Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antano paslauga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antano paslauga“ ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo,

Ieškovas UAB „Antano paslauga“ ieškiniu prašė panaikinti Statybos inspekcijos 2014 m. birželio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29) – PN – 469, panaikinti Statybos inspekcijos 2014 m. birželio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140610-00103, panaikinti Statybos inspekcijos 2014 m. birželio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-513, panaikinti Statybos inspekcijos 2014 m. birželio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-536, panaikinti Statybos inspekcijos 2014 m. birželio 10 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140610-00101. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014 m. birželio 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. (23.29)-PN-469 nurodė skubiai atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę (dėl gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini), atliekamų kapitalinio remonto darbų, nurodyta, kad yra pastebėtos statinio deformacijos - plyšiai ir galimai yra statinio avarijos grėsmė). 2014 m. birželio 10 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-140610-00103 ieškovui nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; demontuoti naujai pastatytus plastikinius langus (6 vnt.) ir balkono duris (1 vnt). Atsakovo 2014 m. birželio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. (23.29)-PN-513 ieškovui nurodyta sustabdyti kapitalinio remonto darbus ir nevykdyti jų tol, kol neatlikta statinio (duomenys neskelbtini), ekspertizė (esant atitinkamoms išvadoms). Atsakovo 2014 m. birželio 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. (23.29)-PN-536 nurodyta parengti gyvenamojo buto kapitalinio remonto projektą ir pateikti jį Vilniaus skyriui. Atsakovas 2014 m. birželio 10 d. priėmė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140610-00101 dėl atlikto savavališko paprastojo remonto ir nurodė statytojui – ieškovui – nevykdyti jokių statinio (jo dalies) - gyvenamojo buto - 77,67 kv. m bendrojo ploto, adresu: (duomenys neskelbtini), neprivalomų statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovo nuomone, visi šie atsakovo pateikti privalomieji nurodymai ir savavališkos statybos aktas yra nepagrįsti ir neteisėti, nes atsakovas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas. Ieškovas pažymėjo, jog šie nurodymai buvo surašyti ankščiau negu buvo patekta į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), o nepatekus į patalpas negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie vykdomus kapitalinio remonto darbus, kurių ieškovas neatliko. Minėtoje patalpoje ieškovas atliko tik paprastojo remonto darbus, kuriems projektas nėra privalomas. Ieškovas pažymėjo, kad pagal Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo Nr. D1-826, darant statinio paprastąjį remontą, kai statinio kategorija – neypatingas, o statinys nėra kultūros paveldo statinys – statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Be to, ieškovui jau prieš įsigyjant minėtą butą jis buvo su plastikiniais langais ir balkono durimis.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Statybos inspekcijos pareigūnas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą turėjo teisę surašyti ginčijamus nurodymus. Nesutiktina su ieškovo argumentais, jog ginčijami nurodymai naikintini, kadangi yra surašyti neapžiūrėjus patalpų. 2014 m. birželio 4 d. buvo užpildytas „Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas“ Nr.SPA-1036, kuriame esantys duomenys ir fotografijos patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikti patalpų grindų perdangos keitimo darbai, plastikiniai langai pakeisti vietoje senų medinių. Taip pat nesutiktina su ieškovu, jog langų ir durų keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pastato langų keitimas iš medinių į plastikinius, pagal STR 1.07.01:2010 laikoma pastato išvaizdos keitimu, o tokiems darbams leidimas yra reikalingas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog jau įsigyjant ginčo patalpą joje buvo savavališkos statybos padariniai – plastikiniai langai ir durys. Atsakovas reikalavimą šalinti savavališkos statybos padarinius gali teikti tiek statytojui, tiek statinio ar jo dalies savininkui. Pažymėjo, jog savavališko statybos aktas tėra fakto konstatavimas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Atsakovas taip pat nurodė, kad klausimas dėl 2014 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29) – PN-513 svarstytinas, kadangi 2014 m. liepos 3 d. statybos patikrinimo aktu nustatyta, kad statybos darbai nevykdomi ir ieškovas įvykdė keliamus reikalavimus. Atsakovo