Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo F. A. A. atstovei kuratorei advokatei Albinai Cirulienei.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui F. A. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajone dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir negyvena. Žino, kad buvo suimtas Italijoje. Iš atsakovo giminaitės (tetos), sužinojo, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Argentinoje, iš atsakovo jokių žinių neturi. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas ne kartą buvo teisiamas. Iki sūnaus gimimo santykiai su atsakovu truko apie 7 metus, t. y. maždaug nuo 2000 m. Kartu gyveno Italijoje. (duomenys neskelbtini) , o atsakovas buvo suimtas už nusikaltimus ir trejus metus atliko bausmę Argentinos kalėjime. Su vaiku grįžusi į Lietuvą. Santykiai su atsakovu buvo nutrūkę. Atsakovui išėjus iš kalėjimo, maždaug po metų apie 2010 m. vėl buvo teisiamas ir vėl atliko 2,5 metų bausmę Argentinos kalėjime. Kai sūnui buvo 8 metai, apie 2015 m., atsakovas grįžo į Italiją, santykiai atsinaujino ir kartu su sūnumi važiuodavo pas atsakovą atostogauti į Italiją, praleisdavo vasaras. Pasitaisius santykiams, (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu Lietuvoje, tačiau grįžus į Italiją jis vėl buvo suimtas.

Atsakovas gera valia vaikui išlaikymo neteikia, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus K. A. A. pilnametystės (duomenys neskelbtini) .

Kadangi tėvas F. A. A. išlaikymo sūnui visiškai neteikia pastaruosius trejus metus, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, tai sudaro 5 400 Eurų už 36 mėnesius po 150 Eur (nuo (duomenys neskelbtini). Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, lanko mokyklą, yra išlaikomas, maitinamas, pasirūpinama jo sveikata, perkami drabužiai, kiti jam būtini daiktai, superkamos reikiamos priemonės mokyklai, higienos priemonės, už jį kaip asmenį mokami mokesčiai; organizuojamas jo laisvalaikis, atostogos ir tai per mėnesi kainavo daugiau nei 300 Eur. Atsakovas per visą laiką yra materialiai parėmęs, vaiko išlaikymui skyręs apie 3000 Eur, todėl įskaičiavus pateiktą paramą, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą bent po 150 Eur sumą per mėnesį už pastaruosius trejus metus. Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti prašo paskirti nepilnamečio sūnaus mamą E. A.. Įsipareigoja išlaikymą naudoti išimtinai tik sūnaus interesams.

Santuokos metu jokio bendro turto neįgijo, todėl dalintino turto santuokos nutraukimo dienai nėra. Ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau jis negali būti dalijamas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi butas įgytas pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Santuokos metu jis nėra gerintas.

Ieškovė kreditorių neturi. Apie atsakovo oficialius kreditorius nėra žinoma.

Atsakovas F. A. A. yra Argentinos pilietis. Jam siusti procesiniai dokumentai ir ieškinys paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu įteikti per instituciją, vadovaujantis tarptautine Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose. Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 39 straipsnio 1 dalimi, atsakovo F. A. A. kuratoriumi paskirta advokatė Albina Cirulienė, kuri konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą, kuratorius turi atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas (CPK 39 straipsnis 1 dalis).

Kuratorė advokatė Albina Cirulienė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad nežiūrint sudėtingų santykių tarp atsakovo ir ieškovės, ieškovė patikėjo, jog atsakovas pasitaisė, patikėjo, kad nusikaltimų jis daugiau nedarys, ir (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu. Šeima gyveno Italijoje kartu, tačiau pykosi, nes nesutapo požiūriai į santykius šeimoje, atsakovas neturėjo pastovaus darbo, neišlaikė sūnaus. Nuo 2019 m. vasario ieškovė su sūnumi grįžo į Lietuvą, nuo tada negyvena, nepalaiko jokių ryšių. Pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus, galima spręsti, kad iki 2019 m. birželio mėn. sūnus bendravo su tėvu per internetą. Šiuo metu apie atsakovą nėra jokių žinių, jis neskambina šeimai telefonu, nerašo, nebendrauja su sūnumi, jo gyvenamoji vieta nežinoma, galima manyti, kad atlieka bausmę. Ieškovė laiko, kad šeima yra iširusi galutinai, todėl prašo santuoką nutraukti, konstatuoti, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2019 m. vasario mėnesio. Atsakovas nerūpino ir nesirūpina savo sūnumi, kuris yra nepilnametis, nevykdo tėvo ir sutuoktinio pareigų, kurios numatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, gyvenant kartu jas pažeidinėjo iš esmės - nedirbo, nesirūpino šeima, neišlaikė nepilnamečio sūnaus. Nepaneigtas ieškovės aiškinimas, kad atsakovas sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Yra pagrindas manyti, kad šalių šeima iširusi galutinai, todėl santuoka nutrauktina. Ieškovės aiškinimas, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, yra nepaneigtas, tačiau ieškovė turėtų pateikti teismui leistinus įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo.

