Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-233-252/2015 m., pradėtoje pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta pareiškėjos B. B. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį palikimo atmesti. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos sesuo O. M. buvo neišsituokusi su savo mirusiu vyru V. A. M., nes tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo dėl ištuokos priėmimo, nei vienas iš sutuoktinių neįregistravo ištuokos fakto civilinės metrikacijos skyriuje ir byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų buvus ištuoką. Nurodė, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs dėl skirtingai traktuojamo paveldėtino mirusiosios O. M. vardu registruoto turto, kuris buvo sukurtas O. M. gyvenant santuokoje su vyru V. A. M.. Teismas nustatė, kad notarė pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p, jog abu sutuoktiniai turėjo į 1964 metais pastatytus pastatus ir kitus statinius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę ir, mirus V. A. M., pareiškėjos sesuo O. M. turėjo kreiptis į notarą dėl turto dalių atidalijimo ir mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimo. Kadangi O. M. tokio pareiškimo notarui nebuvo pateikusi, todėl teismas konstatavo, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Nurodė, kad į ginčo pastatus O. M. nuosavybė yra įregistruota Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimo Nr. 124 p. pagrindu, kaip pačios O. M. statyti 1964 metais, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises. Teismas nurodė, kad pareiškėja, skųsdama notarės veiksmą, iš esmės nori išspręsti klausimą dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo. Tokiu atveju, nustatant ginčo pastatų savininką, būtina išsiaiškinti aplinkybes, kurių nustatymas reikalauja tam tikro tyrimo, o tokie klausimai sprendžiami ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį. Nurodė, kad 2014 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas nesukūrė notarei pagrindo išduoti pareiškėjos prašomo paveldėjimo teisės liudijimo, nes šioje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamos nuosavybės teisės į ginčo turtą, o įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje negalėjo būti nustatinėjami nuosavybės teisių faktai.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos B. B. atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė 2014 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos B. B. skundą tenkinti - įpareigoti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarę Birutę Šatienę išduoti pareiškėjai B. B. paveldėjimo teisės liudijimą į sesers O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m., paliktą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1z; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1m, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė, kad yra kilęs ginčas, kurį galima išspręsti tik ginčo teisena. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliantės teiginiu, kad nuosavybė O. M. vardu yra įregistruota dviejų Šiaulių apylinkės 1995 m. sausio 31 d. pažymėjimų pagrindu, t. y. Nr. 124p ir Nr. 125p, kur pastarajame nurodyta, jog turtas paveldėtas kaip paskutinės kolūkiečių kiemo narės. Iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad O. M. ir Vytautas A. M. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio trys metai iki 1969 metų teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK normas, kurios reguliavo kolūkiečių kiemo narių turtines teises. Aukščiau nurodytos galiojusio civilinio kodekso normos teigė, kad kolūkiečių kiemo narys, tris metus nedalyvavęs kolūkiečių kieme, praranda teisę į dalį kiemo turte (CK 140 str.), todėl akivaizdu, kad O. M. vyras savo mirties dienai buvo nebetekęs kolūkiečių kiemo turto dalies. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad po O. M. vyro Vytauto A. M. mirties jo likusio turto paveldėtoju buvo valstybė, kuri priėmė V. A. M. palikimą ir jokio ginčo dėl kito turimo turto nekilo ir valstybė į jį nepretendavo. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismas taip pat nevertino, nors kaip ir notaras nusprendė, jog mirusiosios O. M. vardu registruotas turtas yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir taikė tuo metu galiojusias teisės normas, kurios reguliavo sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, o ne kolūkiečių kiemo, nors šis faktas ir buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliantės teiginiu, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-194-291/2014, turi prejudicinę galią sprendžiant šios bylos ginčą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad nustatinėti juridinio fakto apie O. M. turimą asmeninę nuosavybę į ginčo pastatus nebuvo pagrindo, nes byloje surinkti įrodymai pagrindė, kad O. M., kaip paskutinė kolūkinio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties 1987 m. perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, nes O. M. vyras V. A. M. jau buvo miręs. Pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo kvestionavo jau įsiteisėjusį teismo sprendimą ir paneigė juo nustatytas faktines aplinkybes, kurių iš naujo įrodinėti apeliantė neprivalėjo ir nereikėjo (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

