- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-153-513/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06915-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- K. A., G. P., A. O.
Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06915-2015-0
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apeliantas) G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams K. A., G. P., A. O. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu už akių tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės K. A. 2 400 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,33 Eur žyminio mokesčio. Taip pat priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų G. P. ir A. O. 3 927,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 927,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 33,33 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovų buvo priteista 30 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Atsakovas G. P. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti, panaikinti sprendimo už akių dalį dėl 3 927,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 927,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminio mokesčio priteisimo iš G. P. ir A. O. bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-30 nutartimi atnaujino praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priėmė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo G. P. 22 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų įteikimo. Priteisė ieškovei iš atsakovės K. A. 21,72 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų įteikimo. Priteisė ieškovei iš atsakovų K. A., G. P. ir A. O. po 193,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vadovavosi CPK 288 str. 4 d. ir nustatęs, jog G. P. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, kad su juo nebuvo deramasi dėl rangos sutarties ir darbų kainos, sprendė, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nustatė, jog ieškovė rodė iniciatyvą ir norą bendradarbiauti su atsakovais dėl gaisro padarinių šalinimo (b. l. 35, 37–38, 40, 41, 43). Motyvavo, jog bylos atnaujinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Argumentavo, jog gaisro padarytą žalą reikėjo pašalinti kuo greičiau, o dėl atsakovų, kaip bendraturčių, pasyvumo ieškovė savo lėšomis užsakė remonto atlikimo darbus visiškai pagrįstai. Buvo atliktas paprastasis remontas, kuris nepažeidžia nė vieno iš bendraturčio teisėtų interesų, darbai ir jų kaina atitiko rinkos vertę. Remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas padarė išvadą, jog teismo sprendimo už akių panaikinimas būtų netikslingas ir nepagrįstas, pažeidžiantis proceso koncentruotumo principą. Nurodė, jog peržiūrint sprendimą už akių, ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (už dokumentų įteikimą, už teisines paslaugas). Teismas šį ieškovės prašymą tenkino (CPK 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Argumentuoja, jog iš esmės neįmanoma pateikti įrodymų, kad apeliantas nebuvo supažindintas su ieškovės 2013-10-30 pasirašyta rangos sutartimi, kadangi pati ieškovė turėjo teikti į bylą įrodymus, kad suderino su kitais bendraturčiais pasirašomą su UAB „Professional Masters Group“ rangos sutartį. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Nesutinka su teismo išvada, jog byloje pateikti duomenys rodo, kad ieškovė rodė iniciatyvą ir norą bendradarbiauti su atsakovais, šalinant gaisro padarinis (b. l. 35, 37–38, 40, 41, 43), nes nė viename iš šių dokumentų nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė bent su vienu iš bendraturčių būtų derinusi rangos sutarties sąlygas bei sąmatą. 2015-09-22 pareiškime apeliantas aiškiai nurodė motyvus, kodėl sprendimas už akių yra nesuderinamas su teisingumo vykdymu, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovės vykdytas remontas, jos pasirinktas rangovas ir kaina buvo suderinta su kitais bendraturčiais, nepateiktas ir visų šalių pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Per visą laikotarpį nuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo 2013-01-29 (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-139-460/2013) ieškovė nė karto su apeliantu ir kitais bendraturčiais nekalbėjo apie remontą ir nederino bendros pozicijos, pasirenkant rangovą, nustatant kainą, mokėtiną už remontą, negavo jokių įgaliojimų pasirašyti rangos sutartį ir koordinuoti darbus. Teigia, jog apelianto teisė į teisminę gynybą neįgyvendinta. Netgi formaliai tiriant įrodymus, akivaizdu, kad nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė derino su kitais bendraturčiais darbų kainą, kadangi K. A. buvo siunčiama lokalinės sąmatos kopija, jau pasirašyta rangos sutartis ir ieškovės prašymas pritarti šiai rangos sutarčiai ir sumokėti 18 818,31 Lt. Teismas pažeidė CPK 15 str. reglamentuojamą žodiškumo principą, nes teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės dėl proceso koncentruotumo (greito išnagrinėjimo) principo įgyvendinimo. Kadangi remontas yra atliktas, atnaujinus bylos nagrinėjimą procesas nebūtų užvilkintas, o būtų apgintos kitų bendraturčių teises ir pažeisti interesai. Teisingumo atkūrimas yra šalių teisė, todėl ši teisė negali būti paminta tik dėl proceso greitumo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 2 str., 5 str. 1 d., 14 str. 1, 2 d., 15 str., 42 str., neleido dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymų, duoti teismui paaiškinimų, CPK 159 str. 1 d., nesirūpino, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, CPK 176 str. 1, 2 d., 177 str. 1, 3 d., 178 str., 179 str., 183 str. 185 str., visapusiškai ir objektyviai nevertino aplinkybių ir nesivadovavo įstatymu, CPK 186 str. 1, 2 d., nesiaiškino jam žinomų aplinkybių, neleido duoti paaiškinimų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-29 nutartimi, kuria šis sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytos ir įvertintos aplinkybės, inter alia, dėl ginčo remonto apeliantui žinomos. Be to, apeliantas pats nurodo, jog remontas yra atliktas, todėl nepagrįstas jo siekis iš naujo aiškintis su remontu susijusias aplinkybes. Teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas reiškė pretenzijas dėl remonto darbų, kurie vyko ne vieną mėnesį. Skundžiamą nutartį vertiną kaip pagrįstą ir teisingą.
