ukrainą, Rusijos Federaciją (90 proc.) ir kitas rytų šalių rinkas. Dėl to, Bendrovės veikla pastarąjį dešimtmetį nuolat buvo veikiama objektyvių ir, tarpais, force majeure aplinkybių, t. y. 2008 m. Rusijos ekonominė krizė;
1.2. 2005-02-24 Bendrovė sudarė su Banku kredito linijos sutartį Nr. 3-VC 2005, pagal kurią Atsakovas Ieškovui suteikė 1303290,08 Eur kredito linijos limitą (toliau – Kredito sutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad Bankas suteikė ne kreditą, o sutiko finansuoti Bendrovę suteikiant kredito liniją, kuri, kaip finansinis produktas, skiriasi nuo paprasto kredito. Visų pirma, kredito linija reiškia laisvesnį lėšų naudojimą ir griežtai nenustatytus tarpinius grąžinimo terminus. Kaip įprasta praktikoje, kredito linijos grąžinimo terminai pratęsiami. Pačioje 2005-02-24 Kredito linijos sutartyje nurodyta, kad Kredito linija – finansavimo priemonė, kuri Sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia Kredito gavėjui teisę laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditą, neviršijant sutarties specialioje dalyje nustatyto Kredito linijos limito. Tokie Kredito linijos pratęsimai Banko ir Bendrovės sutarimu buvo ne vieną kartą daromi ir vykdant ginčo sutartį;
1.3. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui Bendrovė įkeitė iš esmės visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gamybinį kompleksą), kuris įkeitimo metu buvo įvertintas 21459000 Lt, todėl įkeitimo mastas viršijo prievolę 4,8 kartų. Šiuo metu, įkeitimo mastas paskolų krepšelį viršija daugiau kaip 2,7 karto;
1.4. 2006-2008 metais Bendrovė dirbo stabiliai, augo gamybinės apimtys. Bendrovė pelnė Lietuvos Pramoninkų konfederacijos apdovanojimus. Sėkmingą šalių bendradarbiavimą ir atsakovo pasitikėjimą rodo faktas, kad nuo 2005 m. Bankas nuolat didino finansavimo apimtis. Kredito linijos sutarties sudarymo metu, Bendrovei buvo suteiktas kredito linijos limitas 800000 Lt (231696,01 Eur) (Kredito linijos sutarties 3 p.), o jau 2007-05-31 jis buvo padidintas iki 4500000 LT (1303290,08 Eur), t. y. padidintas 5,6 karto vos per 2 metus;
1.5. Bendrovėje buvo sukurta 160 darbo vietų. Net įmonei patekus į sunkią finansinę situaciją, šiuo metų išlaikomos 122 darbo vietos, per mėnesį išmokama apie 67000 (šešiasdešimt septynis tūkstančius) Eur darbo užmokesčio. Kiekvieną mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybai (toliau – Sodra) vidutiniškai sumokama apie 40 000 Eur mokesčių. Vien per 2016 m. Sodrai buvo sumokėta 331 847,95 Eur mokesčių;
1.6. 2007-2008 m. metų pasaulinė finansinė krizė paveikusi visą Lietuvos ūkį ir kitas pasaulines rinkas, neigiamai paveikė ir Bendrovės ūkinę veiklą. Praėjus keliems metams, įmonės veiklą vėl stipriai sukrėtė staiga pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos – Ukrainos konflikto. Tokia tarptautinė krizė ir karo veiksmai Ukrainoje pagal savo turinį ir pasekmes neabejotinai prilyginami force majeure aplinkybėms. Esant tokiai situacijai, su atsakovu pavyko susitarti dėl Kredito linijos grąžinimo termino pratęsimo. 2014-05-30 buvo pasiektas susitarimas dėl skolos grąžinimo iki 2021-04-30;
1.7. Nežiūrint to, ieškovui 2015 m. buvo itin nesėkmingi, todėl 2016 m. Bendrovė tam tikrą laiką nesilaikė numatyto paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiko ir pradelsė mokėjimus. Kaip minėta, Bendrovė, realizuodama produkciją užsienyje, pajamas gauna tos šalies nacionaline valiuta, kurią po to konvertuoja. Todėl Rusijos ir Ukrainos nacionalinių valiutų nuvertėjimas bei kurso svyravimai yra esminiai veiksniai, kurie įtakojo ir įtakoja Bendrovės gaunamas pajamas. Oficialus vidutinis rublio ir euro kursas 2014-2016 metais nuvertėjo apie 70 procentų, o Ukrainos beveik dvigubai;
1.8. Ieškovas nuolat komunikavo su atsakovo atstovais, nurodė objektyvias Kredito sutarties laikino nevykdymo priežastis, informavo apie savo veiksmus stabilizuojant situaciją ir planus dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas atsisakė keisti sutarties sąlygas ir 2016-08-11 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir pareikalavo visos skolos gražinimo ir pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus;
1.9. Sutartinių santykių su atsakovu turinys ir ilgalaikiškumas, sukūrė ieškovui pagrįstus teisėtus lūkesčius ir pasitikėjimą, kad, nežiūrint susidariusios neigiamos situacijos ir laikino netinkamo Kredito sutarties vykdymo, šalys, vykdydamos sutartį, laikysis pareigos bendradarbiauti ne formaliai, o ieškos abipusiai priimtinų ir efektyvių problemos sprendimo variantų. Atsižvelgiant į galimas socialines Kredito sutarties nutraukimo pasekmes, Bankas negali būti laikomas paprastu Kredito linijos sutarties kontrahentu ir apsiriboti formaliu jos vertinimu ir vykdymu;
1.10. Bankas pats 2005 metais įvertino riziką, siūlė suteikti ir suteikė kredito liniją, tiksliai žinodamas ieškovo verslo specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad per 11 sutarties vykdymo metų iš viso Bankui yra sumokėta 887 709,30 Eur palūkanų, grąžinta 792535,28 Eur kredito linijos panaudotų lėšų ir sumokėta 6 357,63 Eur delspinigių bei 30 265,29 Eur Kredito sutarties keitimo mokesčių;
1.11. Šiuo metu visa įsiskolinimo suma sudaro 1258375,86 Eur.
