- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1246-652/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00565-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Sakalauskienė
- Ieškovas
- UAB ,,A.“
- Atsakovas
- G. G.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant ieškovės UAB ,,A.“ atstovei advokato padėjėjai R. A., atsakovui G. G., jo atstovui advokatui A. P., nedalyvaujant ieškovės atstovui K. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „A.“ teismo prašo priteisti iš atsakovo G. G. 6024,96 eurus žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovai 2015-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu G. G. 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi bei sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes, kurių sąrašą ieškovė pridėjo. Nurodė, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2013-09-13 darbuotojo prašymu. Paaiškino, kad 2013-09-03 – 2013-09-05, vykdydamas savo darbines pareigas, atsakovas, veždamas krovinį iš Italijos į J. K., neteisėtai pervežė 9 nelegalius imigrantus, kad tai išaiškėjo atsakovui pristačius krovinį užsakovui J. K., kad apie tai buvo pranešta J. K. Pasienio tarnybai, kad išsamesnis tyrimas dėl G. G. neteisėtų veiksmų nebuvo atliktas ir jam buvo leista grįžti į Lietuvą. Nurodė, kad po šio įvykio ieškovė gavo pranešimą, jog įmonei, nuomininkui ar vairuotojui gali būti paskirta bauda, o po to gavo pranešimą, kad įmonei paskirta 1200 svarų sterlingų bauda už kiekvieną nelegalų asmenį, viso 10800 svarų. Nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su baudos dydžiu, kreipėsi į J. K. Vidaus reikalų ministeriją su prašymu baudą sumažinti, kad įmonei tarpininkavo J. K. teisininkai. Nurodė, kad paskirtą ir vėliau sumažintą baudą įmonė sumokėjo, todėl žalos dydį sudaro sumokėta bauda, išlaidos advokatams Jungtinėje karalystėje, už pinigų pervedimus. Nurodė, kad ieškinį grindžia Darbo kodekso 253 straipsnio 1, 8 dalies, 245 straipsnio 1 dalies, 255 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis bei CMR konvencijos nuostatomis bei rašytiniais įrodymais.
2015-09-25 teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja R. A. papildomai paaiškino, kad atsakovui turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė ir tokio dydžio, kokį nustato regreso teisė.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. 2015-09-07 teismo posėdyje nurodė, kad pirmą kartą savarankiškai išvažiavo į užsienį, nebuvo supažindintas su nelegalių imigrantų gabenimo aplinkybėmis, nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine. Paaiškino, kad atliko visas reikalingas muitinės procedūras, praėjo patikrą Prancūzijos muitinėje, buvo tikrinamas automobilis įvažiuojant į traukinį, taip pat įvažiuojant į užsakovo teritoriją. Nurodė, kad atžyma apie patikrinimą buvo padaryta tik viename tarptautinio važtaraščio egzemplioriuje, kuris atiteko J. K. muitinės pareigūnams. Padarė išvadą, kad tiek kartų tikrinant, nebuvo pastebėtas plombos pažeidimas, vadinasi, ir ieškovas nėra kaltas, kad nepastebėjo plombos pažeidimų. Nurodė, kad jis, pastebėjęs užsakovo teritorijoje nelegalus, iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad neatliko jokios neteisėtos veikos, todėl nėra pagrindo materialinei atsakomybei, kad ieškovės reikalavimas prieštarauja Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 p. Nurodė, kad, būtent, ieškovei buvo uždėta bauda, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį bei į tai, kad nebuvo naudojamos tam tikros saugumo priemonės. Nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje. Prašė ieškinį atmesti.
2015-09-25 teismo posėdyje atsakovas palaikė anksčiau duotus paaiškinimus ir papildė, kad komandiruotėje jis laikėsi darbo ir poilsio režimo, todėl negalėjo visą laiką saugoti automobilio. Pabrėžė, kad ieškovė neįrodė, jog jis pažeidė darbo ir poilsio režimą, vėlavo pristatyti krovinį, ar ne toje vietoje sustojo pailsėti, nes ieškovė sąmoningai nepateikė tachometro parodymų. Nurodė, kad įmonė už saugumo priemonių neturėjimą jau baudžiama ne pirmą kartą. Nurodė, kad jo niekas neįspėjo, jog jam reikės važiuoti į J. K..