2015 m. birželio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme gautas 2015 m. gegužės 29 d. J. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-233-252/2015 m., pradėtoje pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja B. B. suklaidino teismą, nenurodydama, kad jis ir pareiškėjos sesuo O. M. be pertraukos išgyveno 35 metus ir vedė bendrą ūkį, tačiau nepasirūpino savo santykių įteisinimu. J. D. nurodė, kad iki šiol gyvena tuose pačiuose namuose, kur gyveno su O. M. ir moka visus mokesčius valstybei, be to, jis nurodė, kad teisme vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės į paveldimą turtą, dėl kurio pareiškėja prašo įpareigoti Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarę Birutę Šatienę išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja B. B. nuslėpė nuo jo žinią apie civilinės bylos Nr. 2S-233-252/2015 m. iškėlimą ir nagrinėjimą bei nepagrįstai neįtraukė jo į šią bylą suinteresuotu asmeniu, dėl ko jis negalėjo teismui pateikti savo argumentų dėl paveldimo turto. Tiek 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi, tiek 2015 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pažeistos jo teisės ir pareigos, kadangi Panevėžio apygardos teismui įpareigojus Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarę Birutę Šatienę išduoti pareiškėjai B. B. paveldėjimo teisės liudijimą į sesers O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m., paliktą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1z; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. 9196-4010-8070, plane pažymėtą 7I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1m, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, jis netenka nuosavybės šį nekilnojamąjį turtą, kurį kitoje Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje prašo pripažinti jo ir O. M. bendrąja daline nuosavybe. Šioje byloje jis taip pat prašo atidalinti ½ dalį iš aukščiau nurodyto turto, visą aukščiau nurodytą turtą palikti jam, o B. B. priteisti kompensaciją.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Birutė Šatienė atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų, atsisakytina.

Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą - ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Subjektai, galintys inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą, yra nurodyti Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, tai yra tada, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2011 m. spalio 1 d., redakcija). Vadinasi, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymus atnaujinti procesą kitais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Kadangi prašymą atnaujinti procesą pateikęs J. D. nebuvo įtrauktas į civilinės bylos pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų nagrinėjimą, jis galėjo inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą tik Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir privalėjo įrodyti, kad galutiniu sprendimu aukščiau nurodytoje byloje, tai yra 2015 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 178 straipsnis).

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Galėjimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejamas tik su tikėtina aplinkybe, jog prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas. Tuo tarpu faktiškas asmens tinkamumas nustatomas teismui išsprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą iš esmės, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Iš J. D. ir B. B. pateiktų dokumentų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių teismų sprendimų civilinėse bylose tarp tų pačių šalių matyti, kad vyksta O. M., mirusios 2012 m., turto paveldėjimo procesas. B. B. yra mirusiosios O. M. sesuo, o J. D. teigia nuo 1978 metų iki O. M. mirties gyvenęs su ja ir vedęs bendrą ūkį. Nustatyta, kad B. B. dėl mirusios sesers O. M. palikimo priėmimo kreipėsi į Šiaulių rajono 2-ojo notaro biurą, tačiau notarė Birutė Šatienė 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį mirusios sesers O. M. palikimo, t. y. į jai priklausantį gyvenamąją namą, pagalbinius ūkio pastatus ir kitų kiemo statinius, esančius Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, motyvuodama tuo, kad minėti statiniai pastatyti O. M. būnant santuokoje su A. M., o O. M. ir Vytauto A. M. santuoka baigėsi mirus jos vyrui ir kad turtas nebuvo padalintas, todėl jie abu turėjo į 1964 metais pastatytus pastatus ir kitus statinius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Notarė nurodė, kad pareiškėja turėjo prašyti atidalyti dalis bei prašyti išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį liudijimą. B. B. apskundė šiuos notarės Birutės Šatienės veiksmus (atsisakymą išduoti paveldėjimo liudijimą). 2014 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta pareiškėjos B. B. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį palikimo atmesti. B. B. šią nutartį apskundė. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos B. B. atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė 2014 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos B. B. skundą tenkinti - įpareigoti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarę Birutę Šatienę išduoti pareiškėjai B. B. paveldėjimo teisės liudijimą į sesers O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m., paliktą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1z; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1m, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime.