1.12. Ieškovo įsitikinimu, jis teikė atsakovui ekonomiškai pagrįstus ir efektyvius pasiūlymus dėl skolos sumažinimo ir sutarties pakeitimo, tačiau atsakovas iš esmės ignoravo bet kokius ieškovo siekius išspręsti susidariusi situaciją vadovaujantis bendradarbiavimo principais. Atvirkščiai, atsakovas imituodamas bendradarbiavimą, kėlė ieškovui a priori neįveikiamas ir nepriimtinas sąlygas. Todėl, šiuo atveju, yra pakankamas pagrindas pripažinti Banką pažeidus CK 6.200 straipsnyje nustatytą pareigą šalims bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį ir pripažinti atsakovą pažeidus ieškovo teisėtus lūkesčius;
1.13. Ieškovo įsitikinimu bankas neteisėtai atsisakė pakeisti sutartį ir neteisėtai ją nutraukė. 2014-12-22 ieškovas, reaguodamas į blogėjančią politinę ir ekonominę padėtį Rytų rinkose ir matydamas, kad negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų, kreipėsi į atsakovą prašydamas atidėti paskolos grąžinimo terminą ir netaikyti sankcijų ieškovo atžvilgiu. Tačiau Bankas, nesigilindamas į ieškovo 2014-12-22 pateiktus prašymus, 2015-02-11 pateikė ieškovui formalų pakartotinį įspėjimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymo. Bendrovė 2015-02-19 dar kartą kreipėsi į atsakovą prašydama pakeisti Kredito sutarties sąlygas, atidėti paskolos grąžinimo terminą ir netaikyti sankcijų ieškovo atžvilgiu. Bankas, atsakydamas į tokį Bendrovės prašymą, 2015-02-21 rašte nurodė, kad Bendrovei nesumokėjus įsiskolinimo, Bendrovės duomenys bus perduoti kreditų biurui „Creditinfo Lietuva“, kad būtų apribota ieškovo kreditavimo galimybė finansiniame, draudimo, telekomunikacijų, prekybos ir kituose sektoriuose;
1.14. 2015-03-12 raštu ieškovas informavo ieškovą, kad negerėjant politinei situacijai su Ukraina ir Rusija bei toliau silpnėjant jų nacionalinėms valiutoms, gamyba ir produkcijos realizacija sumažėjo 60 procentų, todėl Bendrovė patiria nuostolius dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Bendrovė prašė sumažinti 2015 m. ir 2016 m. Kredito linijos mėnesines įmokas, padidinant įmokas 2019 – 2021 metams. Tačiau atsakovas nereagavo ir į šiuos pasiūlymus, o 2015-04-11 atsiuntė įspėjimą dėl Kredito sutarties sąlygų nevykdymo;
1.15. 2015-04-15 ieškovas, ieškodamas susidariusios situacijos sprendimo, kreipėsi į atsakovą, prašydamas suderinti dalies ieškovo nekilnojamojo turto, įkeisto ieškovui, galimą pardavimo kainą. Ieškovas paaiškino, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos būtų skirtos įsiskolinimo sumažinimui. Nesulaukusi atsakymo, pateikė dar vieną analogišką prašymą. Nesulaukusi atsakovo reakcijos, ieškovas toliau ieškojo būdų susidariusiai situacijai spręsti. 2015-08-21 kreipėsi į atsakovą dėl leidimo išnuomoti patalpas, nenaudojamas gamybos procese. Tą pačią dieną ieškovas taip pat pateikė atsakovui eilinį kreipimąsi, kuriame nurodė, kad ieškovas deda maksimalias pastangas, ieškodamas būdų, kaip atsiskaityti su atsakovu, dalyvauja įvairiuose projektuose ir plečia pirkėjų ratą bei derasi su potencialiais pirkėjais dėl turto pardavimo ir prašė netaikyti sankcijų ieškovo atžvilgiu;
1.16. 2015-08-28 atsakovas nors ir leido išnuomoti patalpas, nenaudojamas gamybos procese, tačiau tuo pat metu atsakovas vienašališkai, neatsižvelgdamas ir į ieškovo realią padėtį, parengė kredito linijos restruktūrizavimo (pertvarkymo) sąlygas, kurios nebuvo įmanomos ir priimtinos ieškovui;
1.17. 2015-05-30 Bendrovė pateikė prašymą leisti 2016 – 2017 m. mokėti tik palūkanas, o paskolos 2015 – 2016 m. grąžinimo dalį perkelti į 2019 – 2021 m., didinant mėnesines paskolos grąžinimo įmokas. Nesulaukdamas jokio atsakymo iš atsakovo, ieškovas 2016-04-07 pateikė savo kredito linijos restruktūrizavimo pasiūlymus. Atsakovui pasiūlymai buvo nepriimtini. Be to, kitu 2016-04-15 atsakovo raštu ieškovas buvo įspėtas, kad iki 2016-05-15 ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų, atsakovas inicijuos Kredito sutarties nutraukimą ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto ir kito priklausančio turto ir lėšų;
1.18. Ieškovas, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, 2016-05-12 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti Kredito sutartį, nustatant naują skolos grąžinimo grafiką ir nenutraukti Kredito linijos sutarties. Ieškovas paaiškino, kodėl Bendrovėje susidarė apyvartinių lėšų stygius, taip pat nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, įvertinusi susidariusią ir nuo Bendrovės valios nepriklausančią padėtį, sutiko atidėti 253,8 tūkst. Eur įsiskolinimo mokėjimą, tačiau atsakovui nebuvo priimti pasiūlymai;
1.19. 2016-05-12 ieškovas, siekdama kuo greičiau sumažinti skolą, prašė atsakovo leisti suformuoti žemės sklypus, kuriuose yra nekilnojamasis turtas. Kartu Ieškovas nurodė, kad suaktyvino derybas su potencialiais pirkėjais dėl nekilnojamojo turto pardavimo. 2016-07-01 atsakovas nurodė, kad iki 2016-08-09 neįvykdžius visų įsipareigojimų, atsakovas kitą dieną po minėto termino pabaigos vienašališkai nutrauks Kredito sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto ir kito priklausančio turto ir lėšų. Ieškovas 2016-08-03 dar kartą paprašė Banko nenutraukti sutartinių įsipareigojimų;