Kuratorė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškiniu sutiko, sūnus K. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolat gyvena Lietuvoje, mokosi Jonavos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Vaikas yra tinkamai auklėjamas, jį pilnai išlaiko motina. Atsakovas sūnumi nesirūpina. Yra pagrindas jo gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir tai atitiks geriausius vaiko interesus bei CK 3.174 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Prašomas priteisti sūnaus išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisminei praktikai šios rūšies civilinėse bylose. Išlaikymo lėšomis pavestina disponuoti motina E. A..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo sutiko, laikė, kad nepaneigtas ieškovės aiškinimas, kad atsakovas neišlaikė savo sūnaus nuo gimimo, sūnų ieškovė išlaikė savo lėšomis, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimą po 150 Eur kas mėnesį.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi laisvai pagal tarpusavio susitarimą, todėl atsižvelgiant į atsakovo ir sūnaus pagrįstus poreikius nustatytinas laisvas atsakovo bendravimas su sūnumi pagal abipusį susitarimą.

Ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo būdu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė, todėl nedalijamas.

Ieškovė kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius nėra duomenų ir galimybės sužinoti, nes Lietuvoje jis niekada negyveno. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos prašymu santuokinė pavardė A., atsakovui paliktina prigimtinė pavardė A..

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono VTAS atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė išvadą dėl ginčo (1 t., b. l. 42-44). Pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodyta, kad skyrius pritaria ieškovės reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prašomo išlaikymo dydžio priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

K. A. A. (Jonavos rajono civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) įregistruotas gimimo įrašas Nr. 509, gimimo vieta Italija, Asti), yra ieškovės E. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo F. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus, tėvas (e. b. priedai prie ieškinio). Ieškovės vardu registruotas turtas - butas adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , nedalintinas, butas įgytas dovanojimo sutartimi ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė (2020 m. birželio 10 d. VĮ „Registrų centras“ išrašas apie fizinį asmenį (priedai prie ieškinio, 2020 m. birželio 10 d. nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas). Santuokos metu buto būklė kartu su atsakovu nebuvo pagerinta.

Atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (2020 m. liepos 20 d. VĮ „Regitra“ pažyma, (2020 m. liepos 10 d.0 VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, priedai prie ieškinio ).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovės paaiškinimais nustatoma, kad šeima iširusi galutinai , jos išsaugoti nėra galimybės.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovės paaiškinimais nustatoma, kad atsakovas nebuvo lojalus, paliko šeimą, ilgą laiką (nuo 2018 m.) nėra žinių apie atsakovą, visiškai nesirūpina šeima daugiau kaip metai laiko, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo F. A. A. sūnaus K. A. išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė sūnaus išlaikymui skirtas išlaidas ir pateikė paskaičiavimą: maistas sūnui per mėnesį kainuoja apie 120 Eur, 44 Eur mokyklos pietūs, apranga, apavas - 50 Eur per mėnesį, lavinimo reikmenys, sporto įranga (dviratis, riedlentė, kamuoliai ir kt.), knygos, žurnalai, kanceliarinės prekės – 50 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūra, vitaminai, odontologas – 50 Eur per mėnesį, transportas – 20 Eur per mėnesį, laisvalaikis (ekskursijos, stovyklos, atostogos, gimtadieniai, kinas) – 50 Eur per mėnesį, kirpykla kas trys savaitės - 10 Eur. Sūnus lanko bokso treniruotes, kurios per mėnesį atsieina 60 Eur (reikalinga sportinė apranga, batai, dalyvavimas varžybose), dienpinigiai – 10 Eur per mėnesį, higienos prekės 20 Eur per mėnesį. Sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti skiria daugiau, kaip 500 Eurų per mėnesį. Be to augant vaikui didėja ir jo poreikiai, sūnui 13 metų, jis greitai auga, dažnai tenka keisti rūbus, batus. Sūnus nori susitikti su draugais. Atsakovo pastaruosius trejus metus visiškai neteikiant išlaikymo sūnui, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 5 400 Eur už 36 mėnesius po 150 Eur (nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.).

