- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-463-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15169-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės) M. M. atstovaujamos advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-25269-615/2018, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skolininkei paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis M. P. teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė išnagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-1704-24-0004 nevykdymo klausimą ir suinteresuotam asmeniui M. M. skirti baudą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra (b.l. 3).
2. Nurodė, kad antstoliui pateiktas vykdyti 2017 m. balandžio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomasis nurodymas, kuriuo skolininkė M. M. buvo įpareigota iki 2017 m. spalio 21 d. išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. skolininkei įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą vietoje, konstatuotas privalomojo nurodymo nevykdymas ir surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. M. prašė pareiškimo netenkinti (b.l. 14-16).
4. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą, kuriam nebuvo nustatyti jokie ribojimai. 2015 m. vasarą, visoje gyvenamojoje teritorijoje buvo stipri liūtis, dėl ko greta skolininkei priklausančios žemės sklypo dalies esanti valstybinės žemės sklypo dalis pasislinko, šlaitas užslinko ant M. M. priklausančių ūkinių pastatų pamatų bei rūkyklos, kurie buvo nugriauti. Siekiant apsaugoti savo bei valstybės turtą nuo tolimesnių gamtos poveikių ir suardymo, toje vietoje, kur buvo nugriuvusių statinių pamatai, pastatyta ginčo apsauginė sienelė. Gaunant statybos leidimą niekas nepaaiškino, jog priklausančiam žemės sklypui yra nustatyti ribojimai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti juridiniai faktai ar žymos, susiję su šio objekto egzistavimu valstybiniame draustinyje, kad žemės sklypui nustatyta buferinė apsaugos zona. 2016 m. birželio 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė sutikimą statyti statinį ir atraminę sienutę žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme ir neinformavo, kad yra taikomi ribojimai, kad reikia gauti ir kitų institucijų suderintus leidimus. Nebuvo jokių draudimų statyti atraminę sienutę neišlaikant 3 m atstumo. Galimas taikus ginčo sprendimas.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė antstolio pareiškimą tenkinti (b.l. 10-13).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolio M. P. prašymą tenkino – skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) M. M. 100,00 Eur dydžio baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-1704-24-0004 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai (b.l. 70-72).
8. Teismas nurodė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-1704-24-0004 buvo ir šiuo metu yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui vykdyti ir per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas. Todėl suinteresuoto asmens M. M. ir jos atstovės argumentai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. nurodymo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, nuginčytas ir yra galiojantis, pagrįstumo bei galimumo išspręsti situaciją taikiai, arba galimumo išspręsti situaciją kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo netenkinti pagrįsto ir teisėto antstolio prašymo. Įvertinus skolininkės bei jos atstovės nurodytas aplinkybes, padaryto pažeidimo mąstą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, skolininkei skirtina vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. M., atstovaujama advokato Ruslano Mazurovo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo M. M. atmesti (b.l. 76-78).
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas visiškai nesigilino į apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių akivaizdu, kad ieškovė 2018m. gegužės 2 d., 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakingas institucija ir antstolį prašydama sustabdyti vykdymą. Pateiktuose prašymuose išsamiai nurodytos priežastys. Civilinėje byloje Nr. e2-3581-921/2018 buvo reiškiami reikalavimai pripažinti Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento surašyta savavalinės statybos aktą negaliojančiu ir kt., iš to sektų, kad nurodymas pareikštas nepagrįstai, nes būtent apeliantė atsisakė ieškinio reikalavimų, nes visos dalyvavusios šalys pritarė taikiam ginčo sprendimui. Be to, teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-33561-429/2018, kurioje apeliantė reiškia reikalavimą tikslu pašalinti savavališkus statybos padarinius, t. y. leidžiant įteisinti atraminę sienutę žemės sklype, kadastrinis Nr. 524/0009:497, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ieškovei M. M. 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00497, tačiau teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismai negina apeliantės teisių ir teisėtų interesų, pažeidžia jos, kaip silpnesnės šalies interesus ir formaliais pagrindais didina žalą. Šiai dienai ieškovė, bendradarbiaudama su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentu, vykdant jų nurodymą, parengė supaprastintą projektą nesudėtingam statiniui, nes toks reikalavimas keliamas draustinyje statomiems objektams, tad, jei ieškinys būtų tenkintas, ieškovei nereikėtų griauti statinio, būtų išvengta didesnių nuostolių. Šie duomenys buvo pateikti teismui, antstoliui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Nugriovus sienutę ir įvykdžius reikalavimą, apeliantės ieškinys netektų prasmės. Formaliai vertinant visą susidariusią situaciją, galimai egzistuoja pažeidimas, tačiau žala būtų didesnė ją nugriovus, nes tokiu būdu ieškovė apsaugojo kalną nuo tolimesnio šlaito slydimo į gyvenamosios valdos teritoriją, tuo pačiu sutvarkydama aplinką. Nutartis neteisėta, nes pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 82-85).
