- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 2-135/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajorų slėnis“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bajorų slėnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-522-510/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hefesto statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bajorų slėnis“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų slėnis“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hefesto statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Hefesto statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Bajorų slėnis“ 487 721,64 Lt skolos, 405 000 Lt baudą, bylinėjimosi išlaidas bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo momento iki jo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai, atsakovo lėšas esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 892 721 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Hefesto statyba“ ieškinio užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ nekilnojamojo turto areštą, o šio turto esant nepakankamai – atsakovo kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 893 000 Lt sumos, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad ieškovo UAB „Hefesto statyba“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuojama 1/6 atsakovui UAB „Bajorų slėnis“ nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir areštuojami iš šios 1/6 pastato dalies suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai, leidžiant iš šios 1/6 pastato dalies teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus ir atlikti suformuotų atskirų nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registraciją atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ vardu Nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant šia 1/6 pastato dalimi ir iš jos suformuotais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti, bei pavedama areštuotą turtą saugoti atsakovui UAB „Bajorų slėnis“.
Atsakovas UAB „Bajorų slėnis“ pateikė Kauno apygardos teismui prašymą įpareigoti ieškovą BUAB „Hefesto statyba“ užtikrinti atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, įmokant į depozitinę teismo sąskaitą 700 000 Lt sumą arba pateikiant šiai sumai banko garantiją. Atsakovas nurodė, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis aprašė ir areštavo visą esamą ir būsimą atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, taip pat baigtus ir nebaigtus statyti statinius, uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovo pagrindinė veiklos sritis yra nekilnojamo turto plėtra ir pardavimas, todėl visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas ir skirtas pardavimui arba naujų pastatų statybai. Ieškovo ir atsakovo ginčas yra kilęs iš 2006 m. gegužės 30 d. rangos sutarties Nr.SB 060530, kuria ieškovas įsipareigojo pastatyti sublokuotus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą sublokuotų gyvenamųjų namų statybai atsakovas įsigijo pagal 2005 m. lapkričio 24 d. pirkimo- pardavimo sutartį už 1 200 000 Lt sumą, nesumokėtą 1 150 000 Lt kainos dalį atsakovas įsipareigojo pardavėjui sumokėti iki 2007 m. liepos 1 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. punkte yra nustatytos 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną netesybos nuo visos sutarties kainos. Nesant galimybės nustatyti, kada byla bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovas neapibrėžtą laikotarpį negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir privalės mokėti netesybas. Tarp žemės pardavėjo ir pirkėjo 2007 m. rugpjūčio 15 d. sudarytu susitarimu nustatyta fiksuota 700 000 Lt netesybų suma už atsakovo laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti už nupirktą žemės sklypą ir ši suma yra pripažintina atsakovo neišvengiamai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirasiančiais nuostoliais, nes šią sumą kaip netesybas atsakovas privalės sumokėti vykdydamas pagrindinę prievolę pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui ieškovas turi būti įpareigotas įmokėti į depozitinę teismo sąskaitą 700 000 Lt dydžio sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į galimų nuostolių dydį, bet ir į šalies, privalančios sumokėti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ekonominį pajėgumą. Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovui UAB „Hefesto statyba“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimo faktas reiškia, kad ieškovo įmonė yra nemoki ir ji finansiškai nepajėgi sumokėti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Be to, atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų kitų bankrutuojančios UAB „Hefesto statyba“ kreditorių interesus. Teismo teigimu, ieškovo nemokumas negali užkirsti kelio, kad jo reikalavimai būtų užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 147 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Bajorų slėnis“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą BUAB ,,Hefesto statyba“, atsakovo UAB „Bajorų slėnis“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 700 000 Lt dydžio sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į ieškovo interesus tuo pažeidė teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir interesų derinimo principus. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir neturi pakankamai turto. Bankrutuojanti įmonė pareiškusi ieškinį teisme yra lygiavertė proceso šalis, kuri turi ir privalo numatyti galimybę užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, kuriuos gali patirti atsakovas dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
2. Spręsdamas klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teismas turi atsižvelgti į visetą aplinkybių – ieškinio (ginčo) pobūdį, laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Prašyme atsakovas nurodė, kad jo pagrindinė veiklos sritis yra nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas, todėl visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įgytas ir skirtas pardavimui arba naujų pastatų statybai. Atsakovas dėl jam priklausančio turto arešto negalėjo ir negali perleisti tretiesiems asmenims žemės sklype pastatytų sublokuotų gyvenamųjų namų, dėl ko negali įvykdyti ir savo sutartinių įsipareigojimų pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį patirdamas nuostolius – žemės sklypo pardavėjui jis privalės sumokėti 700 000 Lt netesybų. Teismas nepasisakė dėl prašyme nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų bei jų nevertino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą.
Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, jog bankroto bylos iškėlimo faktas UAB ,,Hefesto statyba“ reiškia, kad įmonė yra nemoki ir finansiškai nepajėgi sumokėti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą ir atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas
Nagrinėjimu atveju atsakovo prašymas užtikrinti jo nuostolius CPK 147 straipsnio pagrindu grindžiamas ta aplinkybe, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir kuria įsipareigojo žemės sklypo kainą sumokėti iki 2007 m. liepos 1 d. pardavus šiame sklype pastatytus sublokuotus gyvenamuosius namus.
Iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 114-122) bei 2007 m. rugpjūčio 15 d. susitarimo dėl sutarties vykdymo (b. l. 123-124) matyti, kad minėtą žemės sklypą atsakovas įsigijo už 1 200 000 Lt sumą, nesumokėtą 1 150 000 Lt kainos dalį atsakovas įsipareigojo pardavėjui sumokėti iki 2007 m. liepos 1 d. Tarp žemės pardavėjo ir pirkėjo (atsakovo) 2007 m. rugpjūčio 15 d. sudarytu susitarimu nustatyta fiksuota 700 000 Lt netesybų suma už atsakovo laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti už nupirktą žemės sklypą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali perleisti tretiesiems asmenims žemės sklype pastatytų sublokuotų gyvenamųjų namų, dėl ko negali įvykdyti ir savo sutartinių įsipareigojimų pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį patirdamas nuostolius. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principus, bei į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo prašomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis, tai yra 700 000 Lt, yra pernelyg didelis ir gali apriboti ieškovo teisę prašyti užtikrinti jo ieškinio reikalavimus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 185 str.). Kolegijos nuomone, atsakovo interesus užtikrinantis ir pakankamas būtų 200 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimas (CPK 147 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17, 185 str.).
Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo išspręstinas iš esmės, iš dalies patenkinant atsakovo prašymą ir įpareigojant ieškovą per nustatytą terminą įmokėti į apygardos teismo specialiąją sąskaitą 200 000 Lt nurodyto atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šios sumos banko garantiją (CPK 338, 329 str., 147 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad jei asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba kitaip užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 147 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo UAB ,,Bajorų slėnis“ prašymą patenkinti iš dalies. Įpareigoti BUAB ,,Hefesto statyba“ iki 2008 m. kovo 13 d. įmokėti į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų), pateikiant į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo UAB ,,Bajorų slėnis“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.