- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1553-351/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00330-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. B. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui S. K. jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. K., (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas S. K. ir suinteresuotas asmuo E. B. K., būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), kuris Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra registruotas E. B. K. vardu. Palikėjas S. K. ir E. B. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), galiojant (duomenys neskelbtini) metų Santuokos ir šeimos kodeksui, Žemės sklypas tarp sutuoktinių padalytas nebuvo. Pareiškėjas S. K. dėl tėvo palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, kadangi manė, jog jis savo aktyviais veiksmais, įgyvendindamas palikėjo teises ir pareigas, išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Kaip ir iki tėvo mirties, taip ir po tėvo mirties pareiškėjas naudojosi palikėjui S. K. priklausančiu turtu kaip savo, t. y. toliau rūpinosi Žemės sklypo dalimi, dirbo jame sodo žemės darbus, mokėjo mokesčius Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) m., per savo sutuoktinę S. K., mokėjo mokesčius Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, rūpinosi ir iki šios dienos rūpinasi, tvarko, dirba bei prižiūri Žemės sklypo dalį. Palikėjas S. K. turėjo du vaikus - pareiškėją S. K. ir dukrą S. S.. S. S. Šilutės rajono 1-ajam notaro biurui pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą, notarinio registro Nr. 2490, kuriuo atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui S. K.. S. S., pasirašydama (duomenys neskelbtini) pareiškimą, patvirtino, kad jai atsisakius nuo paveldėjimo dalies, ji ateityje negalės keisti savo valios ir praranda teisę pretenduoti į mirusiojo S. K., bet kokį turtą, kuris yra žinomas dabar ar atsirastų ateityje. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. B. K. byloje pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra jos ir palikėjo S. K. sūnus. Jis po tėvo mirties faktiškai pradėjo palikėjo turtą valdyti. Nuolat prižiūri ½ žemės sklypo, juo rūpinasi kaip savo, moka visus mokesčius.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir mama E. B. B. (K.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai santuokoje susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) santuokoje Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-511 pagrindu pareiškėjo tėvai įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad žemės sklypas nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nebuvo padalytas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. K.. S. S. Šilutės rajono 1-ajam notaro biurui pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą, notarinio registro Nr. 2490, kuriuo atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui S. K.. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų, per savo sutuoktinę S. K., mokėjo mokesčius Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, rūpinosi ir iki šios dienos rūpinasi, tvarko, dirba bei prižiūri Žemės sklypo dalį, yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Po S. K. mirties dėl likusio palikimo į notarą niekas nesikreipė, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Testamento registro išrašas iš kurio taip pat matyti, kad S. K. testamento nepaliko.
Turtas ir piniginės lėšos, sutuoktinių įgyti santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno jų vardu (1969 metų Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms po palikėjo S. K. mirties liko jam priklausantis turtas ½ žemės sklypo.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad po S. K. mirties pareiškėjas S. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkinamas, nustatant, kad S. K. priėmė savo mirusio tėvo S. K. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) pradėjęs jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.