nuomone, privalomasis nurodymas Nr. PN 536 taip pat surašytas teisėtai, kadangi ginčo pastatas yra daugiabutis ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, statytojas norėdamas vykdyti statybos darbus turi parengti patalpų remonto projektą, tačiau tokio dokumento pareiškėjas nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo UAB „Antano paslauga“ ieškinį tenkino iš dalies, panaikino atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr.SSA-00-140610-00101 dalyje dėl atliktų statybos darbų masto, nurodant pakeistų gyvenamojo buto langų iš medinių į plastikinius skaičių iš 6vnt., į 4vnt. Panaikino 2014 m. birželio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.PRN-00-140610-00103 dalyje, pakeičiant demontuotinų naujai pastatytų plastikinių langų skaičių iš 6vnt., į 4vnt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo 2014 m. birželio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-469, kadangi atsakovas jį surašė vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002, LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 str. 2 d., 21 str. 4 d. nuostatomis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir visa apimtimi panaikinti 2014 m. birželio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140610-00101, kadangi jis surašytas vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 p. konstatavo, jog atliekant daugiabučio namo paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato išvaizda yra privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. O pastato langų keitimas iš medinių į plastikinius yra laikoma pastato išvaizdos keitimu. Ieškovas atsakovui statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek 2014 m. birželio 10 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140610-00101, tiek 2014 m. birželio 10 d. Privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-140610-00103 yra surašyti pagrįstai. Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius, jog tik 4 ginčo buto langai iš medinių pakeisti į plastikinius, pirmosios instancijos teismas pripažino 2014 m. birželio 10 d. Savavališkos statybos aktą iš dalies negaliojančiu, nurodant jog pakeisti gyvenamojo buto langai iš medinių į plastikinius (4vnt.). Atitinkamai iš dalies negaliojančiu pripažino atsakovo 2014 m. birželio 10 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, dalyje dėl plastikinių langų – 6 vnt. – demontavimo, nurodant, kad demontuojami 4 vnt. plastikinių langų. Ieškovo argumentus, jog ginčo patalpas jis įsigijo jau su savavališkai pakeistais langais ir balkono durimis, teismas pripažino neturinčiais teisinės reikšmės, kadangi atsakovas turi teisę reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik iš statytojo, bet ir iš statinio ar jo dalies savininko. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo patalpose buvo atliekamas kapitalinis remontas konstatavo, kad 2014 m. birželio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. (23.29) – PN-513 surašytas pagrįstai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šį privalomąjį įrodymą ieškovas iš esmės įvykdė, kadangi 2014 m. liepos 3 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SSP-7, patikrinus ginčo patalpas buvo nustatyta, kad statybos darbai nevykdomi. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2014 m. birželio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29) – PN – 536, nėra pagrįstas, kadangi yra surašytas atsižvelgiant į 2014 m. birželio 4 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. SPA-1036, duomenis ir foto medžiagą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Antano paslauga“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas, neįvertino visų reikšmingų bylos dokumentų ir argumentų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Konstatuodamas, jog 2014 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29) –PN-469 nėra pagrindo naikinti, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo S. M. paaiškinimus, kuomet jam buvo rodomos ginčo patalpų foto nuotraukos, kuriose dar nebuvo tvirtinamos grindų perdangos ir aiškiai matosi įtrūkimai sienose. Minėtas liudytojas išsakė savo nuomonę, kad įtrukimai galėjo atsirasti prieš 20 m., 25 m. ar 30 m. Apeliantas pažymėjo, jog 2014 m. birželio 6 d. privalomasis nurodymas surašytas ankščiau nei buvo patekta į ginčo patalpas, o nepatekus į jas negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad yra vykdomi kapitalinio remonto darbai.