Kuratorė su ieškiniu šioje dalyje sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Vaikų materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį ateityje, į jo ugdymą ir lavinimą.

Įstatymai ir teismų praktika nenumato, jog ieškovas išlaikymo vaikui priteisimo (dydžio pakeitimo) bylose privalo rašytiniais įrodymais pagrįsti protingą sumą maisto išlaidoms. Visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą, tam reikia skirti lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas sparčiai auga ir intensyviai sportuoja, į ekonominę situaciją šalyje, maisto kainas, ieškovės nurodyta 250,00 Eur suma per mėnesį yra protinga ir jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-221/2019).

Kadangi atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti sūnų, ieškovės reikalavimu priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. po 150 Eur kas mėnesį, t. y. už 36 mėnesius – 5 400 Eur (CK 3.192 , 3.194,3.196 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina E. A..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Tai patvirtinama kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje T. K. v. G. K., byla Nr. 3K-3-411/2008). Be to, teis­mų prak­ti­ko­je laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005). Teismas daro išvadą, kad nepilnamečio K. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, kadangi vaikas, pasak ieškovės, nuo gimimo gyvena kartu su ja Lietuvoje, čia lanko ugdymo įstaigas ir jam yra įprastos gyvenimo sąlygos. Ieškovė išvyko su vaiku iš Italijos ir gyvena Lietuvoje, duomenų apie tikslią atsakovo buvimo ir gyvenamąją vietą nėra, jis ryšių su šeima nepalaiko ilgą laiką.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad buities sąlygos pas ieškovę geros, vaikas gyvena su mama, adresu Jonava, Sodų g. 43-92, sūnui sudarytos geros buitinės sąlygos, sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) , lanko treniruotes po pamokų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 str. nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečio vaiko interesai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone, yra tikslinga nustatyti atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius šiuo metu neturi objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų teisėtiems vaiko interesams, pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vaiko mama (pateikta išvada).

Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.).

Ieškovė nurodė, jog ji nedraudžia vaikui bendrauti su atsakovu. Nustatytina pasiūlyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl santuokos nutraukimo ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 020,94 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei turėjo 275,88 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Taigi ieškovė viso šioje byloje turėjo 1 371,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį patenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė E. A. pateikdama teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra. Pagal pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 68,00 Eur žyminis mokestis, 122,00 Eur - dėl išlaikymo įsiskolinimo, 75,00 Eur - dėl neturtinių reikalavimų, viso – 265,00 Eur, kurie patenkinus ieškinį visiškai, priteistini valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 10,30 Eur, kurios ieškinį patenkinus visiškai priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Šiame procese pagal teismo pavedimą už atliktas vertimo paslaugas buvo pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Elitterus“ sąskaita faktūra 2020 m. lapkričio 4 d. Serija IRM Nr. 1963 - 28,96 Eur sumai, kurios apmokamos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, todėl iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 91 straipsnis 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88, 91, 93, 96 ir 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

E. A., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Argentinoje, Kordoba, Santa Ros, asmens numeris (duomenys neskelbtini) , santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 249), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl F. A. A. kaltės.

Nutraukus santuoką išlaikymo vienam iš kito E. A. ir F. A. A., nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo (tėvo) F. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Argentinoje, asmens numeris (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi - pagal šalių tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus K. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) , pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes.

Priteisti iš atsakovo F. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Argentinoje, Kordoba, Santa Rosa, asmens numeris (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2020 m. rugsėjo 23 d.) iki sūnaus pilnametystės (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo F. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Argentinoje, Kordoba, Santa Rosa, asmens numeris (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 5 400 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.).

K. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti mamą E. A., gimusią (duomenys neskelbtini) .

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. A. palikti santuokinę pavardę A., atsakovui F. A. A. palikti prigimtinę pavardę – A..

Priteisti ieškovei E. A. iš atsakovo F. A. A. 1 371,82 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo F. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Argentinoje, Kordoba, Santa Rosa, asmens numeris (duomenys neskelbtini) , 275,30 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui).

Atliktas vertimo paslaugas apmokėti iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.