- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-24
- Bylos Nr.
- 2-446-255/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14455-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- G. P.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Saulius Gabnys
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės K. A. atstovui A. A., advokato padėjėjui Sauliui Gabniui, trečiajam asmeniui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei K. A., trečiajam asmeniui G. P. dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovei R. B., trečiajam asmeniui G. P. dėl įpareigojimo duoti sutikimą remontuoti gyvenamąjį namą ir naudojimosi namo patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. pareiškė patikslintą ieškinį (b.l. 73-74), kuriuo prašė įpareigoti atsakovę K. A. pritarti R. B. siūlomai namo rekonstrukcijai pagal 2011 m. rugsėjo mėnesį SUN projektai sudarytą projektą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove ir trečiuoju asmeniu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrasavininkai. 2002-03-14 gyvenamajame name kilo gaisras, kuriuo metu apdegė mansardos vidaus patalpų medinė apdaila, stogo konstrukcijos, namų apyvokos daiktai, baldai, taip pat apdegė medinė laiptinės apdaila tarp antro aukšto ir mansardos. Gaisro sukelti padariniai iki šiol nėra pašalinti, stogo rekonstrukcija neatlikta. Per kiaurą stogą bėga vanduo, šlampa viso namo sienos, lubos, gyvenamose patalpose yra didelė drėgmė, neprižiūrimas ir netvarkytas namo stogas kelia pavojų name gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Siekdama sutvarkyti pastatą su UAB ,,Sunsolis" ji sudarė rangos sutartį dėl namo stogo rekonstrukcijos, SUN projektai atliko projektavimo darbus, paruošė projektą. Su atliekamais statybos ir rekonstrukcijos darbais G. P. sutinka, tačiau atsakovai Andriuškevičiai atsisako duoti sutikimą namo stogo rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui, todėl negalima pasidaryti rekonstrukcijos projekto ir pradėti statybos darbus. Nei atsakovė K. A., nei jos šeimos nariai name negyvena name nuo pat nuosavybės teisės įgijimo t.y. nuo 2005-11-11, gyvenamojo namo būkle nesirūpina, piktybiškai vengia atlikti namo rekonstrukcijos darbus, prisidėti prie bet kokių kitų su namo išlaikymu susijusių išlaidų. Mano, kad atlikus stogo rekonstrukcijos darbus, visų bendrasavininkų valdomos nuosavybės dalys nesumažės, namo būklė tik pagerės, todėl atsakovų atsisakymas rekonstruoti gyvenamojo stogą, pasirašyti ant siūlomo projekto yra nepagrįstas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį (97-100), kurio prašė įpareigoti R. B. pritarti K. A. siūlomam namo mansardos remonto projektui; įpareigoti R. B. nugriauti namo bendrojo naudojimo laiptinėje tarp antro aukšto ir mansardos įrengtą pertvarą, nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovė R. B. naudojasi 42/100 dalimis izoliuotomis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 (58,83 kv.m ); K. A. naudojasi namo izoliuotomis 20,8/100 dalimis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, 2-11 (29,15 kv.m); pastogė (patalpa žemesnė kaip 1,6 m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu 0-2 priklauso ieškovams ir atsakovei bendra daline nuosavybe ir objektai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį; visos kitos patalpos, - laiptinės tarpinė aikštelė, plane pažymėta indeksu 2-8, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, priklauso visiems namo savininkams bendrąja daline nuosavybe ir objektai bendrasavininkių naudojami pagal jų funkcinę paskirtį. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu sutiko, kad namas turi tvarkomas, tačiau jų manymu turėtų būti atliekama ne namo rekonstrukcija, o remontas ir pastatas grąžintas į iki gaisro buvusią būklę. Remontui nereikalingi atskiri statybos leidimai ar projektai, todėl darbai gali būti atlikti greičiau. Remontui reikalingos mažesnės išlaidos. Nurodo, kad nepritaria ieškovės siūlomam rekonstrukcijos projektui ir todėl, kad pagal projektą trečiojo aukšto patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 savininkė K. A. nebegalėtų naudotis trečiame aukšte esančia bendrojo naudojimo erdve, kuri namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes nebūtų tiesioginio susisiekimo tarp patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 su tame pačiame namo aukšte siūlomomis formuoti izoliuotomis patalpomis Nr. l ir Nr. 2. Bendrojo naudojimo patalpos namo gyventojams priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų perdarytos naujomis izoliuotomis patalpomis Nr. l ir Nr. 2 ir šio namo trečiojo aukšto grindyse projektuojamų kvadratinių ertmių pagalba struktūriškai betarpiškai susietos su antrojo aukšto namo savininkui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidėtų R. B. dispozicijoje esanti erdvė, tačiau likusiems namo savininkams K. A. ir G. P. bendrojo naudojimo erdvė, kuri teisėtai jiems priklauso, būtų sumažinta. Prašo nustatyti bendrasavininkų naudojimosi patalpomis tvarką, nes nenustačius tokios tvarkos bendrasavininkai negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės: ieškovė savavališkai įrengė pertvarą ir sumažino bendro naudojimo laiptinę, palikdama visiškai siaurą ir projekto neatitinkantį praėjimą, dėl to, kad teisiškai nenustatyta patalpų naudojimosi tvarka kyla nesutarimai ir dėl pastato remonto.
Ieškovė R. B. su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies: nurodo, kad nesutinka dėl siūlomo namo remonto, mano, kad netikslinga tokį atlikti, nes jau visoje gatvėje nebėra tokių namų, visi rekonstruoti; kad atlikus remontą pagal A. siūlomą projektą ji nepateks į palėpės patalpas. Nesutiko nugriauti pertvarą laiptinėje, nurodo, kad pertvara netrukdo kitiems bendrasavininkams, kad ji padaryta siekiant sudaryti normalias buities sąlygas neįgaliam asmeniui, kurį prižiūri ieškovė. Dėl patalpų dalių naudojimosi tvarkos nustatymo neprieštarauja, nes tokia tvarka naudojasi patalpomis ir šiuo metu.
Tretysis asmuo G. P. pritarė, kad namui būtinas remontas, nurodė, kad pritartų ir ieškovės siūlomai rekonstrukcijai ir atsakovės pasiūlymui dėl remonto, kad tik pastatas būtų remontuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. unikalus Nr. 2195-6004-103 bendrasavininkai (b.l. 5-6) . R. B., pagal 1994-10-04 dovanojimo sutartį Nr. K1AK-8402, nuosavybės teise valdo 42/100 gyvenamojo namo dalis; G. P. paveldėjo iš motinos I. P. 36/100 gyvenamojo namo dalis; sutuoktiniai V. A. ir A. A., pagal 2005-11-08 mainų sutartį Nr. 4770 nuosavybės teise valdė 22/100 gyvenamojo namo dalis, kurias 2011-11-18 padovanojo K. A. (b.l. 61-63). 2002-03-14 kilo gaisras, kurio metu apdegė mansardos vidaus patalpų apdaila, stogo konstrukcijos, medinė laiptinės apdaila tarp antro aukšto ir mansardos (b.l. 10). Rašytiniais įrodymais – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimais ( b.l. 16-18), atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 44 (b.l. 18) bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad gaisro pasekmės nelikviduotos iki šio laiko, abi šalys sutinka, kad pastatą skubiai būtina sutvarkyti.
Dėl pastato atstatymo
Ginčas tarp šalių kyla dėl gaisro padalinių likvidavimo būdo: ieškovė R. B. pageidauja atlikti namo rekonstrukciją, pagal pateikiamą projektinį pasiūlymą (b.l. 20-27). Atsakovė K. A. su siūloma rekonstrukcija nesutinka ir mano, kad tikslinga atstatyti pastatą į pirmykštę padėtį pagal buvusį projektą, atliekant paprastąjį remontą (b.l. 104-105).
Šioje ieškinio dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas.
