- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-139-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14455-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- G. P.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-139-460/2013
2013 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-446-255/2012 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei K. A., trečiasis asmuo G. P. dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovei R. B., trečiasis asmuo G. P. dėl įpareigojimo duoti sutikimą remontuoti gyvenamąjį namą ir naudojimosi namo patalpomis tvarkos nustatymo bei ieškovės R. B. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teisme pareiškė patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 73–74), juo prašė įpareigoti atsakovę K. A. pritarti R. B. siūlomai namo rekonstrukcijai pagal 2011 m. rugsėjo mėnesį SUN projektų sudarytą projektą. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove ir trečiuoju asmeniu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2002-03-14 gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu apdegė mansardos vidaus patalpų medinė apdaila, stogo konstrukcijos, namų apyvokos daiktai, baldai, taip pat apdegė medinė laiptinės apdaila tarp antro aukšto ir mansardos. Gaisro sukelti padariniai iki šiol nėra pašalinti, stogo rekonstrukcija neatlikta. Per kiaurą stogą bėga vanduo, šlampa viso namo sienos, lubos, gyvenamose patalpose yra didelė drėgmė, neprižiūrimas ir netvarkytas namo stogas kelia pavojų name gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Siekdama sutvarkyti pastatą su UAB ,,Sunsolis“ ji sudarė rangos sutartį dėl namo stogo rekonstrukcijos, SUN projektai atliko projektavimo darbus, paruošė projektą. Su atliekamais statybos ir rekonstrukcijos darbais G. P. sutinka, tačiau atsakovai A. atsisako duoti sutikimą namo stogo rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui, todėl negali pasidaryti rekonstrukcijos projekto ir pradėti statybos darbus. Nei atsakovė K. A., nei jos šeimos nariai name negyvena nuo pat nuosavybės teisės įgijimo t. y. nuo 2005-11-11, gyvenamojo namo būkle nesirūpina, piktybiškai vengia atlikti namo rekonstrukcijos darbus, prisidėti prie bet kokių kitų su namo išlaikymu susijusių išlaidų. Mano, kad atlikus stogo rekonstrukcijos darbus, visų bendraturčių valdomos nuosavybės dalys nesumažės, namo būklė tik pagerės, todėl atsakovų atsisakymas rekonstruoti gyvenamojo namo stogą, pasirašyti ant siūlomo projekto yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 97–100), kuriuo prašė įpareigoti R. B. pritarti K. A. siūlomam namo mansardos remonto projektui; įpareigoti R. B. nugriauti namo bendrojo naudojimo laiptinėje tarp antro aukšto ir mansardos įrengtą pertvarą, nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovė R. B. naudojasi 42/100 dalimis izoliuotomis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 (58,83 kv. m ); K. A. naudojasi namo izoliuotomis 20,8/100 dalimis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, 2-11 (29,15 kv. m); pastogė (patalpa žemesnė kaip 1,6 m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu 0-2, priklauso ieškovams ir atsakovei bendra daline nuosavybe ir objektai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį; visos kitos patalpos – laiptinės tarpinė aikštelė, plane pažymėta indeksu 2-8, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, –priklauso visiems namo savininkams bendrąja daline nuosavybe ir objektai bendraturčių naudojami pagal jų funkcinę paskirtį. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu sutiko, kad namas turi būti tvarkomas, tačiau jų manymu turėtų būti atliekama ne namo rekonstrukcija, o remontas ir pastatas grąžintas į iki gaisro buvusią būklę. Remontui nereikalingi atskiri statybos leidimai ar projektai, todėl darbai gali būti atlikti greičiau. Remontui reikalingos mažesnės išlaidos. Nurodė, kad nepritaria ieškovės siūlomam rekonstrukcijos projektui ir todėl, kad pagal projektą trečiojo aukšto patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 savininkė K. A. nebegalėtų naudotis trečiajame aukšte esančia bendrojo naudojimo erdve, kuri namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes nebūtų tiesioginio susisiekimo tarp patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 su tame pačiame namo aukšte siūlomomis formuoti izoliuotomis patalpomis Nr. l ir Nr. 2. Bendrojo naudojimo patalpos, namo gyventojams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų perdarytos naujomis izoliuotomis patalpomis Nr. l ir Nr. 2 ir šio namo trečiojo aukšto grindyse projektuojamomis kvadratinėmis ertmėmis struktūriškai tiesiogiai susietos su antrojo aukšto namo savininkui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidėtų R. B. dispozicijoje esanti erdvė, tačiau likusiems namo savininkams K. A. ir G. P. bendrojo naudojimo erdvė, kuri teisėtai jiems priklauso, būtų sumažinta. Prašė nustatyti bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarką, nes nenustačius tokios tvarkos bendraturčiai negali tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės: ieškovė savavališkai įrengė pertvarą ir sumažino bendrojo naudojimo laiptinę, palikdama visiškai siaurą ir projekto neatitinkantį praėjimą, dėl to, kad teisiškai nenustatyta patalpų naudojimosi tvarka, kyla nesutarimų ir dėl pastato remonto.
