- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2-1231/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2701-104/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Alramsta“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ 1 242 231,43 Lt skolos, 535 331,69 Lt delspinigių, o taip pat procesines palūkanas. Be to, ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo BUAB „Alramsta“ reikalavimų užtikrinimui UAB „Serneta“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo UAB „Serneta“ turtą 1 777 563,12 Lt sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad vykdant 2009 m. vasario 2 d. nutartį buvo areštuotas UAB „Serneta“ priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio pardavimo UAB „Serneta“ 2008 m. rugsėjo 9 d. sudarė preliminariąją sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pasirašius šią sutartį, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo UAB „Serneta“ 200 000 Lt avansą. Atsakovo teigimu, UAB „Serneta“ preliminarios sutarties sudarymo metu negalėjo sudaryti turto pirkimo - pardavimo sutarties, kadangi numatytas parduoti žemės sklypas buvo areštuotas pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. ir 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad pirkimo pardavimo sutartis su UAB „Serneta“ bus sudaryta per 15 dienų po to, kai bus panaikintas žemės sklypo areštas pagal nurodytas Kauno apygardos teismo nutartis. Kadangi ieškiniai minėtose Kauno apygardos teismo bylose yra atmesti, artimiausiu metu turi būti panaikintas ir UAB „Serneta“ turto areštas. Tačiau Vilniaus apygardos teismui areštavus minėtą žemės sklypą, atsakovas negalės sudaryti žemės sklypo pirkimo pradavimo sutarties su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tokiu atveju, pagal preliminarios sutarties sąlygas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galės atsisakyti nuo pareigos pirkti žemės sklypą, o UAB „Serneta“ bus priversta grąžinti gautą 200 000 Lt avansą su 15 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovo teigimu, dėl sunkios įmonės finansinės padėties įmonė nesugebės laiku grąžinti avanso, todėl turės mokėti 0,07 proc. delspinigius, o galimi jo nuostoliai sudarys 70 000 Lt. Todėl atsakovas prašė įpareigoti ieškovą BUAB „Alramsta“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsiarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, atlyginimo užtikrinimą 70 000 Lt, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovo UAB „Serneta“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nustatė, kad paprastai atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nustatomas tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, o taip pat atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuomone, vertinant atsakovo UAB „Sermeta“ pateiktus įrodymus, būtina nustatyti, ar galima pagrįstai prognozuoti atsakovo nuostolių dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimą ir šių nuostolių atlyginimo apsunkinimą iš ieškovo pusės.
Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto prašymo matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apygardos teismo, atsakovo nurodytam žemės sklypui dar nėra panaikintos. Be to, atsakovo teigimu, jo finansinė padėtis prašymo padavimo metu yra sunki, todėl nesudarius pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovui iškils pareiga grąžinti gautą 200 000 Lt avansą bei mokėti netesybas, ko atsakovas padaryti negalės, todėl jo galimi nuostoliai tik dar labiau padidės. Tačiau atsakovas UAB „Serneta“ nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Sermeta“ sunkią finansinę padėtį. Be to, iš VĮ Registrų centras UAB „Serneta“ nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog žemės sklypui, esančiam preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties dalyku, laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ir kitose bylose, pareiškus reikalavimus UAB „Serneta“, panaikinus Kauno apygardos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis dėl minėto žemės sklypo arešto nebūtų atsakovui vienintelė kliūtis pagrindinei pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovo reikalavimų užtikrinimas yra vienintelė ir neatsiejama priežastis atsakovo UAB „Serneta“ nuostoliams atsirasti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti BUAB „Alramsta“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį, atlyginimo užtikrinimą 70 000 Lt, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Jeigu BUAB „Alramsta“ per teismo nustatytą terminą nepateiks nuostolių atlyginimo užtikrinimo, - panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Serneta“ turto areštą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio pardavimo 2008 m. rugsėjo 9 d. yra sudaryta preliminarioji sutartis, buvo areštuotas taip pat pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. ir 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, tačiau ieškiniai šiose bylose bendrovės atžvilgiu yra atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl yra pagrindai ginčo žemės sklypo areštui panaikinti. Atitinkamai jau po prašymo Vilniaus apygardos teismui pateikimo pagal vieną Kauno apygardos teismo nutartį areštas buvo išregistruotas, o dėl kito arešto panaikinimo yra pateiktas prašymas teismui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminariosios sutarties vykdymas siejamas su arešto pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. ir 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinimu, UAB „Serneta“ privalės vykdyti savo įsipareigojimus (sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį), kurių įvykdyti negalės dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikyto arešto.
2. Nutraukus 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminariąją sutartį (šia teise UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neabejotinai pasinaudos), UAB „Serneta“ privalės sumokėti sutartyje numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2010 . gegužės 2 d. (200 000 Lt x 15 proc. : 12 x 19 = 47500 Lt). Be to, laiku negrąžinusi avanso, bendrovė turėtų mokėti ir sutartyje numatytus delspinigius, nes dėl krizės ir apyvartinių lėšų trūkumo iš karto grąžinti didelę pinigų sumą nėra galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl to, kad jis nepagrįstas rašytiniais įrodymais, leidžiančiais daryti pagrįstą išvadą, jog nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui gali atsirasti. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o duomenų apie 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminarios sutarties įregistravimą viešame registre atsakovas nepateikė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje jau pasisakė, kad UAB „Serneta“ prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra atmestinas, o atskirajame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų galima pagrįstai teigti, jog UAB „Serneta“ nuostoliai atsiras ir jog jų atlyginimą būtina užtikrinti. Ieškovas taip pat pažymi, kad vadovaujantis CPK 146 straipsniu atsakovas turi teisę prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir prašyti vietoj areštuoto žemės sklypo areštuoti kitą atsakovo nurodytą turtą, nes atsakovui yra žinoma, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai jokia kredito įstaiga garantijos neišduos, o pati įmonė piniginių lėšų neturi ir negali jų skirti išimties tvarka ieškovo nuostoliams užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas esant dviems sąlygoms, t. y. kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tiesa, siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, tačiau būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali realiai atsirasti ir būtent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti ieškovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimą, atsižvelgiant į nuostolių dydžio prognozę pagal byloje esančius ar šalių pateiktus duomenis.
Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties aišku, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apygardos teismo atsakovo nurodytam žemės sklypui dar nėra panaikintos. Tačiau pažymėtina, kad kartu su prašymu dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo (T. 2, b. l. 202-223) atsakovas jau pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus, kuriais ieškiniai atsakovo atžvilgiu atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu panaikintas Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi pritaikytas atsakovo UAB „Serneta“ turto areštas, o civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009 liko neišspręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šiose bylose taikyti atsakovo turto areštai bus anksčiau ar vėliau išregistruoti. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, areštų neišregistravimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti priežastimi netaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tiesa, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis (T. 2, b. l. 49), buvusius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas dar viena Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aišku, kad 2010 m. gegužės 5 d. šis areštas išregistruotas (T. 2, b. l. 299 – 301).
Be to, nors skundžiama nutartimi atsakovo prašymą atsisakyta taikyti dar ir dėl to, kad atsakovas nepateikė jokių sunkią jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų duomenų nepateikimas nagrinėjamu atveju gali turėti įtakos tik sprendžiant dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo dydžio (atsakovas teigia, kad nuostoliai atsiras ir dėl to, kad atsakovas nesugebės laiku grąžinti pagal preliminariąją sutartį gauto avanso ir dėl to turės mokėti delspinigius), tačiau negali paneigti atsakovo teisės prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atitinkamai iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktų duomenų (T. 2, b. l. 261 – 290) aišku, kad atsakovo ginčo turto areštas (T. 2, b. l. 225 – 226), pritaikytas vykdant Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartį ir panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu (T. 2, b. l. 218 – 223) šiuo metu ginčo turtui jau išregistruotas. Be to, apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė ir Kauno apygardos teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo kopiją (T. 2, b. l. 290), o iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui UAB „Serneta“ Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pakeistas Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 17 d. nutartimi. Taigi šiuo metu Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi ir to paties teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra panaikintos, o 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties (T. 2, b. l. 204 – 206) įvykdymas (3.1 punkte numatyta atidedamoji sąlyga) siejamas būtent su turto areštų pagal minėtas Kauno apygardos teismo nutartis panaikinimu. Tokiu būdu konstatuotina, kad preliminarioji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis gali būti neįvykdyta būtent dėl ieškovo UAB „Alramsta“ prašymu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (T. 2, b. l. 114 – 115, 177). Atitinkamai iš 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminariosios sutarties 5.3 punkto aišku, kad dėl papildomo atsakovo ginčo žemės sklypo arešto (panaikinus Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. ir 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimis taikytus areštus) trečiajam asmeniui nutraukus minėtą preliminariąją sutartį, atsakovas turėtų grąžinti jam sumokėtą 200 000 Lt avansą su 15 procentų palūkanomis, kurios šiai dienai sudarytų apie 60 000 Lt (200 000 * 0,15 * 2 metai). Tai, kad avansas buvo sumokėtas iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo, patvirtina byloje esantys duomenys (T. 2, b. l. 207; T. 3, b. l. 2). Visgi, nors atsakovas teigia, kad avanso laiku grąžinti nesugebėtų ir dėl to privalėtų mokėti delspinigius, tačiau konstatuotina, jog šios aplinkybės atsakovas neįrodė, o iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria UAB „Serneta“ atsisakyta kelti bankroto bylą (informacinės sistemos LITEKO duomenys) aišku, kad atsakovo 2010 m. birželio 1 d. duomenimis atsakovas turėjo turto 30 211 842 Lt sumai, todėl teigti, kad jis nesugebėtų laiku grąžinti 200 000 Lt, pagal byloje esančius duomenis negalima.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovo nurodoma 2008 m. rugsėjo 9 d. preliminariąja sutartimi remtis nėra pagrindo, nes nėra duomenų apie jos įregistravimą viešame registre. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, visų pirma, saugo materialinę teisę į sandorio objektą, o nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas, kurį sprendžiant nagrinėjamu atveju gali būti vadovaujamasi ir neįregistruota preliminariąja turto pirkimo - pardavimo sutartimi (T. 2, b. l. 204 – 207).
Nors atsiliepime taip pat pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau pasisakė, kad UAB „Serneta“ prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo yra atmestinas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartyje (T. 2, b. l. 161 – 163) tokios išvados nėra padaręs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtu atveju ginčas vyko dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atsižvelgiant į visiškai kito nekilnojamojo turto objekto, dėl kurio buvo sudaryta kita preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis kitomis sąlygomis, areštą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties išvados nagrinėjamu atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atitinkamai, nors ieškovas atsiliepime nurodo, kad yra bankrutuojanti įmonė, tačiau pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135/2008). Tai garantuoja šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Be to, nors atsiliepime teigiama, kad įmonė lėšų neturi, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtintos 17 800 Lt (be PVM) mėnesinės išlaidos, susijusios su BUAB „Alramsta“ administravimu, o Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi visas laikinąsias apsaugos priemones ir draudimus, taikytus BUAB „Alramsta“ turtui, panaikino.
Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalimi, jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus ar pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Tačiau pažymėtina, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo UAB „Serneta“ (į. k. 125327217) prašymą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti BUAB „Alramsta“ (į. k. 149971252) iki 2010 m. spalio 22 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų), pateikiant į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo UAB „Serneta“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.