1.20. 2016-08-11 atsakovas vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Maža to, 2016-08-16, ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas ketina iškelti ieškovui bankroto bylą, taip pat, kitame rašte nurodė, kad ieškovo vedamos derybos dėl dalies turto pardavimo nesudaro pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui;
1.21. Atsakydamas į atsakovo raštus, ieškovas 2016-09-09 dar kartą kreipėsi į atsakovą su pasiūlymais sprendžiant skolos grąžinimą. Bendrovė nurodė, kad intensyviai vyksta derybos dėl rašte nurodytų objektų pardavimo, bei prašė atstatyti Kredito sutartį, kadangi iki 2015 m., t. y. iki force majeure aplinkybių dėl 2014 m. balandį įvykusio konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos, sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus. Tačiau bankas apsiribojo formaliu situacijos ir sutarties vertinimu, ignoravo visas ieškovo iniciatyvas ir 2016-09-23 rašte informavo ieškovę, kad atsakovas jau kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo bei buvo pradėtos priverstinio vykdymo procedūros;
1.22. Ieškovas 2016-11-21 kreipėsi į banką, prašydamas sustabdyti skolos išieškojimą per antstolį ir leisti parduoti nurodytus nekilnojamojo turto objektus, taip pat prašė leidimo parduoti turtą nurodytą preliminariojoje sutartyje. Bendrovė įsipareigojo gautas lėšas sumokėti skolos padengimui. Bankas, formaliai imituodamas bendradarbiavimą, 2016-12-08 raštu sutiko sustabdyti išieškojimą, tačiau iškėlė Bendrovei neįvykdomas sąlygas – nedelsiant sumokėti 218000 Eur ir pateikti Bendrovės akcininko Prekybos namai UAB „Aurida Baltic Company“ besąlyginį laidavimą;
1.23. Bendrovė 2016-12-16 atsakė, kad laisvų lėšų vykdyti banko reikalavimus neturi ir patvirtino, kad gavusi banko leidimą parduoti kartu su raštu pridedamą nekilnojamąjį turtą, nenaudojamą įmonės gamyboje, sumokės bankui 190000 Eur iki 2017-02-01. Taip pat atsakė, kad laidavimo suteikimo klausimas gali būti svarstomas tik pateikus laidavimo sutarties sąlygas ir sutarties projektą. 2016-12-20 bankas, vėlgi, formaliai imituodamas bendradarbiavimą, nurodė, kad svarstys leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą bendrovei pateikus naudojamos Valstybinės žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos ir nurodytos kiekvienam norimam parduoti statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas. 2016-12-21 raštu bendrovė išsamiai paaiškino Bankui ir pateikė savo pasiūlymą kaip efektyviai ir greitai padengti dalį susidariusio įsiskolinimo. Bendrovė nurodė, kad laisvų lėšų įvykdyti neįvykdomą banko reikalavimą nedelsiant sumokėti 218000 Eur ji neturi, ir gali gauti lėšų tik parduodant dalį bendrovei priklausančio turto. Taip pat bendrovė pateikė savo pasiūlymus dėl galimo papildomo prievolės užtikrinimo laidavimo suteikimo. Nežiūrint to, Bankas 2017-01-13 raštu vėl pateikė bendrovei neįvykdomas ir neadekvačias sąlygas. Atsakovas puikiai žinodamas, kad Ieškovas neturi laisvų lėšų ir jų gali gauti tik parduodant dalį savo turto, vietoje leidimo tokį turtą parduoti, nurodė, kad neatsisako svarstyti leidimo parduoti dalį bendrovei priklausančio turto svarstys, tačiau tik po to ir tik tada, jei bendrovė įvykdys dvi sąlygas: nedelsiant sumokės 218000 Eur ir pateiks besąlyginį bendrovės akcininko Prekybos namai UAB „Aurida Baltic Company“ laidavimą už visas Bendrovės prievoles. Reaguodamas į tokius neadekvačius atsakovo veiksmus, ieškovas, 2017-01-31 raštu pateikė paaiškinimus, kad gali padengti dalį įsiskolinimo tik bankui davus leidimą parduoti dalį bendrovės turto. Tuo pačiu pateikė savo pasiūlymus dėl galimo Bendrovės akcininko sąlyginio laidavimo suteikimo. Nežiūrint to, bankas 2017-02-02 raštu informavo ieškovą, kad kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir išieškojimo iš įkeisto turto;
1.24. Ieškovo įsitikinimu, nurodytais raštais 2014-12-22, 2015-02-19, 2015-03-12, 2015-12-30, 2016-04-07, 2016-05-12 kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti Kredito sutarties sąlygas, nustatant ilgesnį kredito grąžinimo terminą ir pakeisti mokėjimo grafiką. Atsižvelgiant į sutartinių santykių specifiką – kredito linijos, kaip finansavimo priemonės, suteikiančios teisę kredito gavėjui laikas nuo laiko imti ir grąžinti kreditą, todėl laikytina, kad ieškovas įvykdė savo pareigą ir nedelsiant, sutarties įvykdymui pasunkėjus, kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu pakeisti sutartį. Tačiau šalys nesutarė dėl sutarties keitimo, todėl Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas sutartį pakeisti atstatant šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.