Ieškovė R. B. su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies: nurodė, kad nesutinka dėl siūlomo namo remonto, mano, kad netikslinga tokį atlikti, nes jau visoje gatvėje nebėra tokių namų, visi rekonstruoti; kad atlikus remontą pagal A. siūlomą projektą ji nepateks į palėpės patalpas. Nesutiko nugriauti pertvarą laiptinėje, nurodė, kad pertvara netrukdo kitiems bendraturčiams, kad ji padaryta siekiant sudaryti normalias buities sąlygas neįgaliam asmeniui, kurį prižiūri ieškovė. Dėl patalpų dalių naudojimosi tvarkos nustatymo neprieštarauja, nes tokia tvarka naudojasi patalpomis ir šiuo metu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. P. pritarė, kad namui būtinas remontas, nurodė, kad pritartų ir ieškovės siūlomai rekonstrukcijai ir atsakovės pasiūlymui dėl remonto, kad tik pastatas būtų remontuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-24 sprendimu ieškinį atmetė; nusprendė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus ir įpareigoti R. B. pritarti K. A. siūlomam mansardos patalpų paprastojo remonto projektui; nustatyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: R. B. naudojasi 42/100 dalimis izoliuotomis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 (58,83 kv. m ); K. A. naudojasi namo izoliuotomis 20,8/100 dalimis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, 2-11 (29,15 kv. m); pastogė (patalpa žemesnė kaip 1,6 m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu 0-2 priklauso ieškovams ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe ir objektai naudojami pagal jų funkcinę paskirtį; visos kitos patalpos – laiptinės tarpinė aikštelė, plane pažymėta indeksu 2-8, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, priklauso visiems namo savininkams bendrąja daline nuosavybe ir objektai bendraturčių naudojami pagal jų funkcinę paskirtį; įpareigoti R. B. nugriauti namo bendrojo naudojimo laiptinėje tarp antrojo aukšto ir mansardos įrengtą pertvarą; priteisti K. A. iš R. B. 1 426 Lt proceso išlaidų. Nurodė, jog negali būti varžoma bendraturčių teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Atsakovė su daikto padidinimu ir pertvarkymu nesutinka, todėl būtina vertinti abiejų šalių interesus. Atsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad pagal pateiktą ieškovės projektą didinamos tik jai priklausančios daikto dalys, kad apsunkinamas atsakovės patekimas į patalpas, kad rekonstrukcija reikalauja iš kitų bendraturčių didesnių išlaidų, o projektinės dokumentacijos parengimas, leidimų gavimas reikalauja didesnio laiko tarpo, nesant bendraturčių sutarimo, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas pažeistų kitų bendraturčių teises, todėl ieškovės reikalavimą atmetė. Manė, kad yra pagrindas pritarti atsakovės siūlomam remonto projektui, kuris iš esmės visiškai atitinka iki gaisro buvusią padėtį. Tenkino atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovę nugriauti pertvarą, įrengtą bendrojo naudojimo laiptinėje. Išanalizavo nuosavybės atsiradimo pagrindus, iki gaisro tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinyje pareikšti reikalavimai faktiškai nekeičia turto įsigijimo metu tarp bendraturčių nusistovėjusios tvarkos, todėl tenkino atsakovės prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti; įpareigoti K. A. pritarti R. B. siūlomam projektui pagal pateiktą 2011 m. rugsėjo mėn. SUN projektų sudarytą projektą; priteisti iš K. A. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Jos manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, t. y. nepatikrino priežasties, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami. Po 2002-03-14 kilusio gaisro sukelti padariniai iki šiol nėra pašalinti, stogo rekonstrukcija neatlikta. Dėl minėtų aplinkybių ieškovei R. B. sudaromi trukdymai naudotis gyvenamąja patalpa: per kiaurą stogą bėga vanduo, šlampa ir genda viso namo sienos, lubos, gyvenamose patalpose yra didelė drėgmė, neprižiūrimas ir netvarkytas namo stogas kelia pavojų gyvenančių name žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai. Bendraturčiai gera valia tarpusavyje nesutaria išspręsti namo rekonstrukcijos klausimo, dėl to R. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-03 raštu pareikalavo imtis visų priemonių, jog būtų užtikrinta, kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus, keliamus Statybos įstatymo 4 str. Teigia, jog K. A. nėra iš viso suinteresuota gyvenamojo namo rekonstrukcija. Bylos nagrinėjimo stadijoje A. A. perleido savo nuosavybės teisės dalį K. A., o jis pats byloje buvo kaip jos įgaliotas atstovas, tuo užvilkindamas bylos išnagrinėjimą. V. ir A. A. buvo siūloma keisti jiems priklausančias rūsio ir laiptų dalis į ūkinį pastatą, bet atsakymo negavo. Teismui pateikto apeliantės projekto lokalinėje sąmatoje numatytas laiptų ir aikštelių tarp ll-ojo ir lll-ojo aukšto įrengimas, tai parodo, kad galima įrengti normalų įėjimą. Šis namo stogo rekonstrukcijos projekto projektas pateiktas turint tikslą išspręsti ginčą dėl pastato –gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, kur su bendraturte K. A. nesutariama, kaip R. B. galės patekti ir naudotis bendrąją daline nuosavybe priklausančiomis patalpomis pastogėje. Mano, kad ji, namo bendraturtė, turėdama l-ojo aukšto savininko G. P. sutikimą, turi teisę prašyti paaukštinti stogą 40 cm, kad galėtų patogiau naudotis pastogėje priklausančiomis patalpomis. Atlikus stogo rekonstrukciją pagal siūlomą projekto projektą, būtų galima inventorizuoti naujai suformuotas patalpas Nr. 1 ir Nr. 2, kiekvienas bendraturtis, atsidalys jam priklausančią ir naudojamą patalpą. Šis projekto projektas koreguotinas padarant įėjimą į pastogės bendrąja daline nuosavybe priklausančią patalpą Nr. 2 ir iš K. A. patalpos, plane žymimos 2-11, kadangi ši patalpa yra didesnio ploto. Pakėlus stogą, palėpės plotas nepadidės, padidės tik tūris, be to, pagerės ir K. A. valdomos dalys šiaurinėje ir rytinėje namo pusėje (įrengti būsimi stoglangiai bus ieškovės priklausančiose patalpose ir jų įrengimą finansiškai padengs R. B., už stogo pakėlimo darbas taip pat vienasmeniškai sumokės R. B.). Nurodo, jog stogo rekonstrukcijos ir mansardos atstatymo lokalinė sąmata paruošta pagal projektą ir maksimalius skaičiavimus (molinių čerpių danga, stogo apšiltinimas iš išorės ir vidaus, stoglangiai). Pažymi, kad pagal K. A. pateiktą projektą, K. A. turės galimybę patekti į visas bendrosios dalinės nuosavybės patalpas tiesiogiai iš savo gyvenamųjų patalpų (su galimybe prisijungti prie gyvenamųjų patalpų). Tai yra į visas patalpas patenkama vienais laiptais ir per vienas duris, esančias III-ame aukšte ir priklausančias K. A.. Apeliantė prašė teismo nustatyti bendrąja daline nuosavybe priklausančias ir valdomas pastogės patalpas proporcingai turimai daliai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatyta kiekvieno savininko nuosavybė (CK 4.73 str.). Atsakovės K. A. motyvas – rekonstrukcijos terminai, kad būtinų dokumentų parengimas ir suderinimas atitinkamose institucijose užimtų pakankamai daug laiko, todėl pastatas ir toliau būtų netinkamas naudoti, yra nepagrįstas. Ieškovė jau 10 metų negali remontuoti stogo bei tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, tai sukelia nepatogumų ir finansinių nuostolių, todėl keletą mėnesių dokumentų tvarkymas nesukels nepatogumų.