Liudytojas D. G., kuris yra atsakovo brolis, parodė, kad jis taip pat turi vairuotojo patirties ir iš patirties žino, kad nėra būtina atžymėti apie automobilio plombos patikrinimą ar pakeitimą visuose CMR egzemplioriuose, užtenka pažymėti viename egzemplioriuje.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo G. G. ir ieškovės UAB ,,A.“ 2013-07-24 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi. 2013-07-24 su atsakovu buvo sudaryta ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas vertybes. Darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2013-09-13 pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (atsakovo prašymu).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai nurodė, kad dėl atsakovo G. G. kaltės buvo padaryta žala, t. y. 2013-09-03 ir 2013-09-05 dienomis, atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, veždamas krovinį iš Prancūzijos į J. K. pervežė 9 nelegalius imigrantus, kad J. K. Pasienio tarnyba ieškovei paskyrė baudą, kurią ieškovė sumokėjo, o dabar reiškia atgręžtinį reikalavimą iš kalto asmens, atsakovo G. G.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-09-20 ieškovei buvo pranešta apie įvykusį faktą, kad ieškovei priklausančiame automobilyje buvo aptikti 9 nelegalūs imigrantai ir, kad bus svarstoma baudos paskyrimo tikslingumas atsakingiems asmenims. Rašte nurodyta, kad atsakingi asmenys gali būti: transporto priemonės savininkas, nuomininkas ir vairuotojas. Rašte nurodyta, ką atsakingas asmuo turėtų įrodyti, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, ir duota nuoroda į ,,Nelegalių imigrantų prevencijos kodeksą“, taip pat prašoma atsakyti į kai kuriuos klausimus. Iš 2013-11-21 rašto matyti, kad ieškovei, gavus iš jos prašomą informaciją, nutarta paskirti 10800 svarų baudą. 2014-04-15 ieškovė ir institucija J. K. susitarė dėl 3600 svarų sumos sumokėjimo dalimis. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovė baudą sumokėjo. Ieškovės argumentas, kad bauda buvo sumažinta nuo 10800 svarų iki 3600 svarų, atstovaujant ieškovę J. K. advokatams, liko nepaneigtas, bei, kad ieškovė sumokėjo už atstovavimą ir piniginę perlaidą 1027,10 Eur. Iš 2014-12-03 pretenzijos matyti, kad ieškovės atstovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris su ja nesutiko.
Ieškovė reiškia reikalavimą Darbo kodekso 253 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y., kai darbuotojas padaro žalą, kai darbdavys sumoka baudą ar kompensaciją dėl darbuotojo kaltės, bei Darbo kodekso 255 straipsnio 3 dalimi, kur nustatyta, kad darbuotojas turi atlyginti visą žala, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovė atsakovo kaltę grindžia tuo, kad, jis būdamas susipažinęs su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Pareiginiais nuostatais, Atmintine vairuotojui, vairuotojo pareigas vykdė aplaidžiai, nepateikdamas krovinio patikrinti P. P. tarnybai ir, kad tai patvirtina tarptautinis krovinio važtaraštis, bei neapsaugojo jam patikėto turto - automobilio, leisdamas į jį patekti nelegaliems imigrantams.
Atsiliepimas
Atsakovas ginčija savo kaltę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad nubaustas buvo ne jis, o automobilio savininkas, kuris neaprūpino nei automobilio, nei vairuotojo reikalingomis apsaugos priemonėmis, kas nurodyta ir Pasienio tarnybos rašte, darbdavys nesupažindino jo su nelegalų apsisaugojimo priemonėmis, jokia vairuotojo atmintinė jam nebuvo įteikta ir realiai nesusipažino su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir pareigybine instrukcija.