1.25. Ieškovo įsitikinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės įrodo atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, veiksmų nesąžiningumą bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti (2 t., b. l. 2-10). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovo teiginiai deklaratyvūs ir neįrodyti. Nutraukimas yra ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, nes pažeidė Kredito sutartį, nevykdė sutartyje numatytų kredito linijos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokų, nepadengė susidariusio įsiskolinimo per papildomai raštiškai nustatytus terminus, ką pats pripažįsta ieškinyje, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai įgyvendino savo teisę nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu ir pasinaudojo įstatyme suteikta teise prašyti notaro išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo.
2.2. Ieškovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, pelno siekiantis asmuo, jam buvo aiškiai žinomos prisiimtų finansinių įsipareigojimų sąlygos ir jų vykdymo terminai, tačiau jų Ieškovas neįvykdė. Ieškinyje vardijami nuopelnai neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos vykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartyje numatytų kredito/palūkanų nustatytais terminais nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį su jos nevykdančiu klientu. Ieškovo sutarties nevykdymas buvo žymus, trunkamasis, įmokos nemokėtos nuo 2015-02-27, faktiškai sutartis nutraukta 2016-08-11 po įspėjamųjų papildomų terminų ieškovui vykdyti sutartį nustatymo, dieną iki sutarties nutraukimo ieškovo vien pradelstą skolą sudarė 295650,38 Eur.
2.3. Ieškovo argumentai, kad jam esą susidarė teisėtas lūkestis tikėtis, jog bankas pratęs kredito linijos grąžinimo terminus, yra niekinis ir neturintis teisinės reikšmės. Ieškovas kaip verslo subjektas neturi jokio teisėto pagrindo tikėtis, jog kreditorius tenkins jo prašymus, jei jis pats pažeidinėja sutartį ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų bei vengia imtis visų įmanomų priemonių, vykdant ar užtikrinant savo įsipareigojimų kreditoriui vykdymą. Bankas papildomais susitarimais prie Kredito linijos sutarties pratęsdavo atitinkamomis sutartomis sąlygomis galutinį kredito linijos grąžinimo terminą bei nustatė, kad susitarime numatytų įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas;
2.4. Bankas ne vieną kartą atsižvelgė į ieškovo prašymus, dėl ko buvo papildomais susitarimais keičiamos Kredito sutarties sąlygos, tiek bendraujant žodžiu, tiek raštu ragino vykdyti prievoles, nustatė papildomus terminus prievolėms įvykdyti. Bendradarbiaudamas su ieškovu, po sutarties nutraukimo Bankas teikė ieškovui finansines sąlygas, informuojant, kad Ieškovui jas įvykdžius, galės būti deramasi dėl likusios skolos išdėstymo terminų. Tenkinant ieškovo prašymą, Bankas buvo kreipęsis į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau ieškovui Banko pasiūlytos sąlygos nebuvo priimtinos. Tokiomis aplinkybėmis, kai pats Ieškovas nesiekia realiai įvykdyti įsipareigojimų kreditoriui, nemažina skolos, nepateikia prievolių užtikrinimo priemonių, o vien tik teikia prašymus dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, skolos susigrąžinimo veiksmų atidėjimo ir pan., negali būti vertinamas bendradarbiavimu iš paties ieškovo pusės. Bankas šioje situacijoje nepažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, priešingai, pačiam ieškovui netiko ir jis nevykdė Banko nurodytų sąlygų, siekiant be priverstinio vykdymo veiksmų išspręsti skolos Bankui grąžinimo klausimus.
2.5. Esant nutrauktai (pasibaigusiai) sutarčiai, jos sąlygų keisti CK 6.204 straipsnio pagrindu nėra pagrindo, nes nebeegzistuoja sutartis, kurios sąlygas reikėtų keisti. Todėl siekiant pakeisti Kredito linijos sutarties sąlygas, kaip to reikalauja ieškovas, visų pirma tektų atnaujinti pačią sutartį, tačiau toks sutarties atnaujinimas pažeistų sutarties laisvės principą.
2.6. Ieškovas yra verslo subjektas, kaip nurodo ieškinyje, pramonės gamybinė įmonė, todėl jam tenka jo vykdomos veiklos ir iš jos gaunamo pelno svyravimų rizika. Nepateikta jokių įrodymų, kad nurodoma Rusijos ar Ukrainos geopolitinė situacija įtakojo Ieškovo finansinį gebėjimą mokėti įmokas Bankui. Ieškovui Kredito linijos sutartimi buvo suteikta kredito linija, kredito grąžinimo rizika tenka ieškovui kaip kreditą gavusiam asmeniui.
2.7. Ieškovo siūlomi Kredito linijos sutarties pakeitimai Bankui nėra priimtini ir jie neatitinka CK 6.204 straipsnio reikalavimų. Teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Taigi ši teisės norma reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nukentėjusi šalis negali būti ginama, pažeidžiant kitos šalies interesus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Liudytoja A. A., duodama parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog nuo 1999 m. lapkričio mėn. dirba banke, Paskolų susigrąžinimo ir turto valdymo departamento vadove. Taip pat dirba banko valdomosiose įmonėse, kurios susijusios su nekilnojamojo turto, perimto už skolas, valdymu, pardavimu. Kredito linija gali būti skirta apyvartinėms lėšoms ir kitai veiklai. Buvo sutarta, jog ieškovas grąžins kreditą iki 2021 m., tačiau įsipareigojimų nevykdė. Domėjosi ieškovo galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, buvo vykta į ieškovo gamyklą. Dukterinėse įmonėse fiksuotas atlyginimas (3 t., b. l. 88-89).
4. Liudytojas K. S., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog banke dirba nuo 2009 m., nuo 2009 m. dirbo Specialiųjų aktyvų departamento ekspertu, o nuo 2015 m. – Verslo kreditų išieškojimo skyriaus vadovu. Lankėsi pas ieškovą gamykloje 2016 m. vasarą, turto apžiūros tikslais, atvykimas buvo suderintas su ieškovu. Kartu buvo atvykęs to paties skyriaus darbuotojas, kuris su ieškovu nedirbo (3 t., b. l. 88-89).