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog K. A. nesutinka, kad slaugos ir priežiūros reikalingo žmogaus poreikiai būtų įgyvendinti K. A. kaip savininkės teisių apribojimo sąskaita. K. A. nepageidauja jokios papildomos jos valdomų patalpų korekcijos. Akivaizdžiai matyti, kad R. B. savo siūlomu rekonstrukcijos projektu primetant savo interesus, planuoja įsiveržti į svetimą nuosavybę. R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad reikia pirma rekonstruoti namą, o tik vėliau pasidalyti valdomą turtą. Teigia, kad atlikus rekonstrukcijos projektą į namo palėpėje esančias bendrojo naudojimo patalpas nebegalėtų patekti joks kitas bendraturtis, išskyrus R. B.. Įgyvendinus R. B. siūlomą rekonstrukcijos projektą bendraturčiams apskritai nebebūtų prasmės nustatinėti patalpų naudojimo tvarką ir dalyti valdomą turtą, nes trečiajame aukšte esančios bendrojo naudojimo patalpos realiai jau būtų R. B. nuosavybė. R. B. teiginys, kad atlikus namo stogo rekonstrukcijos darbus visų bendraturčių valdomos nuosavybės dalys nesumažėtų, yra atvirai teismą klaidinantis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą patikrino, žinojo ir atsižvelgė į priežastis, dėl ko nesutaria bendraturčiai, ir maksimaliai teisingai išsprendė įsisenėjusius bendraturčių prieštaravimus. Ieškovės teiginiai, kad atsakovai ginčo name negyvena, patalpomis nesinaudoja, jų interesai rekonstruoti gyvenamąjį namą sietini tik su jų asmeniniu interesu, įžvelgiant piktybinį nenorą rasti bendrą tarpusavyje suderinamą sprendimą, teisme išnagrinėti detaliai. Mano, kad nesuremontuotas namo stogas, drėgmė, gendantis turtas daro įtaką ne tik R. B. gyvenimo kokybei. Pirmosios instancijos teismas žinojo, kad R. B. žodžiu siūlė A., o R. B. 2008-02-05 priešieškinyje Klaipėdos miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) net ir teismo prašė, kad 22/100 namo adresu (duomenys neskelbtini), dalis iš V. ir A. A. būtų priteista R. B., už šį nekilnojamąjį turtą A. iš jos išmokant tik 8 866 Lt kompensaciją. Pažymi, kad bet kuris vidutinių protinių sugebėjimų ir vidutinio apdairumo, tačiau veiksnus pilietis nesutiktų su tokia sąlyga, ypač kai žinoma, kad nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): 130/592 dalį žemės sklypo, 22/100 pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22/100 kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. ir A. A. iš R. V. įgijo mainydami į V. A. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki mainų sutarties pasirašymo V. ir A. A. papildomai R. V. sumokėjo 55 499 Lt priemoką. Apeliantės teiginys, kad A. A. vilkino bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimo stadijoje perleisdamas savo nuosavybės teisės dalį K. A., pats byloje būdamas kaip jos įgaliotas atstovas, yra absoliučiai neteisingas. K. A. nepaprastai suinteresuota kuo greitesniu namo stogo remonto darbų atlikimu. Atsakovė pateikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardos paprastojo remonto projektą ir prašė teismo, kad ieškovė R. B. būtų įpareigota duoti sutikimą tokiems darbams. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. 1, b. l. 5–6) . R. B. pagal 1994-10-04 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 42/100 gyvenamojo namo dalis; G. P. paveldėjo iš motinos I. P. 36/100 gyvenamojo namo dalis; sutuoktiniai V. A. ir A. A., pagal 2005-11-08 mainų sutartį Nr. 4770 nuosavybės teise valdė 22/100 gyvenamojo namo dalis, kurias 2011-11-18 padovanojo K. A. (t. 1, b. l. 61–63). 2002-03-14 kilo gaisras, kurio metu apdegė mansardos vidaus patalpų apdaila, stogo konstrukcijos, medinė laiptinės apdaila tarp antrojo aukšto ir mansardos (t. 1, b. l. 10). Remiantis rašytiniais įrodymais – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimais (t. 1, b. l. 16–18), statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 44 (t. 1, b. l. 18) – nustatyta, kad gaisro pasekmės nelikviduotos iki šios dienos, abi šalys sutinka, kad pastatą skubiai būtina sutvarkyti.
