- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- eI1-6875-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01204-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01. iki 2022-12-31 buvo kalinamas Šiaulių kalėjime sąlygomis, pažeidžiančiomis LR teisės aktus, o būtent: kamerose tualetas yra tiesiog skylė grindyse, o ne unitazas, dėl ko kiekvieną kartą einant arba šlapintis arba tuštintis į organus pūsdavo vėjas iš skylės, kuri yra įrengta grindyse, taip pat tualetuose nėra durų, o tiesiog įrengtos užuolaidos, kurios nuo vėjo pakyla ir kiti nuteistieji ar suimtieji, kurie būna kartu kameroje, mato, kaip tu tuštiniesi. Kamerose būdavo įrengtos dvi grotos taip, kad pats negalėdavo atsidaryti lango ir vėdinti kameros, nes ventiliavimo sistema Šiaulių kalėjime atsirado tik apie 2020 metus. Kadangi yra jauno amžiaus, kamerose visada kiti kameros draugai liepdavo jam gultis miegoti į antrąjį lovos aukštą, o įlipti į lovą būdavo sunku ir nepatogu, nes ant lovų nebuvo įrengtų kopėtėlių. Visose kamerose įrengtos tik dvi kėdės prie stalo, todėl būdavo taip, kad maistą tekdavo valgyti atsistojus, o ir pats maistas būdavo kartais atšalęs, jei valgydavo paskutinis. Buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kur ant stogo yra uždėtas šiferis, kas moksliškai įrodyta, jog šiferio naudojimas yra nebegalimas, nes jis kenkia sveikatai ir gali sukelti netgi vėžį. Kiemeliuose žemės danga ir sienos buvo nelygios, o tai, jog sienos turi būti lygios, reglamentuoja teisės aktai. Būnant kiemeliuose pareigūnai neleisdavo nueiti į tualetą, sakydavo, kad nebeparves atgal į kiemelį, nes neva jiems to daryti nenumato teisės aktai. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, kurio pagalba būtų galėjęs išsikviesti pareigūną, turėdavo daužyti duris ir pareigūnai ateidavo ne visada, motyvuodami tuo, kad negirdėjo arba kad trūksta pareigūnų ir neturi laiko. Dėl iškvietimo mygtuko jausdavo baimę, jeigu kameroje kiltų konfliktas, kad tokiu atveju negalėtų išsikviesti pareigūno. Šiaulių kalėjime čiužiniai labai ploni ir nuo to skaudėdavo šonus, pagalvės taip pat senos ir labai mažos, dėl ko negalėdavo normaliai išsimiegoti. Kamerose labai blogas dieninis apšvietimas, kuris nesiekė reglamentuojamų 200lx, o naktinis apšvietimas niekuo nesiskyrė nuo dieninės lempos, dėl ko naktį būdavo sunku miegoti ir nuo ko gali sugesti akys. Koridoriuje taksofonai įrengti vienas šalia kito, dėl ko būdavo sunku susikalbėti su artimaisiais arba draugais, taip pat šalia buvo ir pareigūnų postas ir pareigūnai garsiai kalbėdavo ir trukdydavo kalbėti. Šiaulių kalėjime nevykdavo užimtumai, kaip numato LR BVK, 8 valandas per dieną, jei užimtumai ir vykdavo, tai vieną kartą per 2 dienas ir užimtumas būdavo, pvz., sporto salė, bilijardas arba tenisas, kur pareigūnas leisdavo būti iki vienos valandos ir niekada nėra leidę būti ilgiau. Taip pat buvo ribojama galimybė pasinaudoti RIP (ribota interneto prieiga) dėl ko sumažėjo galimybė domėtis teisės aktais. Buvo ribojama galimybė pasinaudoti šiltu dušu, pareigūnai leisdavo tai padaryti tik vieną kartą per savaitę, motyvuodami tuo, kad daug nuteistųjų ir pareigūnai nespėja, o kamerose nebūdavo šilto vandens. Taip pat kamerose nebuvo įrengtas radijo taškas ir neduodavo laikraščių, nebent mėnesio senumo, dėl ko negalėjo domėtis politika bei pasaulio ir Lietuvos naujienomis. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, buvo gėda, jautėsi pažemintas, dingo pasitikėjimas LR teisine sistema, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėjas iki 2019 m. liepos 1 d. buvo išvykęs į LKT Alytaus kalėjimą. o 2022 m. vasario 28 d. išvyko į LKT Pravieniškių 1-ą kalėjimą (tuo metu buvo Pravieniškių 3-ias sektorius), todėl aktualus ginčo laikotarpis šioje administracinėje byloje yra nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. A. K. skundas teismui parašytas 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (galiojusi teisės akto redakcija iki 2020 m. gruodžio 22d.) 14.5 papunktį kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje Įrengiamas praustuvas. Taip pat analogiška norma įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10.1 papunktyje, kuriame nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, o 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara (pvz., persirengimo kabina paplūdimyje, skaitytojo kabina bibliotekoje, dušo kabina baseinų zonose, SPA kompleksuose ir t. t.). Taigi, atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo Šiaulių kalėjime esančių sanitarinių mazgų nevadinti sanitarinio mazgo kabinomis. Visose Šiaulių kalėjimo kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų kai kurios ventiliacijos angos liktu tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.
Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 6, 10, 11, 13, 14, 18, 19, 21, 24, 25, 26, 38, 45, 61, 62, 88, 92, 94, 97, 100 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 5, 22, 23, 30, 58, 70, 103, 107 - užuolaida. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Pagal vyraujančią LVAT praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą.
Kartu matyti, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau - Normos) 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“. Taigi tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir - HN 134:2015) reikalavimo įrengti būtent sėdimą tualetą taip pat nenumato. Kartu pažymėtina, kad LVAT praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu. Kadangi jokių duomenų apie Pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu tualetu, nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio sanitarinio mazgo įrengimo nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant Pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 62-35 matyti, kad 2020 metais gyvenamosiose kamerose Nr. 10, 13, 38, 45, 70, 92 buvo atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros ir dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų bei baldų remontas. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 matyti, kad 2021 metais gyvenamosiose kamerose Nr. 88, 92, 97, 100, 103 buvo atliktas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant ir glaistant, taip pat gyvenamojoje kameroje Nr. 94 atliktas pilnas lubų, sienų, pertvaros bei baldų remontas. Iš Turto valdymo skyriaus 2023-01-25 pažymos Nr. LV-3217 matyti, kad 2022 metais gyvenamojoje kameroje Nr. 5 po nusiaubimo pakeistas klozetas, praustuvas, atitvarai, stiklai ir šviestuvas, gyvenamojoje kameroje Nr. 61 padarytas lubų ir sienų remontas, bei gyvenamojoje kameroje Nr. 94 atliktas pelėsio požymių šalinimas, blokuojant ir dažant sienas, bei lubas. Tai patvirtina, kad šios kameros, kaip ir visos kitos, buvo nuolat prižiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos.
Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Prie atsiliepimo pridedami 2019 m. rugsėjo 2 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-6386 ir 2019 m. rugsėjo 3 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-6404, iš kurių matyti, kad jokių pažeidimų gyvenamojoje kameroje Nr. 22 užfiksuota nebuvo. Pridedamas 2020 m. vasario 25 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-545, iš kurio matyti, kad pažeidimų gyvenamosiose kamerose Nr. 45, 92, 103 užfiksuota nebuvo. Taip pat pridedamas 2021 m. rugsėjo 6 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-5235, iš kurio matyti, kad pažeidimų gyvenamosiose kamerose Nr. 5, 13, 14, 21, 92, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, užfiksuota nebuvo. Pažymėjo, kad gyvenamosios kameros Nr. 6, 10, 11, 18, 19, 23, 24, 25, 26, 30, 38, 45, 58, 61, 62, 70, 88, 92, 94, 97, 100, 107, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinamos. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų kamerų nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėjo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių, ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos - kiekvienoje kameroje yra suolas bei kėdė.
Ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 14.3 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, bei vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas.
LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamųjų kamerų langų angose buvo įrengtos grotos ir tai atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nurodytas nuostatas, kuriose yra teigiama, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą ir lango angoje įstatomos metalinės grotos, bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.9 papunktyje nurodoma, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.
Pažymėjo, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją.
Nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema. Tai patvirtina ir HN 134:2015, kurių 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, o tai pareiškėjui suteikė galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktį, 25 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti virdulį. Taigi, vandenį pasišildyti galimybė buvo sudaryta.
Pažymėjo, kad Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai. Antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai buvo atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. LKT Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas.
Ginčo laikotarpiui aktualių redakcijų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims prausimasis duše buvo organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigos taisyklių 17.5 papunkčiu, pagal kurį iš gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji - ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Kadangi Pareiškėjas kategorijoms, kurioms suteikiama galimybė dušu pasinaudoti 2 kartus per savaitę, nepriklausė, pastarasis buvo vedamas vieną kartą ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Ginčo laikotarpiui aktualių redakcijų SVĮ 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja įstaigų administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Ginčo laikotarpiu LKT Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, gali kreiptis Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir pan. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne pastarųjų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką. Visiems įstaigoje laikomiems asmenims, iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą), buvo ir yra sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Be to, LKT Šiaulių kalėjimas bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Šiaulių kalėjime veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali pasinaudoti kalinamieji. Taigi Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veikas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, pasinaudoti riboto interneto prieiga ir pan.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus kituose objektuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aktų nuostatos, draudžiančios asbestą statybos produktuose, galioja tik naujai statomiems statiniams (2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento Nr. 1.04.04:2017 5.4.3.2. p.). Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad LKT Šiaulių kalėjimo konstrukcijoje yra kenksmingo asbesto, o Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė tariamą asbesto buvimą, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčio reikalavimais, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Šių taisyklių 12.8 papunktyje nurodoma, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. LKT Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti.