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas bei jo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo vadovas bei atstovas papildomai iš esmės paaiškino, jog atsakovo atstovams atvykus apžiūrėti ieškovo turto, bendravimas nutrūko, turto apžiūra buvo vykdoma siekiant įsitikinti, ar verta tęsti bendradarbiavimą, ar sutartį nutraukti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo darbuotojai, būdami dukterinių įmonių darbuotojais, kurios rūpinasi skolininkų turto perleidimu, suinteresuoti išieškojimu iš ieškovo turto, todėl nevykdė bendradarbiavimo pareigos (3 t., b. l. 36-37, 88-92).
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, jog CK 6.204 straipsnis netaikomas ir dėl tos priežasties, kadangi nebuvo įgyvendinta ikiteisminė stadija (3 t., b. l. 36-37, 88-92).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
5. Ginčas tarp šalių kilo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo bei sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, teisėtų lūkesčių principą, elgėsi nesąžiningai, nesutikdamas su ieškovo siūlomomis sąlygomis bei keldamas neįgyvendinamas sąlygas. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį, priešingai, atsakovas ėmėsi priemonių siekiant išsaugoti Kredito sutartį bei nepažeisti savo interesų, o prašymas dėl sutarties sąlygų pakeitimo negali būti teninkamas, kadangi Kredito sutartis jau nutraukta, o jeigu ir būtų atnaujinta, tai siūlomos sąlygos pažeistų atsakovo interesus, be to, ieškovas nesilaikė ikiteisminės sutarties keitimo tvarkos. Ginčo dėl to, jog buvo pradelstas kredito mokėjimas bei dėl pradelstos mokėtinos sumos, tarp šalių iš esmės nekilo.
6. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, bei kreditas buvo naudojamas komerciniais tikslais, netaikytinos teisės normos reglamentuojančios vartojimo teisinių santykių specifiką. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė ginčą spręsti taikiai, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo
9. Sutarties privalomumo principas išreikštas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Jei sutartis vykdoma netinkamai, kita sutarties šalis turi teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Vienas jų – vienašalis sutarties nutraukimas. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
10.1. Tarp šalių 2005-02-24 buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis Nr. 3-VC 2005 (toliau – Kredito linijos sutartis), kurios pagrindu Bankas Ieškovui suteikė 800‘000 Lt kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti, o ieškovas įsipareigojo mokėti Bankui kintamas palūkanas už naudojimąsi kredito lėšomis, galutinis kredito linijos grąžinimo terminas 2007-02-28 (Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 8 punktai) (2 t., b. l. 11-21);
10.2. Kredito linijos sutarties sąlygos keistos ir papildytos: 2005-03-25 Susitarimu Nr. 1, 2005-07-21 Susitarimu Nr. 2, kuriuo kredito linija padidinta iki 1 800000 Lt, 2005-09-28 Susitarimu Nr. 3, 2005-12-09 Susitarimu Nr. 4, kuriuo kredito linija padidinta iki 2 200 000 Lt, 2006-08-22 Susitarimu Nr. 5, kuriuo kredito linija padidinta iki 2 600 000 Lt, 2007-03-26 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/6, kuriuo kredito linija padidinta iki 3 000 000 Lt ir pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2009-02-28, 2007-05-31 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/7, kuriuo kredito linija padidinta iki 4 500000 Lt, 2009-03-19 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/8, kuriuo kredito linija perkonvertuota į eurus – 1 303290,08 Eur ir pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2010-02-27, 2010-04-12 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/9, kuriuo pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2011-02-26, atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų 12 436,28 Eur palūkanų ir 157,93 Eur delspinigių sumokėjimas iki 2010-04-16, 2011-04-28 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/10, kuriuo pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2012-04-30, atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų 14 223,30 Eur palūkanų ir 265,77 Eur delspinigių sumokėjimas, 2012-05-31 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/11, kuriuo pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2013-05-31, 2013-05-07 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/12, kuriuo pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2014-05-31, 2014-05-30 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13, kuriuo nustatytas kredito linijos galiojimo pabaigos terminas iki 2021-04-30, nustatytas negrąžintos 1 302589,83 Eur kredito linijos grąžinimas atsakovui dalimis pagal nustatytą grafiką (2 t., b. l. 24-63);
10.3. Pažymėtina tai, kad 2014-05-30 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13 šalys susitarė, jog Susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas (3.1. punktas) (2 t., b. l. 59-61). 2013-05-07 Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies (naujos redakcijos) 43 punktas numatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas ieškovui raštišką pranešimą nutraukti sutartį, bei to paties Susitarimo 46.1. punktas numatė, jog vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, jeigu kredito gavėjas nustatytais terminais negrąžina atsakovui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (2 t., b. l. 53-58);
10.4. 2015-02-11, 2015-02-21 raštais atsakovas ragino ieškovą sumokėti skolą, kurį 2015-02-11 sudarė 21625,41 Eur (1 t., b. l. 18, 20).
10.5. Ieškovui nemokant 2014-05-30 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13 patvirtintame grafike numatytų kredito linijos grąžinimo ir palūkanų įmokų, atsakovas 2016-04-15 raštu Nr. 30.56-17/951 įspėjo ieškovą apie jo 212948,57 Eur pradelstą įsiskolinimą atsakovui, iš kurių 210692,59 Eur pradelsta skola, 2246,35 Eur nesumokėtos palūkanos, 9,63 Eur delspinigiai, ir nustatė papildomą terminą iki 2016-05-15 pradelstam įsiskolinimui padengti (2 t., b. l. 70).
10.6. Atsakovas 2016-06-01 raštu Nr. 30.56-17/1718 papildomai priminė, jog ieškovo įsiskolinimas iki 2016-05-15 nebuvo padengtas, todėl atsakovas įgijo teisę inicijuoti Kredito linijos sutarties nutraukimą ir pardėti priverstinį skolos išieškojimą (2 t., b. l. 74);
10.7. Atsakovas 2016-07-01 raštu dar kartą priminė ieškovui apie jo 273474,62 Eur pradelstą įsiskolinimą atsakovui, iš kurių 257516,47 Eur pradelsta skola, 15695,77 Eur nesumokėtos palūkanos, 262,38 Eur delspinigiai ir nustatė papildomą terminą iki 2016-08-09 pradelstam įsiskolinimui padengti, įspėjant, kad iki nustatyto termino nepadengus susidariusio įsiskolinimo, atsakovas kitą dieną po termino pabaigos vienašališkai nutrauks su ieškovu sudarytą Kredito linijos sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovui nesumokėjus pradelstos sumos atsakovas nuo 2016-08-11 vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį (2 t., b. l. 75-76).