Ginčas tarp šalių kyla dėl gaisro padalinių likvidavimo būdo: ieškovė R. B. pageidauja atlikti namo rekonstrukciją pagal pateiktą projektinį pasiūlymą (t. 1, b. l. 20–27). Atsakovė K. A. su siūloma rekonstrukcija nesutinka ir mano, kad tikslinga atstatyti pastatą į anksčiau buvusią padėtį pagal buvusį projektą, atliekant paprastąjį remontą (t. 1, b. l. 104–105).
Dėl pastato atstatymo
Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas, taip pat kiti šiuos santykius detalizuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės pasiūlytas statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Taigi statinio rekonstravimas pripažįstamas statybos rūšimi, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 VI skyriaus 9 punktas). Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį statinio statybai, rekonstravimui vykdyti būtinas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkamai – statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas.
Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“), kurį pasiūlė atsakovė, – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas). Iš to išeina, kad skirtumas tarp šių statybos rūšių yra tas, kad rekonstrukcijos metu atliekami du etapai – pertvarkomas esamas statinys – atstatomas ir sukuriama jo nauja kokybė, t. y. jis pagerinamas.
Įstatymas numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis), todėl visi bendraturčiai proporcingai savo turimai daliai privalo dalyvauti pastato išlaikyme ir atkūrime.
R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal jos siūlomą rekonstrukcijos projektą paaukštinus stogą, pagerės K. A. valdomos dalys šiaurinėje ir rytinėje namo pusėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė K. A. nepageidauja jokios papildomos jos valdomų patalpų korekcijos. Apeliantė mano, kad reikia pirma rekonstruoti namą, o tik vėliau pasidalyti valdomą turtą. Tačiau iš apeliantės R. B. siūlomo rekonstrukcijos projekto trečiajame aukšte bendrojo naudojimo patalpos (Gyvenamojo namo rekonstrukcija. Projektinis pasiūlymas. Brėžinys 11/09-11/09-TP-AK-03. Pagalbinė patalpa Nr. l, patalpos plotas 5,28 m²; Pagalbinė patalpa Nr. 2, patalpos plotas 9,95 m²) vienareikšmiškai taptų tik jai pasiekiamos, nes rekonstrukcijos projekte bendrojo naudojimo patalpų (rekonstrukcijos projekte pagalbinė patalpa Nr. l ir Nr. 2) grindyse siūlomomis įrengti keturkampėmis nišomis, trečiojo aukšto bendrojo naudojimo patalpos (rekonstrukcijos projekte pagalbinė patalpa Nr. l ir Nr. 2) tiesiogiai sujungiamos tik su antrajame aukšte esančiomis ieškovės R. B. naudojamomis patalpomis. Bet koks kitas patekimas į trečiajame aukšte palėpėje esančias bendrojo naudojimo patalpas rekonstrukcijos projekte naikinamas (Gyvenamojo namo rekonstrukcija. Projektinis pasiūlymas. Brėžinys 11/09-11/09-TP-AK-03. Pastabos: palėpėje esantis patalpų išplanavimas nesikeičia tik patekimas į patalpas Nr. l ir Nr. 2 durų angos bus panaikintas). Tokiu atveju, jei atsakovė K. A. pritartų 2011 m. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektiniam pasiūlymui, atliktam UAB „Sunsolis“, ji, kaip namo, adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 savininkė, nebegalėtų naudotis trečiajame aukšte esančia bendrojo naudojimo erdve, kuri namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes pagal rekonstrukcijos projektą nebūtų jokio susisiekimo tarp patalpų Nr. 3 ir Nr. 4 su tame pačiame namo aukšte siūlomomis formuoti izoliuotomis patalpomis Nr. 1 ir Nr. 2. UAB „Sunsolis“ projektu struktūriškai susiejus ieškovės R. B. valdomas antrojo aukšto patalpas su trečiojo aukšto izoliuotomis patalpomis Nr. 1 ir Nr. 2, padidėtų R. B. dispozicijoje esanti erdvė, tačiau likusiems namo savininkams K. A. ir G. P. bendrojo naudojimo erdvė, kuri teisėtai jiems priklauso, būtų žymiai susiaurinta. Be to, atlikus rekonstrukcijos projektą, į namo palėpėje esančias bendrojo naudojimo patalpas nebegalėtų patekti joks kitas bendraturtis, išskyrus R. B.. Pastebėtina, kad ieškovės tikslas yra rekonstrukcijos projektu 40 cm pakelti namo stogą (sienas paaukštinti), kad trečiojo aukšto bendrojo naudojimo patalpos (pagalbinė patalpa Nr. l ir Nr. 2) būtų aukštesnės negu 1,60 m. R. