Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) S. Š. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vetmarket“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., S. Š., UAB ,,Bankromax“, antstoliui T. U., dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis T. U. vykdo Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-06-16 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-183-496/2016 dėl 8108,41 Eur skolos ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko) S. Š. pareiškėjos (kreditorės) UAB ,,Vetmarket“ naudai.

Pareiškėja UAB ,,Vetmarket“ 2016-12-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. Š., priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir, kad skolininkas S. Š. jam priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo turto, naudojasi bendrai su sutuoktine S. Š..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) UAB ,,Vetmarket“ prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. Š. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymą atmetė, nurodydamas, jog pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad savo dalį skolininkas valdo bendrai su sutuoktine yra netikslingas, iš esmės atkartojantis įstatymo nuostatas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir pareiškėjos UAB ,,Vetmarket“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Tikrasis pareiškėjos skolininkas yra bankrutavusi UAB ,,Berka“

Nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis neturės galimybės efektyviai ir greitai įvykdyti skolos išieškojimo procedūras, realizuoti turtą ir patenkinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas neteisingai supranta skolos išieškojimą, iš jau nustatytos skolininkui priklausančios turto dalies. Asmeninė turto dalis yra nustatoma tam, kad būtų apibrėžta skolininkui priklausanti turto dalis, skola nėra išieškoma iš bendro turto, taip pat ir šiuo atveju nesiekiama išieškoti iš S. Š. priklausančio turto, o norima nustatyti turto dalį priklausančią jos sutuoktiniui iš bendro turto.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 str. 1 d. skolininkui laiku neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB ,,Vetmarket“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais motyvais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (suinteresuoto asmens) S. Š. atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-12-14 ir 2016-06-16 vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybės ir UAB ,,Vetmarket“ naudai (vykd. bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo eigoje antstolis nustatė, kad 2016-02-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi ir pagal UAB ,,Vetmarket“ vykdomąjį raštą 2016-07-22 turto arešto aktu, areštuotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ir areštuotas 3,8954 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas skolininko S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, įgytas santuokos su S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., antstolis T. U., 2016-11-23 pateikė pareiškėjai UAB ,,Vetmarket“ pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 52). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja UAB ,,Vetmarket“ kreipėsi į teismą, pateikdama prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ( 2 – 3 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos prašymą tenkino dalinai, nustatęs, kad apeliantui (skolininkui) priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymą atmetė, kaip netikslingą reikalavimą, atkartojantį įstatymo nuostatas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą prašymą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai vertino ir taikė teisės normas, susijusias su sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymu, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Kiti apelianto (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.