- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1251-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20399-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.1.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2-845-752/2020) 2020 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino šalių 2020 m. vasario 6 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. T. 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 4 d. nutartimi prašymą tenkino. Išdavė ieškovui A. T. vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-845-752/2020 dėl nevykdomos 2020 m. vasario 13 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies antros pastraipos 2 punkto: „2. Šalys bendru sutarimu susitaria pakeisti 2018-06-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2680-913/2018 Vaikams iš Atsakovės priteisto išlaikymo dydį, ir Šalių susitarimu nustatyti, kad Atsakovė moka išlaikymą vaikams – dukrai M. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, ir sūnui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2020-02-01 iki Vaikų pilnametystės, šiame punkte nurodytas išlaikymo Vaikams sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant šias lėšas į asmeninę ieškovo sąskaitą.“
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog teismo nutartis būtų vykdoma, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė V. T. taikos sutarties sąlygų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo nevykdo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat skirti ieškovui baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas realiai nepranešė atsakovei, kad ieškovas pareiškė prašymą dėl vykdomojo rašto gavimo, o naują atsakovės adresą galėjo rasti Liteko sistemoje. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė nepateikdama atsiliepimo sutiko su prašymu. Atsakovė apie ieškovo prašymą sužinojo tik teismui atsiuntus 2023 m. liepos 4 d. nutartį tiesiogiai į elektroninį paštą. Teismas, tinkamai neinformavęs atsakovės apie procesą, neužtikrino atsakovės teisės būti išklausytai.
Atsiliepimas
5.2. Nėra jokio pagrindo išduoti ieškovo prašomą vykdomąjį raštą, nes taikos sutarties sąlygos yra vykdomos. Civilinėje byloje Nr. e2-8222-584/2023 A. T. 2023 m. balandžio 7 d. atsiliepime į ieškinį, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė aplinkybes, kad šalys nuo 2020-12-29 vėl pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė ir prižiūrėjo vaikus. Taip pat iš atsakovės išsaugotų detalių rašytinių, finansinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. – 2023 m. kovo 23 d. laikotarpiu išlaikė šalių vaikus, net ženkliai viršijo taikos sutartimi sutartą 300 Eur išlaikymo per mėnesį sumą.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovas neinformavo teismo, kad Kauno apylinkės teisme yra užvesta nauja civilinė byla (bylos Nr. e2- 8222-584/2023) pagal ieškovės V. T. 2023 m. kovo 24 d. pateiktą ieškinį atsakovui A. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Akivaizdu, kad gavęs ieškovės ieškinį ir teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek 2023 m. kovo 31 d. apklaustas pradėtame ikiteisminiame tyrime, ėmėsi piktnaudžiavimo teise veiksmų – nusprendė kartu su juo 2,5 metų gyvenusiai atsakovei pakerštauti ir, remdamasis formaliai nepakeista taikos sutarties sąlyga, kad atsakovė privalo mokėti vaikams sutarto dydžio 150+150 Eur išlaikymą kas mėnesį, pateikė 2023 m. balandžio 6 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors jokių aplinkybių jame nenurodė. Todėl prašoma skirti ieškovui teismo nustatytą baudą.
5.4. Pažymi, kad atsakovės prievolė mokėti išlaikymą vaikams pagal teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra panaikinta naujai užvestoje civilinėje byloje Nr.e2-8222-584/2023 teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria išlaikymas vaikams priteistas iš ieškovo A. T..
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos tarp šalių sudarytą taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-845-752/2020 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Nutartis įsiteisėjusi. Teisme 2023 m. balandžio 6 d. gautas ieškovo A. T. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-845-752/2020. Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi.
9. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad teismas atsakovės apie gautą ieškovo prašymą ir prašymo nagrinėjimą tinkamai neinformavo, todėl buvo pažeisti rungimosi, teisės būti išklausytam teisme, šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Teismas nesiaiškino, ar realiai taikos sutartis yra vykdoma ar ne.
10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Kauno apylinkės teisme gautas 2023 m. balandžio 6 d. Prašymą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka skundžiama 2023 m. liepos 4 d. nutartimi. Duomenų, kad atsakovei V. T. realiai įteiktas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikė atsakovei CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, teismas ėmėsi papildomų priemonių adresui nustatyti (tikrino Sodros duomenų bazę), tačiau turėjo teisę bei galimybę naudotis ir Teismų informacinės sistemos Lieko duomenimis, pagal kuriuos matyti, kad civilinėje byloje Nr.e2-8222-584/2023, kurioje ieškinys priimtas 2023 m. kovo 28 d., yra nurodytas V. T. gyvenamosios vietos adresas. Pagal Liteko duomenis byloje nėra nustatyta, kad apie prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka būtų pranešta šalims CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
12. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
13. Teismai formuoja praktiką, jog pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiant rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis), apie teismo posėdį, vietą ir laiką skelbiama interneto tinklalapyje ir toks šalies informavimas apie klausimo nagrinėjimą yra laikomas tinkamu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953-1120/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1677-413/2021, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1081-614/2016, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-357/2023 ir kt.)
14. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą. Teismas gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepaskyrė jo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų ir specialiame interneto tinklalapyje nepatalpino pranešimo apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos apeliantės teisės į teisminę gynybą.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principą – skundžiama nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, neįsitikinus ir byloje nesant duomenų, jog atsakovei buvo tinkamai pranešta apie gautą prašymą, prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota šalių teisė ne tik teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, bet ir teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus, argumentus, kitos CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės.
16. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu, nesiaiškino jų nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė ieškovui, pateikusiam prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan., nors teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be to, kyla ginčas dėl išlaikymo vaikams mokėjimo ir yra susijęs su vaikų interesais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes dėl pareikšto prašymo.
17. Nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo argumentus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, tačiau apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs dėl nurodytų argumentų ir įrodymų, tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmė išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.
19. Ginčijamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia atsakovės atstovo 2023-10-12d. pateikto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.