12. Atsiliepime nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos antstolio prašymui tenkinti. Skolininkė nurodymu nustatytų įpareigojimų, susijusių su visišku nurodyme nurodytos atraminės sienutės pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu nėra įvykdžiusi. Už nurodymo nevykdymą skolininkei kyla atsakomybė, o antstolis, veikdamas teisės aktų nustatyta tvarka, siekia, kad nurodymas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Teismas pagrįstai skolininkės atžvilgiu pritaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes. Skolininkės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad skolininkę atstovaujantys teisininkai netinkamai atstovavo jos interesams civilinėje byloje Nr. e2-3581-921/2018, kad šiuo metu iškelta civilinė byla Nr. e2-33561-429/2018, kurioje skolininkė reiškia reikalavimą per šešis mėnesius leisti įteisinti atraminę sienutę žemės sklype, kad yra parengtas supaprastintas statybos projektas nesudėtingam statiniui ir kt., nesudaro teisinio pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją panaikinti. skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, o skolininkei paskirtas baudos dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir tuo pačiu skatina skolininkę greičiau įvykdyti nurodymą bei pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.
13. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos paskyrimo skolininkei nevykdant Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 straipsnio 2 d.).
17. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 10 p., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d.).
18. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 2 d.).
19. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 6 d.). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.).
20. Apeliantės nuomone, bauda jai buvo paskirta nepagrįstai, neatsižvelgus į aplinkybes, kad ji siekia įteisinti nelegalų statinį.
21. Pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
22. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos antstolio M. P. kontorai perdavė vykdyti priverstine tvarka M. M. 2017 m. balandžio 24 d. surašytą privalomąjį nurodymą – iki 2017 m. spalio 21 d. nugriauti / išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę (ilgis apie 26,70 m, plotis apie 0,30 m, aukštis nuo 1,18 m iki 2,0 m) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos b.l. 1-6). Antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00497 2018 m. balandžio 17 d. Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-18-123-4112/S-4232 skolininkei nurodė per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos nugriauti / išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę (vykdomosios bylos b.l. 9). Raginimas įvykdyti sprendimą M. M. įteiktas 2018 m. balandžio 21 d. (vykdomosios bylos b.l. 10).
23. Antstolis 2018 m. rugsėjo 10 d. nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-123-9199 (vykdomosios bylos b.l. 19) ir Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl privalomo nurodymo nevykdymo klausimo išnagrinėjimo ir baudos skolininkei paskyrimo, jos dydį nustatant teismo nuožiūra (b.l. 3).
24. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-1704-24-0004 yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas vykdyti antstoliui ir per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas. Apeliantės argumentai dėl galimumo išspręsti situaciją taikiai arba kitoje civilinėje byloje nesudaro pagrindo netenkinti pagrįsto ir teisėto antstolio prašymo.
25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nugriauti /išardyti savavališkai pastatytą atraminę sienutę inspekcijos nurodymu privalėjo iki 2017 m. spalio 21 d. Tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, teismą dėl sienutės įteisinimo (b.l. 18-55). Taigi, visus veiksmus apeliantė atliko praleidusi nustatytą nurodymo įvykdymo terminą, iki tol jokių aktyvių veiksmų neatliko (CPK 179 str. 3 d.).
26. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme dėl privalomojo nurodymo vykdymo terminų tęsimo tvarkos, nurodyta speciali procedūra, kuria turi būti vadovaujamasi, kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali nustatytu terminu įvykdyti privalomojo nurodymo. Suinteresuotas asmuo M. M. neprašė pratęsti vykdymo termino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka 3 mėnesiams Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Be to, ši įstatymo norma numato, kad dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Tokių duomenų šiuo atveju taip pat nenustatyta, apeliantė minėta įstatymo numatyta galimybe nesinaudojo.
27. Pati apeliantė atskirajame skunde iš esmės pripažino, kad pažeidimas egzistuoja, tačiau atskiruoju skundu faktiškai siekia konstatavimo, kad privalomojo nurodymo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas antstolio teikimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo teismas neturi galimybės šiame procese spręsti dėl priežasčių nevykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu svarbumo ir reikalingumo pratęsti nustatytą terminą. Privalomojo nurodymo nevykdymo priežasčių svarbumas šios kategorijos bylose įrodinėtinas tik ta apimtimi, kiek tai turi reikšmės sprendžiant dėl skolininko kaltės buvimo atliekant neteisėtus veiksmus, nevykdant vykdytino dokumento.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
29. Paskirtos baudos dydžio apeliantė neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliantei paskirta vienkartinė 100,00 Eur dydžio bauda nėra per didelė, nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.).
30. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudos skyrimą vykdymo procese reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atskirąjį skundą atmetus iš apeliantės valstybei priteistinos 4,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,42 Eur (keturis eurus, keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.