Negali būti varžoma bendraturčių teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis 1 dalis). Esant neatstatytam į pastatui, savininkų, o ypač ieškovės, kuri nuolat gyvena apdegusiame name, teisės yra pažeidžiamos, ji negali tinkamai įgyvendinti savininko teisės naudoti pastatą pagal paskirtį, todėl pastatas turi būti suremontuotas. Įstatymas numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis), todėl visi bendrasavininkai proporcingai savo turimai daliai privalo dalyvauti pastato išlaikyme ir atkūrime. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių, o remontas - statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo savybes. Atliekant rekonstrukciją būtina gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnis 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė pagal pateiktą preliminarų projektą siekia ne tik atkurti iš dalies pakeičiant, bet ir padidinti daiktą: 40 cm. paaukštinti sienas, įrengti stoglangius, bei pakeisti stogo konstrukciją nauja, analogiška esamai, pakeičiant dvišlaitį stogelį į vienšlaitį. Pagal pateiktą projektą patalpų išplanavimas nekeičiamas, tik patalpų Nr. 1 ir Nr. 2 durų angos naikinamos, o patekimui į palėpę numatyta išpjauti angą palėpės grindyse ir įrengti antro aukšto bute tiesioginiam patekimui į palėpę. Ieškovės manymu, tokia rekonstrukcija visiems bendrasavininkams padidintų nuosavybės dalis ir atitiktų visų bendrasavininkų interesus. Atsakovė su daikto padidinimu ir pertvarkymu nesutinka, todėl būtina vertinti abiejų šalių interesus. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jį rekonstruoti teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Taigi, K. A. atstovai nesutikimą dėl rekonstrukcijos pagrindė tokiais įrodymais ir motyvais: atsakovė nurodo, kad atlikus rekonstrukciją pagal pasiūlytą projektą nebegalėtų naudotis trečiame aukšte esančia bendrojo naudojimo erdve, kuri namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes pagal rekonstrukcijos projektą nebūtų tiesioginio susisiekimo tarp patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 su tame pačiame namo aukšte siūlomomis formuoti izoliuotomis patalpomis Nr. l ir Nr. 2. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Pagal pateiktą projektą bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidėtų R. B. naudojama erdvė, tačiau likusiems namo savininkams K. A. ir G. P. bendrojo naudojimo erdvė, kuri teisėtai jiems priklauso, būtų sumažinta, todėl mano, kad būtų neteisėta didinti namo antrojo aukšto savininkų nuosavybę, visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo patalpų sąskaita. Kitas atsakovės motyvas yra rekonstrukcijos terminai: atsakovės atstovas nurodo, kad būtinų dokumentų parengimas ir suderinimas atitinkamose institucijose užimtų pakankamai daug laiko, todėl pastatas ir toliau būtų netinkamas naudoti. Be to atsakovė nurodo, kad rekonstrukcijai būtini didesni kaštai, negu atsakovės siūloma pastato remontui, nesutinka su ieškovės pateikta preliminare lokaline sąmata (b.l. 171-172). Susipažinus su pateikta lokaline sąmata darytina išvada, kad ji tik preliminari, yra pagrindas sutikti su atsakovės atstovo pozicija, kad sienos išmūrijimas, kuris pagal sąmatą kainuoja 3328,25 Lt nėra visos išlaidos, padidinant daiktą. Atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes, kad pagal pateiktą ieškovės projektą didinamos tik jai priklausančios daikto dalys, kad apsunkinamas atsakovės patekimas į patalpas, kad rekonstrukcija reikalauja iš kitų bendrasavininkų didesnių išlaidų, o projektinės dokumentacijos parengimas, leidimų gavimas reikalauja didesnio laiko tarpo, nesant bendrasavininkų sutarimo, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas pažeistų kitų bendrasavininkų teises, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas.
Atsakovė sutinka finansiškai prisidėti prie namo remonto darbų, atliekant mansardos patalpų paprastąjį remontą, kuriame pastato architektūrinė išraiška nebūtų keičiama pagal pateikiamą E. D. Petrauskienės projektavimo firmos, gyvenamojo namo, esančio Įgulos g. 3, Klaipėdoje, mansardos patalpų paprastojo remonto projektą, kurio pagrindu būtų galima daryti minėtų remontą, nekeičiant jokių namo architektūros elementų, kai išlaikoma esanti namo architektūra, patalpų savininkams nereikėtų eikvoti papildomai piniginių lėšų įrengiant naujas namo architektūrines erdves. Išanalizavus abu pateiktus variantus daroma išvada, kad yra pagrindas pritarti atsakovės siūlomam remonto projektui, kuris iš esmės visiškai atitinka iki gaisro buvusią padėtį.
