- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2-302-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00734-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“
- Atsakovas
- Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Eka Paipalas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-777-267/2019 (e2-324-267/2020) dėl uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ ieškinį atsakovei Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Eka Paipalas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio grūdai“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – ir SIA) „Eka Paipalas“ 45 102,79 Eur skolą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti UAB „Joniškio Grūdai“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašė taikyti areštą atsakovės SIA „Eka Paipalas“ turtui ieškinio sumai (45 102,79 Eur), pavedant surasti ir aprašyti areštuojamą turtą ieškovės UAB „Joniškio grūdai“ pasirinktam antstoliui.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė didele ieškinio suma, nurodydama, kad dėl didelės ieškinio sumos kyla reali grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė vengia grąžinti skolą, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, tai rodo jos nenorą geranoriškai atsiskaityti su ieškove ir duoda pagrindą manyti, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas ir egzistuoja didelė rizika, kad laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali be jokių suvaržymų perleisti jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Joniškio grūdai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
2. Teismas, remdamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo, be to, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Ieškovei nepateikus konkrečių argumentų ir duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžiant didele ieškinio suma, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą, todėl ieškovės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Joniškio grūdai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti atskirojo skundo paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė nurodo šiuos argumentus:
4.1. Remiantis viešų registrų duomenimis atsakovė yra įsiskolinusi Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai: įsiskolinimas siekia net 20 348,76 Eur. Faktas, kad atsakovė yra skolinga tokią sumą valstybės institucijai patvirtina aplinkybę, kad atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta ir dėl to teismui priteisus skolą ir delspinigius, kurių bendra suma viršija 45 000 Eur, skolininkė gali siekti turtą perleisti, nuslėpti ar atlikti kitus veiksmus, siekdama, kad sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų išvis neįmanomu. Tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išviešintos ieškovės reikalavimo teisės.
4.2. 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. vasario 28 d. Latvijos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija pritaikė skolininkei draudimus registruoti įkeitimus jos turtui bei draudimus registruoti kapitalo ar nuosavybės pasikeitimus. Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis Valstybinė mokesčių inspekcija siekia užkirsti kelią atsakovės nesąžiningiems veiksmams – turto įkeitimui, perleidimui ar slėpimui, kuriais būtų išvengta efektyvaus susidariusios skolos išieškojimo. Iš šių aplinkybių matoma, kad valstybės institucija įžvelgia grėsmę skolininkės veikloje ir todėl taiko atitinkamus draudimus, turint tikslą užtikrinti, kad juridinis asmuo turėtų turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija.
4.3. Skolininkė 2018 m. iš savo veiklos sugeneravo tik 19 536 Eur pelno.
4.4. Atsakovė daug kartų žadėjo sumokėti susidariusią skolą ieškovei. Ieškovė pakartotinai ragino ir geranoriškai laukė mokėjimų, tačiau skolininkė taip ir nesumokėjo žadėtos sumos. Toks atsakovės elgesys dar kartą įrodo ne tik jos nesąžiningumą, tačiau ir galimą sunkią finansinę padėtį. Be to, atsakovė yra užsienio valstybės juridinis asmuo, kuri neturi jokių banko sąskaitų, kilnojamo ar nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Apeliantė UAB „Joniškio grūdai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: registrų duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovė yra įsiskolinusi Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, įsiskolinimas siekia 20 348,76 Eur; registrų duomenis, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. vasario 28 d. Latvijos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija taikė skolininkei draudimus registruoti įkeitimus jos turtui bei draudimus registruoti kapitalo ar nuosavybės pasikeitimus.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui taikymo pagrįstumo, be to, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia jog apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.
11. Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
12. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, be argumentų, susijusių su didele ieškinio suma ir atsakovės nedideliu pelnu 2018 m., taip pat nurodė naujas aplinkybes, kad atsakovė yra skolinga Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai ir atsakovės turtui dėl šios skolos yra taikytas areštas.
13. Nors apeliantė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą glaustai sieja su atsakovės turtine padėtimi, t. y. turimu, ieškovės vertinimu, menkaverčiu turtu, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau kad pačios ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtino, jog ieškovė 2018 m. veikė pelningai, o aplinkybė, kad ji yra skolinga Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl to jos turtui yra taikytos suvaržymo priemonės, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Be to, iš ieškovės pateiktų 2019 m. gruodžio 20 d. išrašų matyti, kad atsakovės atžvilgiu buvo taikomi suvaržymai iki 2019 m. gruodžio 7 d.
14. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
15. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jie nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų egzistavimo – mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad atsakovė yra skolinga Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl šios priežasties jos turtui skolos dydžiui yra taikytas areštas, nepatvirtina įmonės nesąžiningumo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė būtų siekusi nuslėpti savo turtą, jį perleisti ir pan. Ieškovės spėjimai, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų dėl, ieškovės vertinimu, jai pareikšto didelės sumos ieškinio, nesudaro pagrindo atsakovę vertinti kitaip, kadangi teismas negali priimti atsakovės interesus itin varžančio procesinio sprendimo, vadovaudamasis bylos šalies niekuo nepagrįstomis dvejonėmis ir prielaidomis. Nors ieškovė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neturėjo sąlygų įvertinti, tačiau naujai pateikti duomenys, atsakovės nesąžiningumo neįrodo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui netenkinti ieškovės prašymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas atskirajame skunde aplinkybes, pažymi, kad atsakovės netinkamas prievolių vykdymas (šiuo atveju nesumokėjimas ieškovei prašomos priteisti sumos) yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai, jomis vadovaujantis, spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.
18. Taip pat pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu ir į užsienio valstybės teismą pagal atsakovo buveinę pagal Europos Sąjungos teisės aktus.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą, neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.