11. Ginčo dėl aukščiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių (žr., 10 punktą), pranešimuose nurodytų pradelstų sumų, taip pat pačio pradelsimo fakto, tarp šalių iš esmės nekilo.
12. Taigi, įvertinus tai, kad 2010-04-12 Susitarime jau buvo fiksuotas įsiskolinimas (12 436,28 Eur palūkanų ir 157,93 Eur delspinigių), kuris augo (2011-04-28 Susitarime fiksuotas 14 223,30 Eur palūkanų ir 265,77 Eur delspinigių įsiskolinimas), o pasirašius 2014-05-30 Susitarimą bei sudarius skolos grąžinimo grafiką, prisiimtai įsipareigojimai taip pat nebuvo tinkamai vykdomi, o ir nustačius atsakovui protingą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, skola nebuvo padengta. Todėl atsakovas, esant sisteminiam sutarties pažeidimui, įvertinus susidariusios skolos dydį, pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnis, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktas, CK 2014-05-30 Susitarimo Nr. 3-VC 2005/13 3.1. punktas, 2013-05-07 Kredito linijos sutarties Bendrosios dalies (naujos redakcijos) 43, 46.1, 47 punktai).
Dėl bendradarbiavimo pareigos, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių tariamo pažeidimo
13. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiekė išsaugoti Kredito linijos sutartį, elgėsi nesąžiningai bei pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
14. Byloje nustatyta (žr. 10.2. punktą), jog 2010-04-12 Susitarimu pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2011-02-26, atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų 12436,28 Eur palūkanų ir 157,93 Eur delspinigių sumokėjimas iki 2010-04-16, 2011-04-28 Susitarimu pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2012-04-30, atidėtas priskaičiuotų ir nesumokėtų 14223,30 Eur palūkanų ir 265,77 Eur delspinigių sumokėjimas, 2012-05-31 Susitarimu pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2013-05-31, 2013-05-07 Susitarimu pratęstas kredito linijos grąžinimo terminas iki 2014-05-31, 2014-05-30 nustatytas kredito linijos galiojimo pabaigos terminas iki 2021-04-30, nustatytas negrąžintos 1302589,83 Eur kredito linijos grąžinimas atsakovui dalimis pagal nustatytą grafiką.
15. Taip pat nustatyta, jog ieškovui nemokant 2014-05-30 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13 patvirtintame grafike numatytų kredito linijos grąžinimo ir palūkanų įmokų, atsakovas 2016-04-15 raštu Nr. 30.56-17/951 įspėjo ieškovą apie jo 212948,57 Eur pradelstą įsiskolinimą atsakovui, iš kurių 210‘692,59 Eur pradelsta skola, 2246,35 Eur nesumokėtos palūkanos, 9,63 Eur delspinigiai, ir nustatė papildomą terminą iki 2016-05-15 pradelstam įsiskolinimui padengti (2 t., b. l. 70). 2016-04-15 raštu Nr. 30.56-17/961 taip pat informavo ieškovą, kad atsižvelgiant į netinkamai vykdomus įsipareigojimus, Bankui nėra priimtinas ieškovo prašymas restruktūrizuoti kreditą (2 t., b. l. 71). 2016-06-01 raštu Nr. 30.56-17/1718 atsakovas informavo ieškovą, jog įvertinus ieškovo Kredito linijos sutarties nevykdymą, atsakovas neturi pagrindo restruktūrizuoti ieškovo kredito ir/ar atidėti ieškovo mokėjimų pagal sutartį. Papildomai priminė, jog ieškovo įsiskolinimas iki 2016-05-15 nebuvo padengtas, todėl atsakovas įgijo teisę inicijuoti Kredito linijos sutarties nutraukimą ir pardėti priverstinį skolos išieškojimą (2 t., b. l. 74).
16. Nustatyta (žr. 10.7. punktą), jog atsakovas 2016-07-01 raštu dar kartą priminė dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nustatė papildomą terminą iki 2016-08-09 pradelstam įsiskolinimui padengti, įspėjant, kad iki nustatyto termino nepadengus susidariusio įsiskolinimo, Bankas kitą dieną po termino pabaigos vienašališkai nutrauks su ieškovu sudarytą Kredito linijos sutartį ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovui nesumokėjus pradelstos sumos atsakovas nuo 2016-08-11 vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį;
17. Nustatyta, jog atsakovas 2016-09-23 raštu Nr. 30.56-17/3647 pranešė ieškovui, kad atsakovas svarstys ieškovo pasiūlymus atsakovo nurodytomis sąlygomis bei papildomai pažymėjo, kad nors ieškovas 2016-05-12 rašte Nr. 251 prašė leisti atidėti mokėjimus, atsakovui mokant po 10 000 Eur kiekvieną mėnesį įsiskolinimo dengimui, tačiau nė vienas mokėjimas nebuvo atliktas (2 t., b. l. 77);
18. Nustatyta, jog atsakovas 2016-12-08 raštu Nr. 30.56-17/4769 atsakė į Ieškovo 2016-11-21 raštą Nr. 520, 2016-11-24 el. laišką, 2016-12-05 raštą Nr. 608 ir informavo, jog kreipėsi į antstolį dėl laikino vykdomosios bylos sustabdymo bei pranešė kokiomis finansinėmis sąlygomis sutiktų pateikti antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, taip pat paaiškino, kad nurodytų sąlygų įvykdymas sudarytų pagrindą spręsti pakartotinai dėl ieškovo skolos išdėstymo terminų (2 t. b. l. 81).