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad valstybės įstaigos Registrų centro duomenimis šios patalpos gali būti inventorizuotos, ir kiekvienas bendraturtis turi teisę atsidalyti jam priklausančias dalis iš bendrosios dalinės atstovybės. Tačiau svarbu paminėti, jog įgyvendinus R. B. siūlomą rekonstrukcijos projektą bendraturčiams apskritai nebebūtų prasmės nustatinėti patalpų naudojimo tvarką ir dalyti valdomą turtą, nes trečiajame aukšte esančios bendrojo naudojimo patalpos realiai būtų pasiekiamos tik R. B.. Todėl R. B. teiginys apeliaciniame skunde, kad atlikus namo stogo rekonstrukcijos darbus, visų bendraturčių valdomos nuosavybės dalys nesumažėtų, yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiajame aukšte esančios bendrojo naudojimo patalpos nė vienam iš namo bendraturčių ir neturėtų būti priskirtinos nuosavybės teise. Trečiajame aukšte esančios 15,2 m² ploto bendrojo naudojimo patalpos (rekonstrukcijos projekte pagalbinė patalpa Nr. l ir Nr. 2) yra namo konstrukto dalis, kuri atsižvelgus į priešgaisrinę saugą, namo patalpų aptarnavimo pobūdį ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, ir turi likti negyvenamosiomis bendrojo naudojimo patalpomis.
Apeliaciniame skunde pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, nepatikrino priežasties, kodėl jie nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Teisėjų kolegija mano, kad toks apeliantes teiginys neatitinka realios padėties. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą patikrino, vertino ir atsižvelgė į priežastis, dėl kurių nesutaria bendraturčiai, bei atsižvelgęs į jas sprendė bendrasavininkių prieštaravimus. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad gaisras name kilo 2002-03-14, o V. ir A. A. ginčo nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įsigijo 2005 metais. Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure 2005 m. lapkričio mėn. 8 d. buvo patvirtinta mainų sutartis, nuo 2005-11-11 ši nuosavybė valstybės įmonėje Registrų centre įregistruota savininkų V. ir A. A. vardu. Paminėtina, kad nuo 2002-03-14 iki 2005-11-11 nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų suremontuotas gaisro suniokotas namo stogas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad V. ir A. A. norėjo atlikti gaisro pasekmių likvidavimo darbus, prieš tai name atribojus ir apibrėžus kiekvienam bendraturčiui tenkančią nuosavybės dalį ir nustačius naudojimosi patalpomis tvarką, tačiau R. B. nedavė sutikimo nustatyti naudojimo patalpomis tvarką (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 21–25). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais apeliaciniame skunde, kad atsakovai ginčo name negyvena, patalpomis nesinaudoja, jų interesai rekonstruoti gyvenamąjį namą sietini tik su jų asmeniniu interesu, įžvelgiant piktybinį nenorą rasti bendrą tarpusavyje suderinamą sprendimą. Pažymėtina, kad nesuremontuotas namo stogas, drėgmė, gendantis turtas daro įtaką ne tik R. B., tačiau ir kitų bendraturčių gyvenimo kokybei. Bylos duomenimis atsakovė irgi teikė siūlymus R. B. rekonstruoti namą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą atidžiai išsiaiškino priežastis, dėl kurių bendraturčiai nesutaria, atsižvelgė į bendraturčių interesų pusiausvyrą. Apeliantės teiginys, jog atsakovė K. A. iš viso nėra suinteresuota būtent gyvenamojo namo remontu, yra neteisingas ir visiškai neatitinka atsakovės pozicijos. Pabrėžtina, jog K. A. visiškai nesuinteresuota namo rekonstrukcija, kurios įgyvendinimui būtini namo pertvarkymo darbai ir papildomos išlaidos sukuriant namo naują kokybę, tačiau atsakovė ir pateikė priešieškinį sutikdama ne su rekonstrukcija, tačiau su remontu. Aktualu pažymėti, kad atsakovė K. A. kaip tik yra suinteresuota kuo greitesniu remonto darbų atlikimu. Atsakovė pateikė gyvenamojo namo mansardos paprastojo remonto projektą (t. 1, b. l. 103–105) ir prašė teismo, kad ieškovė R. B. būtų įpareigota duoti sutikimą tokiems darbams. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 VIII skyriaus 12 punkte nustatyta: statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. K. A. pateiktu paprastojo remonto projektu nesiekia apriboti ar suvaržyti nė vieno bendraturčio teisių. Šiame atsakovės pasiūlytame paprastojo remonto projekte numatyti tik būtini darbai likviduojant gaisro padarinius ir atkuriant kokybišką buitį, kurių atlikimui būtų reikalinga minimaliai protinga kaina. Be to, atlikus remontą šis nekilnojamasis turtas būtų prasmingai naudojamas kaip visų bendraturčių dalinė nuosavybė– tai atitiktų jo paskirtį.