Pagal Tarptautinio krovinių vežimo konvencijos 3, 4, 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas matyti, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, todėl darytina išvada, kad ir krovinio patikrinimo atvejai muitinėse, pasienio tarnybose turėtų būti pažymėti visuose egzemplioriuose. Atsakovo argumentas, kad tas važtaraščio egzempliorius, kuriame buvo pažymėta Prancūzijos pasienio tarnybos krovinio patikra, liko pas krovinio gavėją, atmestinas, nes liko neįrodytas. Nesant byloje įrodymų, kad krovinys buvo pateiktas patikrai Prancūzijos pasienio tarnybai, atsakovo argumentas, kad jis pristatė krovinį patikrinimui, atmestinas. Tikėtina, kad toks patikrinimas nebuvo privalomas, nes atsakovas, gabendamas krovinį, pateko į kitą valstybę. Iš ieškovės pateiktų kitų vairuotojų tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių matyti, kad ant jų yra eurotunelio pasienio tarnybos spaudai. Iš Darbuotojų, supažindintų su įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo kopijos bei Darbuotojų, supažindintų su Pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo kopijos darytina išvada, kad atsakovas buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei savo Pareiginiais nuostatais. Iš Vidaus darbo tvarkos taisyklių 9 punkto matyti, kad taisyklėse buvo numatyti tam tikri veiksmai, kuriuos turi atlikti vairuotojas, kad nepatektų nelegalūs emigrantai į sunkvežimį. Byloje nebuvo galimybės nustatyti, ar atsakovas atliko visus veiksmus, nurodytus Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir atmintinėje, tačiau pats žalos atsiradimo faktas rodo tai, kad atsakovo veiksmai buvo neefektyvūs. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais dėl Atmintinės neturėjimo, taip pat dėl to, kad ieškovė neturėjo efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalių imigrantų, kaip reikia suprasti iš J. K. Pasienio tarnybos dokumentų, atsižvelgiant į šių santykių reguliavimą J. K. (Nelegalių imigrantų prevencijos kodeksas). Darytina išvada, kad atsakovo kaltė iš dalies nustatyta, pripažįstant, kad atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad išvengtų nelegalių imigrantų patekimo į automobilį, t. y. prieš patekdamas į P. C. uostą nepastebėjo plombos pažeidimų, nepateikė krovinio P. P. tarnybai patikrinimui, dėl ko nelegalūs imigrantai pateko į atsakovo vairuojamą automobilį, o ieškovė J. K. turėjo sumokėti baudą (DK 253 str. 1 d. 3 p.). Ieškovės teiginiai, kad atsakovas pažeidė darbo ir poilsio režimą, sustojo nerekomenduotoje vietoje, pripažintini neįrodytais. Pripažintina, kad ir ieškovės argumentai, jog atsakovas galėjo tyčia gabenti nelegalus, tikslu pasipelnyti, atmestini kaip neįrodyti.
Vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, atsižvelgtina į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-389/2010, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1248-480/2015). Vadovaujantis Darbo kodekso 245 straipsniu, materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba atlikdamas jas netinkamai. Darbo kodekso 246 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos – padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Kaip nustatyta, žala iš dalies padaryta dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, t. y. žala atsirado dėl atsakovo iš dalies netinkamai atliktų darbo pareigų, ir dėl to ieškovas privalėjo sumokėti jam paskirtą baudą. Nustatyta, kad žala padaryta atsakovui einant darbo pareigas. Ieškovės sumokėta bauda vertintina kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę iš dalies dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žala gali būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą, t. y. pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl taikytinos teisės esant panašiems santykiams, sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas, nes tai prieštarautų Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taigi, nustatant žalos dydį, vadovaujamasi Darbo kodekso 254 straipsnyje nustatytomis darbuotojo materialinės atsakomybės ribomis, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Kadangi buvo nustatytos aplinkybės, kad ir darbdavys neatliko visų veiksmų apsisaugojimui nuo nelegalių imigrantų gabenimo, t. y. iš dalies taip pat kaltas dėl atsiradusių nuostolių, atsakovas į užsienį savarankiškai vyko pirmą kartą - iš atsakovo G. G. priteistina dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma ieškovės naudai (DK 254 str., 256 str. 1 d., 257 str. 5 d.). Iš ieškovės pateiktos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pažymos, su kuria sutiko ir ją patvirtino posėdyje dalyvavusios šalys, matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 379,40 eurai.
Be to, atsakovas už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog bylos nagrinėjimas nebuvo galimas, nes ieškovė nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, kuri yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, byla buvo išnagrinėta teisme be Darbo ginčų komisijos nagrinėjimo. Manytina, kad, atsižvelgiant į ieškovės motyvus dėl ilgo žalos nustatymo laiko bei į prašymo Darbo ginčų komisijai pateikimo terminus, bylos nagrinėjimas iš karto teisme nepažeidė šalių interesų (CPK 7 str., DK 289 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, kad buvo patenkinta 13 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1179,92 eurai, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 350 eurų.
Iš atsakovo G. G. priteistina 153,40 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB ,,A.“ naudai. Iš ieškovės UAB ,,A.“ priteistina 304,50 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. G. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str.,
nusprendžia:
priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB ,,A.“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), kurios buveinė(duomenys neskelbtini), naudai 758,80 eurus (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-02-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 153,40 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), 304,50 eurų (tris šimtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.