19. Nustatyta, kad atsakovas 2017-01-13 raštu Nr. 30.56-17-244 atsakė į Ieškovo 2016-12-21 raštą Nr. 654, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta, nors ieškovas iki nustatyto termino, neįvykdė visų Banko 2016-12-08 išdėstytų sąlygų, taip pat pateikė ieškovui su įkeisto turto pardavimu susijusią informaciją, išdėstė sąlygą dėl ieškovo pagrindinio akcininko Prekybos namų UAB „Aurida Baltic Company“ laidavimo už ieškovo prievoles ir informavo, kad ieškovui iki 2017-02-01 neįvykdžius nurodytų sąlygų, atsakovas kreipsis į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, o jas įvykdžius, bus tariamasi dėl likusios ieškovo skolos dalies mokėjimo terminų išdėstymo.
20. Nustatyta, kad atsakovas 2017-02-02 raštu Nr. 30.56-17-472, atsakydamas į ieškovo 201701-31 raštą Nr. 60, pranešė ieškovui, kad neįvykdžius ir neketinant vykdyti vykdomosios bylos sustabdymo ir šalių deryboms tęsti būtinų sąlygų, kurios pasiūlytos ankstesniuose raštuose, taip pat jam atsisakant bendradarbiauti ir atlikti siūlomus veiksmus, susijusius su įsipareigojimų Bankui vykdymu, atsakovas kreipsis į antstolį dėl vykdomosios bylos atnaujinimo (2 t., b. l. 81).
21. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvadą, jog priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimų, atsakovas buvo pakankamai geranoriškas ieškovo atžvilgiu, siekė išsaugoti Kredito linijos sutartį. Atsižvelgiant į ieškovo prašymus ir esant ieškovo mokėjimų vėlavimui, atsakovas nuo 2010 m. (žr., 10.1. punktą) atidėdinėjo kredito grąžinimo terminus, o 2014 m. sudarė susitarimą dėl kredito grąžinimo iki 2021 metų. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito grąžinimo grafiką, atsakovas nuo 2016-04-15 ragino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nustatydamas papildomus terminus įsipareigojimams įvykdyti, tačiau ieškovas pradelstų įsipareigojimų iki 2016-08-09 nevykdė. Be to, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, atsakovas lakinai sustabdė skolos išieškojimą, pasiūlydamas sąlygas, kurios atsakovui buvo priimtinos, tačiau ieškovo nurodytos sąlygos netenkino. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos.
22. Ieškovas samprotavimai apie tai, jog atsakovo darbuotojai nebuvo suinteresuoti bendradarbiavimu, kadangi dirba atsakovo dukterinėse įmonėse, kurios realizuoja išieškotą turtą, o atsakovo darbuotojams atvykus apžiūrėti turto ir pamačius, jog jis galėtų būti pelningai parduotas, bendradarbiavimas nutrūko, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei elgėsi nesąžiningai, kadangi sutarties nutraukimą sąlygojo ne atsakovo veiksmų neteisėtumas, o paties ieškovo sistemingas ir esminis Kreditavimo linijos sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas t. y., nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp banko veiksmų (neveikimo) ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės. Pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog sutartinių įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl finansinių sunkumų. Todėl subjektyvius susidariusios situacijos vertinimas, samprotavimai apie tariamus atsakovo slaptus ketinimus perimti pelningą turtą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, priešingai, atsakovų aktyvus elgesys siekiant užtikrinti savo turtinius interesus prievolių nevykdymo atveju, yra pateisinamas bei atitinkantis atidumo bei rūpestingumo reikalavimus.
23. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo netenkino atsakovo pasiūlytos sąlygos dėl tolimesnio bendradarbiavimo (leido parduoti, nuomoti turtą, restruktūrizuoti paskolą su tam tikromis sąlygomis, 1 t., b. l. 30, 69, 72, 3 t., b. l. 48-55), taip pat negali būti priežastis pripažinti atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą. Priešingai, nepaisant sisteminio, esminio sutartinių įsipareigojimų pažeidinėjimo, atsakovas, net ir prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui, siekė, nepažeidžiant savo turtinių interesų, sudaryti galimybę ieškovui tęsti sutartinius santykius atsakovui priimtinomis sąlygomis, o tai, kad ieškovas nebuvo pajėgus vykdyti atsakovo nurodytas sąlygas, teismo vertinimu, nereiškia nei atsakovo bendradarbiavimo pareigos, nei sąžiningumo reikalavimų pažeidimo. Pažymėtina tai, kad griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, todėl atsakovo siekis maksimaliai apsaugoti savo turinius interesus yra pateisinamas, kadangi to reikalauja ir viešas interesas.
24. Ieškovo taip pat nurodė, jog Kreditavimo linijos sutartis buvo nuolat pratęsiama, kreditavimo santykiai tęsėsi nuo 2005 m., atsakovui buvo žinoma ieškovo verslo specifika, todėl ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, esant finansiniams sunkumams, jog ji nebus vienašališkai nutraukta. Teismo vertinimu, ieškovo subjektyvaus pobūdžio nepagrįsti samprotavimai taip pat neįrodo vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai. Ieškovo interesas gauti kreditavimą apyvartinėms lėšoms, o atsakovo interesas, jog išmokėtas kreditas aptartomis sąlygomis būtų grąžintas bei gauti finansinę naudą palūkanų, mokamų už suteiktą kreditą, forma. Būtent tai šalys buvo aptarusios Kreditavimo linijos sutartyje, kurioje prisiimti įsipareigojimai šalims yra privalomi (žr. 10.3. punktą). Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovas kaip verslo subjektas turėjo pagrįsta lūkestį tikėtis, jog jam pačiam nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas turės tenkinti ieškovo prašymus dėl sutarties pratęsimo bei jos nenutraukimo. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, sudarytų prielaidas paneigti atsakovo, kuris tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, pagrįstą lūkestį, jog gaus tai, ką šalys buvo sutarusios, kuris, teismo vertinimu, nėra mažiau reikšmingas ir neturėtų būti paneigtas.