Dėl naudojimosi pastato dalimis nustatymo ir įpareigojimo nugriauti pertvarą laiptinėje
Civilinio kodekso 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. unikalus Nr. 2195-6004-103 bendrasavininkai, idealiosios turto dalys įgyjant nuosavybę buvo nustatytos ir yra įregistruotos: R. B., pagal 1994-10-04 dovanojimo sutartį Nr. K1AK-8402, nuosavybės teise valdo 42/100 gyvenamojo namo dalis; G. P. paveldėjo iš motinos I. P. 36/100 gyvenamojo namo dalis; sutuoktiniai V. A. ir A. A., pagal 2005-11-08 mainų sutartį Nr. 4770 nuosavybės teise valdė 22/100 gyvenamojo namo dalis, dabar šių dalių savininkė dovanojimo sutarties pagrindu yra K. A.. Atsakovė prašo nustatyti naudojimosi namo dalimis tvarką. Ieškovė sutinka su atsakovės siūloma naudotis tvarka. Išanalizavus nuosavybės atsiradimo pagrindus, iki gaisro tarp bendrasavininkių nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, darytina išvada, kad atsakovės priešieškinyje pareikšti reikalavimai faktiškai nekeičia turto įsigijimo metu tarp bendrasavininkų nusistovėjusios tvarkos. Tokiu būdu užtikrinama proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo, nusistovėjusios tvarkos atstatymas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Iš esmės nesant ginčo tarp šalių tikslinga nustatyti atsakovės prašomą naudojimosi patalpomis tvarką.
Tenkintinas atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę nugriauti pertvarą įrengtą bendro naudojimo laiptinėje. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę keisti nekilnojamo daikto - pastato - išplanavimą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su pertvarka, sutikimą. Abi šalys sutinka, kad ieškovės pastatyta siena, susiaurino laiptinę, kuri turi būti naudojama bendrai. Nors ieškovė nurodo, kad savavališkai pastatyta siena netrukdo kitiems bendrasavininkams, daroma išvada, kad bendro naudojimo patalpų sumažinimas kitų bendrasavininkų atžvilgiu neatitinka teisės aktų reikalavimų, teisingumo, protingumo principų, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir savavališki veiksmai negali būti pateisinti neįgalaus asmens (kuris nėra bendrasavininkas) poreikių tenkinimu.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė tokias turėtas išlaidas: 426,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 101, 115) ir 1000, 00 Lt advokato atstovavimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės R. B. ieškinį įpareigoti atsakovę K. A. duoti sutikimą ir pritarti R. B. siūlomai namo rekonstrukcijai pagal 2011 m. rugsėjo mėnesį SUN projektai sudarytą projektą, atmesti.
Tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus ir įpareigoti R. B. pritarti K. A. siūlomam mansardos patalpų paprastojo remonto projektui.
Nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovė R. B. naudojasi 42/100 dalimis izoliuotomis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 (58,83 kv.m ); K. A. naudojasi namo izoliuotomis 20,8/100 dalimis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, 2-11 (29,15 kv.m); pastogė (patalpa žemesnė kaip 1,6 m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu 0-2 priklauso ieškovams ir atsakovei bendra daline nuosavybe ir objektai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį; visos kitos patalpos, - laiptinės tarpinė aikštelė, plane pažymėta indeksu 2-8, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, priklauso visiems namo savininkams bendrąja daline nuosavybe ir objektai bendrasavininkių naudojami pagal jų funkcinę paskirtį.
Įpareigoti R. B. nugriauti namo bendrojo naudojimo laiptinėje tarp antro aukšto ir mansardos įrengtą pertvarą.
Priteisti K. A. iš R. B. 1426,00 proceso išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.