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2014 m. birželio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-00-140610-00130 ir 2014 m. birželio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-140610-00101 nėra pagrindo naikinti. LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad būtinas paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo Nr. D1-826 darant statinio paprastąjį remontą, kai statinio kategorija neypatingas statinys, o statinys nėra kultūros paveldo statinys, nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įsigijo ginčo patalpas, kuriose jau buvo pakeisti mediniai langai į plastikinius, tačiau vis tiek pripažino, kad savavališkus statybos darbus atliko ieškovas, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas savavališkos statybos aktą privalėjo įteikti R. Z. ir A. B., t.y. statytojams ir asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausė ginčo patalpos, iki jas įsigijo ieškovas. LR Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 14 str. aiškiai numato, kada savavališkos statybos aktą galima surašyti statinio savininkui, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir tinkami išnagrinėjo ginčą dėl savavališkos statybos padarinių.Atsakovo pareigūnas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą turėjo teisę surašyti privalomąjį nurodymą PN – 469 ir pareikalauti atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad šis privalomasis nurodymas surašytas ankščiau nei patekta į ginčo patalpas. Atsakovas 2014 m. birželio 4 d. užpildė „Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą“ Nr. SPA – 1036, kuriame yra duomenys, kad ginčo patalpose atlikti grindų perdangos pakeitimo darbai, plastikiniai langai pakeisti vietoje senų medinių. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje neabejotinai įrodyta, kad būtina skubiai atlikti statinio (duomenys neskelbtini), ekspertizę, siekiant nustatyti dėl kokių priežasčių atsirado statinio deformacija. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatęs, kad yra avarijos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos, prašė ieškovo skubiai atlikti statinio ekspertizę.Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog langų ir durų pakeitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovo atliktas pastato medinių langų keitimo į plastikinius keitimas, priskiriamas statinio paprastajam remontui, kuriam rengiamas paprastojo remonto aprašas, tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Kad būtinas rašytinis pritarimas projektui išdėstyta LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5.2 p., kuris numato, jog rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant daugiabučio namo mieste paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato išvaizda. Pastato langų keitimas iš medinių į plastikinius pagal minėto reglamento nuostatas yra laikoma pastato išvaizdos keitimu. Apeliantas statybą leidžiančio dokumento atliktiems darbams atsakovui nepateikė, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas šalinti savavališkos statybos padarinius surašytas pagrįstai. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad tai, jog ieškovas ginčo butą įsigijo jau su savavališkos statybos padariniais, atleidžią ieškovą nuo pareigos juos pašalinti. Nagrinėjamoje byloje plastikinių langų ir durų statyba buvo vykdoma savavališkai, todėl jokios teisėtos pasekmės ieškovui negali kilti. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagristai vadovavosi LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d., pagal kurią Statybos inspekcijos pareigūnas reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius gali reikšti ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui.Atsakovo pareigūnas, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat turėjo teisę surašyti ir 2016 m. birželio 6 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-513, reikalaujantį sustabdyti kapitalinio remonto darbus ir nevykdyti jų tol, kol neatlikta statinio ekspertizė.Atsakovo pareigūnas vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 6 p. taip pat turėjo teisę surašyti 2014 m. birželio 20 d. privalomąjį nurodymą NR. (23.29)-PN-536, ir pareikalauti parengti kapitalinio remonto projektą ir pateikti jį inspekcijai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas teismui pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 22 d. „Rašytinis pritarimas statinio projektui“ Nr. RPP-01-150422-00426, 2014 m. birželio 10 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140610-00103, 2015 m. gegužės 22 d. Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA – 864, 2015 m. gegužės 22 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas. Pažymėtina, jog pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kaip matyti iš prašomų prijungti dokumentų, dalis iš jų yra surašyti po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo ir yra susiję su apelianto veiksmais, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl atsižvelgiant į tai, jog teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.