Pažymėtina, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipiame dėmesį, kad natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.
Skambinimo telefonu tvarką bausmės atlikimo vietose ginčo aktualiu laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų taisyklių IV skyriaus nuostatos. Nei Pataisos įstaigų taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Pažymime, kad LKT Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito. Telefonų aparatai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų ar juolab prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje nenumato, tačiau, atsakovo nuomone, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą. Patikrinus atstumus, nustatyta, kad atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros durų yra 2,23 m., nuo pirmojo taksofono iki antro 1,13 m., nuo vidurinio iki trečiojo taksofono atstumas 1,23 m. Atstumas matomas iš teismui pateikiamų nuotraukų. Be to, kaip buvo paminėta aukščiau, taksofonai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Nei SVĮ, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato, kad nuteistųjų bendravimas telefonu turi būti konfidencialus. LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, nurodė, kad pagal SVĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą vienas iš pagrindinių suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Taigi, Šiaulių kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys. Toks suimtojo (nuteistojo) stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas A. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2022-12-31 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Šiaulių kalėjime sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios 2023-05-30 pažymos Nr. SV-24-15290 matyti, kad pareiškėjas A. K. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2019-07-01 iki 2022-02-28, o į teismą kreipėsi tik 2023 m. gegužės 18 d., nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-05-17 turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2020-05-18 iki 2022-02-28. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas 241 dieną skirtingose kamerose vienas arba su dar vienu - penkiais asmenimis.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerų tualetuose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, iš tos skylės pūtė vėjas, tualetuose nebuvo durų, tik užuolaidos, kurios nuo vėjo pakildavo, ir kiti nuteistieji viską matydavo, t. y. buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, bei nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas – durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 m. iki 2,37 m.
Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.
Nors sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo įrengti kaip kabina ir atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad įėjimus į sanitarinio mazgo zonas dengė užuolaidos. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.), todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad daugumoje kamerų įrengti pastatomi unitazai, tik kai kuriose kamerose likę tupimi klozetai. Kadangi tupimų klozetų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių kalėjimo administracija yra netinkamai įrengusi sanitarinius mazgus kamerose, be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokioje jo laikymo kameroje buvo skylė grindyse, kokius nepatogumus jis dėl to patyrė, byloje nėra duomenų, kad jis dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo skundėsi Šiaulių TI administracijai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tupimų klozetų atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose grotos buvo įrengtos taip, jog pats negalėdavo atsidaryti lango ir vėdinti kameros.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020-12-22) 14.1 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, ir lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nenustatyta, jog grotos trukdytų atidaryti langą, pareiškėjas su tokiais skundais į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodytos Taisyklės, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl grotų įrengimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo blogas dieninis apšvietimas, kuris nesiekė reglamentuojamų 200 lx, o naktinis apšvietimas niekuo nesiskyrė nuo dieninės lempos, dėl ko naktį būdavo sunku miegoti.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 14 punktas, be kita ko, numato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (14.3 p.) bei Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisykles (12.7. p.) kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2019 – 2021 metais atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad operatyviosios kontrolės metu buvo vertintos ir gyvenamosios kameros Nr. 92, 5, 13, 14, 21, 92, kuriose buvo laikomas pareiškėjas; higienos normų, tame tarpe ir reglamentuojančių dirbtinį apšvietimą, pažeidimų šiose kameroje nebuvo nustatyta. Atsakovė nurodo, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros nagrinėjamu laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai.
Pareiškėjas dėl dirbtinės apšvietos kamerose skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada reikalavimai dirbtinei apšvietai buvo galimai pažeisti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose ant lovų nebuvo įrengtų kopėtėlių, jog galėtum įlipti į lovą, buvo tik dvi kėdės prie stalo, maistą tekdavo valgyti atsistojus.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis. Kokiais baldais buvo aprūpintos pareiškėjo laikymo kameros matosi ir iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų, kamerose yra suoliukai arba taburetės, daugumoje kamerų stalai pastatyti tarp lovų.
Nors iš pateiktų dokumentų matosi, kad ne visos pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos tokiu taburečių arba suolų kiekiu, kad užtektų po vieną sėdimą vietą kiekvienam asmeniui, tačiau galimybė atsisėsti prie stalo kamerose buvo sudaryta, nes daugumoje kamerų stalai pastatyti tarp lovų, arba prie stalo yra suolas, todėl pareiškėjo galimai patirti nepatogumai negalėjo būti tokio intensyvumo, kad juos galima būtų vertinti kaip neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl tokių galimai patiriamų nepatogumų Šiaulių TI administracijai nesiskundė. Kopėtėlių ant lovų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo ribojama galimybė pasinaudoti šiltu dušu, pareigūnai leisdavo tai padaryti tik vieną kartą per savaitę, motyvuodami tuo, kad daug nuteistųjų ir pareigūnai nespėja, o kamerose nebūdavo šilto vandens.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo.
LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01).
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepriklausė kategorijoms, kurioms suteikiama galimybė dušu pasinaudoti 2 kartus per savaitę, todėl į dušą buvo vedamas vieną kartą ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Tačiau nuo 2021 m. gegužės 26 d. įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punkto reikalavimams, Šiaulių kalėjime laikomi suimtieji (nuteistieji) į dušą turėjo būti vedami ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021-05-26 iki 2022-02-28 pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nėra numatytas.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, kurio pagalba būtų galėjęs išsikviesti pareigūną, turėdavo daužyti duris, dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo jausdavo baimę, jeigu kameroje kiltų konfliktas, o jis negalėtų išsikviesti pareigūno.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais nurodo, kad jautė baimę, jog kilus konfliktui kameroje negalės išsikviesti pareigūnų, tačiau šis jo teiginys deklaratyvus, nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad čiužiniai buvo labai ploni ir nuo to skaudėdavo šonus, pagalvės taip pat senos ir labai mažos, dėl ko negalėdavo normaliai išsimiegoti.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas.
Į bylą pateikti ir 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktai, iš kurių matosi, kad operatyviosios kontrolės metu patikrinus Šiaulių TI minkštojo inventoriaus sandėlį nustatyta, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, minkštasis inventorius išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal higienos normos reikalavimus, išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti jam išduodamo minkštojo inventoriaus bei patalynės būklę.
Taigi nurodyti teisės aktai nereglamentuoja, kokio storio bei dydžio turi būti išduodami čiužiniai bei pagalvės, pareiškėjas turėjo galimybę išduotą minkštąjį inventorių pasitikrinti bei prašyti jį pakeisti, jeigu manė, kad inventorius netinkamas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių ir pagalvių būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kur ant stogo yra uždėtas šiferis, kuris kenkia sveikatai, kiemeliuose žemės danga ir sienos buvo nelygios.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numatė, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 14 – 18 punktai numato, jog tam, kad nuteistieji (suimtieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, įkalinimo įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, jų išorinės lauko sienos įrengiamos iš mūro, monolitinio gelžbetonio, surenkamo gelžbetonio arba plieninio karkaso apsiūto profiliuota skarda, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys, kiemai dengiami metaliniais tinklais, išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nei viename patikrinimo akte nebuvo nustatyta, jog Šiaulių kalėjimo konstrukcijoje yra kenksmingo asbesto. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip šiferio buvimas Šiaulių kalėjimo pastato stogo konstrukcijoje pakenkė jo sveikatai, kokius nepatogumas tai sukėlė, teisės aktai nereglamentuoja, iš kokių medžiagų turi būti įrengiami seniau pastatytų įkalinimo įstaigų stogai, taip pat pareiškėjas nenurodė, kokius nepatogumus jis patyrė dėl galimai nelygios pasivaikščiojimo kiemelių sienų ir grindų dangos, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šiferio buvimo ir kiemelių būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių kalėjime nevykdavo užimtumai 8 valandas per dieną, taip pat buvo ribojama galimybė pasinaudoti RIP (ribota interneto prieiga), neduodavo laikraščių.
Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas; suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius buvo iškabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, galėjo kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą, suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir pan., užimtumo grafikai nebuvo sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Visiems įstaigoje laikomiems asmenims, iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą), buvo sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Šiaulių kalėjime veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali pasinaudoti kalinamieji, ir gauti ten literatūros bei periodinės spaudos.
Iš atsakovės pateiktų duomenų matosi, kad Šiaulių kalėjime suimtųjų teisė į užimtumą buvo pakankamai užtikrinama ir sudaroma galimybė pasirinkti tam tikras veiklas, pareiškėjas dėl nepakankamo užimtumo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jam nebuvo leista pasinaudoti interneto prieiga, negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Pareiškėjas nurodo, kad kameroje nebuvo radijo taško. Nei pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12 - 13 punktai, reglamentuojantys Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus jis patyrė dėl radijo taško neįrengimo, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad koridoriuje taksofonai įrengti vienas šalia kito, dėl ko būdavo sunku susikalbėti su artimaisiais arba draugais, taip pat šalia buvo ir pareigūnų postas, bendraudami tarpusavyje pareigūnai trukdydavo kalbėti.
Nei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023-01-01) numatė, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos taksofonų fotonuotraukos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pažeista naudojimosi dušu tvarka) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. K. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.