Iš aukščiau nurodytu aplinkybių akivaizdu, kad B. B. skundė notarės Birutės Šatienės veiksmus (atsisakymą išduoti paveldėjimo liudijimą) mirusiosios O. M. turto paveldėjimo byloje. Šio skundo (bylos) dalykas buvo notarės veiksmų teisėtumo patikrinimas. Bylos dėl notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 str. 1 d. 6 p., 511 str.). Suinteresuotas asmuo ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjams byla (CPK 443 str. 3 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo J. D. būtų dalyvavęs O. M., su kuria gyveno, turto paveldėjimo procese, tai yra būtų įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats J. D.. Kadangi J. D. nebuvo paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių po O. M. mirties, dalyvis (įpėdinis), jis pagrįstai nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų, kadangi sprendimas būtent šioje byloje niekaip nesusijęs su J. D. teisėmis ir pareigomis.

Nors prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs J. D. pateikė duomenis, kad 2015 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti jo ir O. M. bendrąja daline nuosavybe po O. M. mirties likusį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1A1z; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1m; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8I1m, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, į kurį 2015 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė buvo įpareigota išduoti paveldėjimo teisės liudijimą B. B., kas įrodo, kad yra kilęs ginčas tarp J. D. ir B. B. dėl po O. M. mirties likusio nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, ši aplinkybė jokios reikšmės, sprendžiant ar pagrįstai J. D. nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų, neturi, nes tuo metu, kai buvo pradėtas aukščiau nurodytas civilinis procesas (iškelta civilinė byla), tai yra 2014 m. rugsėjo 29 d., jokio ginčo tarp J. D. ir B. B. dėl aukščiau nurodyto turto nebuvo. Anaiptol, įsiteisėjusiu 2014 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo konstatuota, kad O. M., kaip paskutinė kolūkinio kiemo narė, po savo tėvo (kolūkio nario) mirties 1987 m. perėmė visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, nes O. M. vyras V. A. M. jau buvo miręs, ir J. D. šios aplinkybės neginčijo. Dar daugiau, 2014 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei B. B. dėl uzufrukto nustatymo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios pirmu punktu J. D. ir B. B. susitarė nustatyti uzufruktą turtui: 0,8700 ha namų valdos žemės sklypui, nukalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams - tualetui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daliai šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems D. k. Šiaulių kaimiškoje sen. Šiaulių r. sav., dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Ta pačia taikos sutartimi J. D. įsipareigojo išsikelti iš sutarties 1 punkte nurodyto turto su jam priklausančiais daiktais nuo 2017 m. vasario 1 d. per trijų dienų terminą. Kadangi J. D. toje byloje kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti uzufruktą į ginčo turtą, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D.kaime, o uzufruktas yra uzufruktoriaus teisė naudoti svetimą daiktą (CK 4.141 str. 1 d.), darytina išvada, kad tuo metu J. D. neginčijo B. B. teisės į po jos sesers likusį nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, D. kaime, B. B. teisę į šį turtą pripažino, patvirtindamas, kad šis turtas jam yra svetimas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad J. D. pagrįstai nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų, todėl atnaujinti procesą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų, atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos B. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl neteisėtų šios notarės veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas nedelsiant išsiųsti J. D., jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, pareiškėjai B. B. ir suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei. Kartu su nutarties kopijomis J. D., jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei ir suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei išsiųsti pareiškėjos B. B. atsiliepimo į į prašymą dėl proceso atnaujinimo patvirtintas kopijas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.