Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Liudytojas R. A. parodė, kad po brolio J. mirties visu likusiu turtu rūpinosi P. L.. Jis prižiūrėjo visą likusį turtą, dirbo žemę, jam atiteko brolio asmeniniai daiktai. Tokiu būdu jis faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, palikimą priėmė.

Liudytojas V. A. parodė, kad jis pažinojo L. šeimą. Po J. mirties visu likusiu turtu rūpinosi brolis P. L.. Jis dirbo žemę, prižiūrėjo mišką, jam atiteko brolio asmeniniai daiktai. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, jis palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimas. Testamento J. L. nepaliko ir tai patvirtina VĮ Registrų centro Testamentų registro pažyma ir po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas P. L. kaip bendrasavininkis, dirbo ir brolio žemę, jam atiteko mirusio brolio asmeniniai daiktai. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai R. A. ir V. A.. Tokiu būdu pareiškėjas P. L. po savo brolio J. L. mirties faktiškai pradėjo valdyti turtą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas P. L. po brolio J. L. mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jis dirbo brolio žemę, jam atiteko brolio asmeniniai daiktai ir tokiu būdu faktiškai valdė likusį turtą. Pareiškėjo ir jo brolio J. tėvai J. L. mirė (duomenys neskelbtini), mama A. L. mirė (duomenys neskelbtini). J. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą priėmė jo brolis P. L. a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.