Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei L. S., atsakovui P. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui P. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė L. S. pareiškė ieškinį atsakovui P. A. prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2001-01-30 Kauno r. CMB (įrašo Nr. 21) dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę – S., atsakovui santuokinę pavardę – A., priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-5 b.l.). Teismo posėdžio metu (40-41 b. l.) ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad atsakovas nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl tokio atsakovo elgesio bendras šalių gyvenimas negalimas, atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuris nutraukiant santuoką nedalintinas.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu (40-41 b. l.)ieškinį pripažino, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, jokio turto ar kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. A. pripažino ieškinio reikalavimus (b.l. 40), todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2004-01-30 Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 21. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi šis piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, neremia moraliai, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo, atvirkščiai, teismo posėdžio metu pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes ir savo kaltę dėl santuokos iširimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, apie tai turi būti nurodyta ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Šalys dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 12-13), VĮ „Regitra“ pažymos (b.l. 15-16). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso butas su rūsiu, pažymėtu R-73, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Šalys patvirtino, kad kreditorių, informuotinų apie santuokos nutraukimo bylą, neturi.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – S., atsakovui – A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ieškovė sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 11 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Ieškovė rašytinių įrodymų apie patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 142 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 80 str,. 1 d. 5p., 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai 18 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 2004 m. sausio 30 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 21, santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti pavardę- S., atsakovui P. A. – A..

Priteisti iš atsakovo P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 142 Lt (šimtas keturiasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18 Lt (aštuoniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.