Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienė, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių nustatyti ar ieškovė išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, ignoravo dalį atsakovo pateiktų įrodymų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o tai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimui.

Priimdamas sprendimą teismas tinkamai taikė CK 4.80 str. 1 d. nuostatas, tokiu būdu ieškovės teisė atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo realizuota, o teismo priimtas sprendimas atitinka šios kategorijos bylų teisminę praktiką. Teismo taikytas turto atidalinimas yra teisingas, daikto padalinimas natūra nėra racionalus, teisingas ir įmanomas, kadangi atsakovui priklauso tik 1/3 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nėra galimybių šio turto atidalinti natūra. Turto hipoteka pritaikyta po civilinės bylos pradžios, apie tai nėra informuota ieškovė, atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nepateikdamas šių duomenų teismui.Be ginčo buto ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi ir kitą nekilnojamąjį turtą: SB „Vyturys“ teritorijoje Vilniaus mieste sklypą su statiniais, butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl jos turtinė padėtis nėra bloga ir ji galės išmokėti apeliantui kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas po apeliacinio skundo padavimo pateikė naujus įrodymus - sąskaitas už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas, įspėjimą dėl skolų išieškojimo iš ieškovės, hipotekos pranešimą apie 1/3 buto įkeitimą, išrašus apie ieškovės nekilnojamąjį turtą. Apelianto tvirtinimu, šie įrodymai patvirtina ieškovės piktnaudžiavimą procesu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

Įvertinus apelianto pateiktų įrodymų turinį konstatuotina, kad jie neatitinka CPK 314 str. reikalavimų, todėl atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantui. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad apeliantas minėtų įrodymų negalėjo pateikti savalaikiai ir jų būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo objekto, motyvuodamas tuo, kad teismas neišsiaiškino aplinkybės ar ieškovė yra pajėgi išmokėti jam priteistą kompensaciją bei tos aplinkybės, kad nurodytas butas yra vienintelė apelianto gyvenamoji patalpa, todėl tokiu būdu buvo pažeista jo Konstitucinė teisė į būstą.

Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.

Tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, remiantis kuriuo ieškovei nuosavybėn perleista atsakovo valdoma 1/3 dalis buto, sumokant atsakovui piniginę kompensaciją už jo buto dalį pagal turto rinkos vertę - 64 333 Lt motyvuojant tuo, kad ieškovė pagal turtinę padėtį neišgalės sumokėti kompensaciją, bei tuo, kad atsakovui šis turtas vienintelė gyvenamoji patalpa ir jis praras teisę į gyvenamąjį būstą, tuo tarpu ieškovė šiame bute negyvena jau nuo 2009 metų.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo atidalijimo būdą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009), todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nėra pareiškęs byloje priešieškinio, neatima teismo galimybės vertinti ir svarstyti kitus atidalijimo būdus, nei ieškiniu siūlo ieškovas. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu tenkindamas ieškinį konstatavo, kad protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros yra ieškovės siūlomas atidalinimo būdas išmokant atsakovui kompensaciją pinigais, o jam priklausančią buto dalį perleidžiant ieškovei. Teismas šiuo atveju atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas neįformina jam tenkančios paveldėjimo teisės į mirusios mamos butą, kuo sąmoningai pastato save į blogesnę padėtį nei yra, taip pat teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė realiai gali išmokėti nustatyto dydžio kompensaciją.

Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista jo konstitucinė teisę į gyvenamąjį būstą.

Teisėjų kolegija šioje dalyje apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

Pažymėtina, jog atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B. , bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.). Bylos duomenimis, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl akivaizdu, kad visiškas ginčo buto atidalinimas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, priešingu atveju nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti esminiai šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo butą dalyti natūra šalys pageidavo, atsakovas byloje buvo pareiškęs priešinį ieškinį (t.1, b.l. 121-122), kuriuo prašė atidalinti butą, priteisiant jam butą natūra, sumokant atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią buto dalį (2/3) pagal turto rinkos vertę 128 666,67 Lt. Aplinkybei, kad atsakovas turi lėšų išmokėti priteistiną sumą pagrįsti pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vykdomuosius raštus, kuriais atsakovui iš ieškovės priteista 11 550 Lt nuomos išlaidų (t.1, b.l. 127-134). Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad atsakovas sutinka ir gali išmokėti ieškovei kompensaciją. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys buvo parengę taikos sutarties projektą, kurio atsakovas nepasirašė motyvuodamas tuo, kad ieškovės advokatė buvo kategoriška, nesileido į kompromisus, pareikalavo apmokėti už jos darbo valandas (t.2, b.l.1). Iš šio projekto turinio matyti, juo buvo šalys taip pat preliminariai buvo sutarę, kad butas priteisiamas natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo 125 000 Lt piniginė kompensacija (Sutarties 1 p.). Taip pat nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė priešinio ieškinio, prašė ieškinį atmesti ir palikti viską taip, kaip yra. Šio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra didelio skirtumo, kokiu būdu bus turtas atidalintas pagal vidutinę turto rinkos kainą, taigi ji iš esmės neprieštaravo ir kompensacijos gavimui.

Bylos duomenimis, ieškovė ginčo bute negyvena nuo 2009 metų, atsakovas butu naudojasi vienas, šis turtas yra jo vienintelis gyvenamasis būstas, nuosavybės teise jis kito nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu ieškovei nuosavybės teise priklauso dar keli nekilnojamojo turto objektai - butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju laikytina nustatytu, kad atsakovas turi didesnį interesą ir jo interesas yra esminis naudoti gyvenamąją patalpa natūra, nes šio buto 1/3 dalis yra jo vienintelė gyvenamoji patalpa, kito gyvenamojo būsto neturi. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje, kuria turtas natūra perduotas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės - 64 333 Lt kompensacija pinigais ir šioje dalyje priimti priešingą sprendimą, ginčo turtą natūra paskirti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją. Kolegijos vertinimu, toks turto padalinimo būdas labiau atitinka bendraturčių interesus, proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, nes butas natūra liktų asmeniui, kuriam ši gyvenamoji patalpa yra vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, šalys neginčijo buto rinkos vertės - 55 896,66 Eur, todėl ieškovei priklausančių 2/3 buto dalių vertė sudaro 37264,44 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas dalyje keistinas, apelianto nuosavybėn perleidžiant ieškovės valdomas 2/3 dalis buto, priteisiant iš atsakovo ieškovei 37 264,44 Eur piniginę kompensaciją už jos buto dalį pagal turto rinkos vertę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2200 Lt už advokato teisinę pagalbą bei 287,38 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei priteistina iš atsakovo 360,19 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 41,23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 20,61 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalinimo tvarkos pakeisti.

Atsakovo A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti ieškovės V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valdomas 2/3 dalis buto, iš atsakovo ieškovei priteisiant 37 264,44 Eur piniginę kompensaciją už jos buto dalį.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei V. V. priteisti iš atsakovo A. V. 360,19 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovui A. V. priteisti iš ieškovės V. V. 20,61 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) po 5 Eur (iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.