Apeliantės teiginys, kad A. A. vilkino bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimo eigoje perleisdamas savo nuosavybės teisės dalį K. A., pats byloje būdamas kaip jos įgaliotas atstovas, yra neteisingas. A. A. ir V. A. yra K. A. tėvai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nekilnojamąjį turtą Audrius ir V. A. įsigijo 2005 metais, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. rugsėjo 14 d., t. y. daugiau kaip keturiasdešimt dienų anksčiau, negu R. B. 2011 m. spalio 26 d. pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, pareiškėjai A. A. ir V. A. padavė prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo padovanoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. A. išdavimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, 2011-09-15, t. y. daugiau kaip keturiasdešimt dienų anksčiau negu R. B. 2011 m. spalio 26 d. pateikė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, Klaipėdos miesto šeštajame notarų biure buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo K. A. įgaliojo savo tėvą A. A. atstovauti teisme ir valstybės bei savivaldybės įstaigose tvarkant jos turtinius reikalus (t. 1, b. l. 62). Kaip nurodo atsakovės atstovas, K. A. šiuo metu gyvena ir studijuoja Prancūzijoje, retai grįžta į Lietuvą, todėl teisėjų kolegija sutinka, kad yra protinga, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo, remonto ir teisinius klausimus būtų įgaliotas tvarkyti jos tėvas A. A.. Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 18 d. notariškai patvirtinta dovanojimo sutartimi minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. ir A. A. dovanojo savo dukrai K. A., nuo 2011-12-01 šis nekilnojamasis turtas valstybės įmonėje Registrų centre buvo registruotas K. A. vardu (t. 1, b. l. 64). Taigi visa V. ir A. A. nuosavybės perleidimo K. A. chronologija akivaizdžiai atspindi tai, kad turto dovanojimo procesas buvo pradėtas ne bylos eigoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo sandoriu atsakovės atstovas siekė vilkinti bylą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalis dėl namo atstatymo yra pagrįsta ir teisinga, nes atidžiai atsižvelgta ir į teisingumo, ir į protingumo, ir į sąžiningumo principus padedant bendraturčiams tarpusavyje suderinti interesus įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Dėl pertvaros nugriovimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad K. A. pagrįstai ir teisėtai nesutinka, kad slaugos ir priežiūros reikalingo žmogaus poreikiai būtų įgyvendinti K. A., kaip savininkės, teisių apribojimo sąskaita. Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Šiuo atveju slaugomoji nėra namo bendraturtė ir jos poreikiai neturėtų būti įgyvendinami pažeidžiant šio namo bendraturčių teises. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendime šioje byloje nurodyti CK 1.5 ir 4.75 straipsniai, kurių reikalavimais turi būti įgyvendinamos bendraturčių teisės, yra tikslūs ir teismo įpareigojimas R. B. nugriauti namo bendrojo naudojimo laiptinėje tarp antrojo aukšto ir mansardos įrengtą pertvarą yra visapusiškai teisingas.
Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nenagrinėtini.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė K. A. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantės priteisti jos realiai patirtas 900 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jos nenaudai. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovės prašymas dėl 900 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės R. B. priteisti atsakovei K. A. 900 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.