Byloje sprendžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, argumentus bei liudytojų parodymus, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog iš esmės visi prašomi panaikinti atsakovo priimti aktai surašyti teisėtai, pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, savo poziciją grįsdamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas, neįvertino visų reikšmingų bylos dokumentų ir argumentų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieškovas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino faktinių bylos aplinkybių, nevertino byloje esančių įrodymų ir šalių argumentų visumos, todėl padarytos išvados nepagrįstos. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apelianto įsitikinimu, atsakovo priimtas 2014 m. birželio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. (23.29)-PN-469 neteisėtas ir naikintinas, kadangi jis surašytas ankščiau nei buvo patekta į ginčo patalpas. Apeliantas be kita ko savo poziciją grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo S. M. paaiškinimus, kuomet jam buvo rodomos foto nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad įtrūkimai sienose buvo dar prieš pradedant atlikinėti grindų stiprinimo darbus. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dar iki priimant skundžiamą 2014 m. birželio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-469, atsakovas 2014 m. birželio 4 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) (b.l.83-88), kuriame konstatuota, jog ginčo patalpose atlikti patalpų grindų perdangos keitimo darbai, plastikiniai langai pakeisti vietoje senų medinių. Kad atsakovas apžiūrėjo statybvietę patvirtina ir byloje esančios fotografijos, darytos 2014 m. birželio 4 d. (b.l. 79-82). Pažymėtina, jog remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 5 skyriaus 12.1 p. nustato, jog statinio ekspertizė yra privaloma įvykus statomo ar naudojamo statinio avarijai ar nustačius jos grėsmę, pastebėjus statinio deformacijas. Tuo tarpu atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka yra institucija įpareigota pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka teikti privalomuosius nurodymus patikrinimų metu nustačius teisės aktų pažeidimus.

Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo naikinti 2014 m. birželio 6 d. atsakovo priimtą privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-469, kadangi jis priimtas vadovaujantis esant įstatyminiam pagrindui ir vadovaujantis teisės aktais. Kolegijos vertinimu, atsakovas nustatęs esant statinio deformacijų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą teikti ieškovui privalomąjį nurodymą dėl statinio ekspertizės atlikimo. Todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad sprendžiant dėl ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo apelianto argumentai, jog 2014 m. birželio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. (23.29)-PN-469 surašytas ankščiau nei buvo patekta į ieškovui priklausančias patalpas neturi teisinės reikšmės, kaip ir argumentai dėl posėdžio metu apklausto liudytojo S. M. svarstymų, kada galėjo atsirasti įtrukimai sienose.

Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nuostatas. Apelianto nuomone, atsakovas savavališkos statybos aktą turėjo teikti ne statinio savininkui, t.y. ieškovui, o statytojams, t.y. ankstesniems savininkams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog inspekcija reikalavimą šalinti savavališkos statybos padarinius gali reikšti ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui. Tokias išvadas patvirtina ir LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d., kuri numato, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją gali pareikalauti iš statytojo (užsakovo) ar iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kolegijos vertinimu, tokios nuostatos yra logiškos, kadangi, asmens, šiuo atveju ankstesnio buto savininko įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie yra ne jam priklausančiose patalpose, reikštų teismo sprendimo priėmimą, kuris teisiškai sunkiai įgyvendinamas, nes atsakovas nebeturi jokių teisių į patalpas, kuriose yra savavališkos statybos padariniai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, kadangi buvo atliekamas paprastasis remontas, o ginčo statinys nėra kultūros paveldo statinys. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo reikalingas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Remiantis ginčo laikotarpiui aktualios LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo redakcijos Nr. D1-826 (Valstybės žinios, 2010-09-30, Nr. 116-5944) 6 p., 6.1.4 p. rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas) keičiant pastato fasado elementus. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 21 p. pastato langų keitimas, laikytinas pastato fasado keitimu. Aplinkybę, jog statybą leidžiantis dokumentais šiuo atveju buvo reikalingas, patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme prijungtas atsakovo pateiktas įrodymas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui, kuriuo apeliantui, turinčiam statytojo teisę UAB „Antano paslauga“ suteikta teisė atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.