25. Be to, nagrinėjamu atveju, net ir prasidėjus teisminiam procesui ieškovas neįrodė, kad realiai yra pajėgus įvykdyti kreditavimo sutartį, sumokėti pradelstus mokėjimus, o vien abstraktūs teiginiai apie planuojamos gauti pajamos, pardavimų padidėjimus, pateikti preliminarūs įmonės balanso duomenys (2017-01-01 iki 2017-06-30) (2 t., 116-118, 127-128, 131; 149-159, 3 t., b. l. 18-20, 48-55), teismo vertinimu, nėra pakankami tam, kad pagrįsti ieškovo realias galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kad atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo Kredito linijos sutarties nutraukimo dienos 2016-08-11 iki 2017-07-31 grąžino 56488,76 Eur kredito (5135,34 Eur/mėn) bei sumokėjo 11374,74 Eur palūkanų, nors nuo 2016-01-31 buvo įsipareigojęs mokėti atsakovui 16855,89 Eur kredito įmoką bei priskaičiuotas palūkanas (2 t., b. l. 62-63; 3 t. b. l. 23).
26. Ieškovo argumentai, sutartinių įsipareigojimų nevykdė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių (2009-2012 pasaulinės finansinės krizės, pasikeitusios geopolitinės situacijos dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto ir pan.), nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau kartu pažymėtina, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai inter alia reiškia ir tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne ekonominės krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie pasaulinę finansinę krizę, taip pat Rusijos ir Ukrainos konfliktą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl susidariusių aplinkybių ieškovas objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui, juo labiau, kad jau esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms 2014-05-30 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3-VC 2005/13, kuriame, be kita ko, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas (3.1. punktas).
27. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principą ir buvo teisėti. Sutarties nutraukimą sąlygojo ne atsakovo veiksmų neteisėtumas, nebendradarbiavimas, nesąžiningumas, o paties ieškovo negalėjimas savalaikiai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl finansinių sunkumų, kuriuos turėjo tiek iki sutarties nutraukimo, tiek sutarties nutraukimo momentu, tiek ir po sutarties nutraukimo.
Dėl reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių sutarties šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia ir vienai šaliai sutartį vykdyti tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Toks reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-349/2013).
29. Ieškovo prašymas dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo, pakeičiant kredito grąžinimo terminą, palūkanų dydį, įmokų dydį, dokumentų paruošimo mokestį, iš esmės grindžiamas tuo, kad sutarties įvykdymas pasidarė sudėtingas, ieškovas kreipėsi dėl sutarties pakeitimo, tačiau šalys nesutarė.
30. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti sutarčių sąlygas po sutarčių nutraukimo. Sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovai nereikalavo keisti sutarčių sąlygas teismine tvarka. Taigi, teismui konstatavus, jog atsakovas pagrįstai nutraukė Kredito linijos sutartį, savaime yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo. Nepaisant to, teismas papilomai pažymi, jog vien deklaratyvūs teiginiai apie pasaulinės ekonominės krizės poveikį verslui nėra pakankamas pagrindas kreditavimo sutarčių sąlygų keitimui ieškovo naudai. Ekonominės krizės sąlygos veikė visus be išimties ūkio subjektus, o sutartis teismine tvarka gali būti pakeičiama tik dėl išimtinių ekstraordinarinių sąlygų, iš esmės apsunkiančių vienai iš sutarties šalių tinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Tačiau tokių sąlygų ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
31. Bankas Kredito linijos sutarties pagrindu tapo ieškovo verslo finansuotoju, pastarosios sutartyje numatytomis sąlygomis. Bankas neprisiėmė pareigos bet kokioje situacijoje sudaryti sąlygas, kad finansuojamas verslo projektas būtų tęsiamas, nepaisant to, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir nepavyksta pasiekti norimų finansinių rezultatų. Ne bankas, o ieškovas, būdamas verslo subjektas, prisiėmė riziką dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o bankas, būdamas finansuotojas, turi priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimis prisiimtos rizikos valdymo. Pagal kreditavimo sutartis banko interesas yra gauti jose numatytą atlyginimą – palūkanas, o ieškovo verslo pelningumas neturi įtakos banko atlyginimui už finansavimą. Dėl to interesų pusiausvyros neatitiktų aiškinimas, kad bankas privalo ieškovui nustatyti palankesnes sąlygas dėl jo patiriamų finansinių sunkumų. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti siūlymai – pakeisti kredito grąžinimo terminą, palūkanų dydį, mokėtinų įmokų dydį (ieškovo siūlomos įmokos maždaug per pusę mažesnės negu numatytos 2014-05-30 Susitarimu Nr. 3-VC 2005/13), dokumentų paruošimo mokestį, ieškovui nepateikiant jokio papildomo prievolės užtikrinimo dėl išaugusios rizikos, išimtinai palankūs ieškovui, todėl būtų sudarytos prielaidos ne atkurti šalių pusiausvyrą, o ją pažeisti.
32. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
35. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas patyrė 4356,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 120-122; 3 t., b. l. 85-87). Atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 3500,00 Eur. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į atsiliepimo apimtį ir jo turinį. Tokios apimties ir turinio dokumentui parengti, teismo vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko sąnaudų. Mažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas taip pat įvertino ir tai, kad nors ginčas sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, tačiau teisės taikymo požiūriu byla nėra sudėtinga, atsakovui nereikėjo analizuoti naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, o priteista 3500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus bylos sudėtingumą faktinių aplinkybių požiūriu, teismo vertinimu, yra protinga ir teisinga. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, ir protingumo, todėl nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
36. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
37. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi išspręsti teismo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-13654-934/2017 (1 t., b. l. 107-108), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Panevėžio Aurida“, juridinio asmens kodas 144760511, atsakovo AB „Luminor bank“, juridinio asmens kodas 112029270, naudai 3500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02470 sustabdymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.