Atsakovė A. O. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog palaiko apelianto poziciją. Paaiškina, jog ieškinys jai nebuvo pateiktas, jokių dokumentų iš teismo negavo. Apie sprendimą už akių sužinojo iš brolio (apelianto) 2015-11-30, grįžusi atostogauti į Lietuvą. Apie ieškovės atliktą remontą atsakovė nežinojo, jokių sąskaitų už darbus jai nebuvo pateikta, be to, jai ir broliui priklausanti namo dalis apskritai nebuvo remontuojama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d., inter alia, nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi minėtos CPK 285 str. 1 d. normos pagrindu.
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-30 nutartimi tenkino atsakovo (apelianto) prašymą ir atnaujino praleistą terminą pareiškimui dėl 2015-08-12 sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priėmė šį pareiškimą. Šiame pareiškime apeliantas argumentavo, jog: ieškovė, sudarydama rangos sutartį, nebendradarbiavo su kitais bendraturčiais, t. y. nesitarė dėl rangovo parinkimo, remonto atlikimo, remonto kainos; teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad su atsakovais buvo tariamasi dėl gaisro padarinių pašalinimo, nepateiktas ir darbų priėmimo–perdavimo aktas; apeliantas nuo 2015-06-10 iki 2015-09-13 dirbo kompanijai (duomenys neskelbtini) priklausančiame laive „(duomenys neskelbtini)“, todėl neturėjo objektyvios galimybės teismui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
Teismas pažymi, jog apeliantas nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu. Be to, akivaizdu, jog apeliantui yra / ar turi būti gerai žinomos su namo remontu po gaisro susijusios aplinkybės, nes dar 2012 m. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-446-255/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei K. A., trečiasis asmuo G. P., dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovei R. B., trečiasis asmuo G. P., dėl įpareigojimo duoti sutikimą remontuoti gyvenamąjį namą ir naudojimosi namo patalpomis tvarkos nustatymo, apeliantas aiškiai buvo nurodęs, jog pritaria namo remontui, ieškovės siūlomai rekonstrukcijai bei atsakovės pasiūlymui dėl remonto (b. l. 28–32). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-446-255/2012, paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-29 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-139-460/2013) (b. l. 19–27). Atsižvelgiant į tai bei į byloje esančius rašytinius įrodymus (b. l. 35, 37–38, 40, 41, 43), kurie, priešingai, nei teigia apeliantas, patvirtina ieškovės siekį derinti ginčo remonto darbų atlikimą, darbų kainą ir kt. aplinkybes su bendraturčiais, kritiškai vertinami apelianto argumentai, jog ieškovė nederino su bendraturčiais rangos sutarties sąlygų, sąmatos ir pan.
Remiantis CPK 288 str. 4 d., sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantas nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, nepagrindė šios pozicijos jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apelianto pasirinkta gynybos taktika / pozicija laikytina siekiu užvilkinti atsiskaitymą su ieškove, o ne siekiu išspręsti ginčo situaciją ir (ar) apginti neva pažeistas jo teises.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo situacijos pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas netenkinti atsakovo pareiškimo, todėl visų jų nekartoja. Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir nesant draudimo priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas ieškovės prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, iš apelianto priteisimo (CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš apelianto G. P. priteisti ieškovei R. B. 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.