- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- TS-70-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą Nr. 59-170 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad A. G. skirtos bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 8 d. Atliktos bausmės ½ dalis – 2019 m. liepos 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 17 d. – vieneri metai penki mėnesiai ir devyniolika dienų. A. G. anksčiau teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka trečią kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. G. pripažįsta. A. G. padarytiems nusikaltimams būdingas turtinių nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. A. G. buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, kurių metu jis pažeisdavo probacijos sąlygas, darė naujus nusikaltimus. Kartą A. G. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo metu A. G. teismo įpareigojimų ir probacijos sąlygų nepažeidė. Šiuo metu A. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį A. G. keturis kartus skatintas ir keturis kartus baustas. Šiuo metu A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas. 2020 m. balandžio 22 d. iš A. G. buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nes 2020 m. balandžio 13 d. jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. A. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. A. G. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) klasėje viduriniam išsilavinimui įgyti. Iki nuteisimo A. G. nedirbo. Nuo 2020 m. birželio 23 d. A. G. jo paties prašymu įdarbintas 0,25 etato dirbti batsiuviu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju A. G. planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) (A. G. pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. minėtos bendrovės direktoriaus G. P. išduotą pažymą, kurioje nurodoma, kad A. G. yra skirta ir saugoma darbo vieta dirbti (duomenys neskelbtini) minėtoje bendrovėje). Remiantis 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, A. G. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 11 413,42 eurų, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 461,65 eurų. Savanoriškai A. G. sumokėjo 70 eurų. A. G. teigė, kad priteistas sumas sumokės, kai bus paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir pradės dirbti. A. G. ne kartą buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo problema yra išlikusi aktuali ir šiuo metu (pataisos įstaigoje), nes 2020 m. balandžio 13 d. patikrinus A. G. alkoholio matuokliu „Alcotest 5510“, jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. A. G. ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau A. G. negebėjo priimti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių bei laikytis nustatytų įpareigojimų, dėl ko taikytos priemonės būdavo panaikintos. A. G. Komisijai pristatomas penktą kartą. A. G. sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. A. G. nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukšta – 105 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 65) o 2020 m. vasario 17 d. atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 93 taškai, iš kurių statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 53, pastaruoju metu pasireiškęs A. G. negatyvus elgesys, patvirtina tai, kad A. G. vis dar stokoja vidinių resursų siekti ir išlaikyti teigiamus pokyčius, jo nuostatos į priežiūrą yra neigiamos, A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas, stokoja iniciatyvos savarankiškai mokėti priteistus ieškinius, turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kas turėjo įtakos ne tik nusikalstamam elgesiui. Komisija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, nutarė netaikyti A. G. lygtinio paleidimo bei rekomendavo jam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tęsti dalyvavimą Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose.
Šalies argumentai
3. A. G. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde A. G. nurodė, kad Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau buvo teistas septynis kartus, nors bausmes už šiuos nusikaltimus jis yra atlikęs. Komisija konstatavo, kad lygtinio paleidimo reikalavimų tuo metu jis nepažeidė. Šioje situacijoje A. G. įžvelgia bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimą. Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Ši priemonė ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas. Be to, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, tačiau bausmė niekur nedingsta (jam būtų taikoma intensyvi priežiūra). Taikant lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšis, stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo bei valstybės ekonominiai rodikliai. Lygtinis paleidimas suteikia galimybę nuteistajam padaryti tinkamas išvadas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai pastarasis gali pradėti gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, priešingą praeities gyvenimui, tokiu būdu sumažinama recidyvo rizika. Komisija nustatė, kad anksčiau jam taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jis nustatytų sąlygų nepažeidė, griežtai jų laikėsi. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų, narkotikų vartojimo žalą jis supranta. Alkoholinius gėrimus jis geria saikingai, problemų dėl alkoholio vartojimo niekada kilę nebuvo. Jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, gyvenime jam svarbūs kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Psichiatrinis gydymas jam taikytas nebuvo, jis nemėgino žudytis ar žalotis. Jis aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, kuriuos sieja su darbine veikla. Jis visiškai prisiėmė kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jis labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesyje nepastebėtas savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis prisitaiko prie pataisos namuose esančių priežiūros sąlygų, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo nustatytų sąlygų tam, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeis, jis yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę. Remiantis 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 17.1 punktu, komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Pagal BVK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų. Taigi nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojantis požymis – tai yra socialinės reabilitacijos forma (vertinami turėtų būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai). Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame Komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad komisijos nutarimas būtų motyvuotas, taigi akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas skundžiamą Komisijos nutarimą daro neteisėtu. BVK numato, kad asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą (BVK 157 straipsnio 1 dalis) – ši bendroji lygtinio paleidimo sąlyga yra labai abstrakti, nekorektiška, sunkiai patikrinama bei nustatoma. BVK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmių vykdymo tikslas, kad „atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis“, taigi bausmių vykdymo tikslas nėra asmens „taisymas“, bet jo integracinių gebėjimų bei sąlygų skatinimas. Iš esmės, nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“, ar ne, yra neįmanoma – ši sąlyga gali būti nustatoma (ar ne) tik remiantis subjektyviais kriterijais. Antras svarbus šios sąlygos aspektas yra tas, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Toks vertinimas yra tolygus „būrimui kavos tirščiais“, kur viskas „įmanoma“ arba „neįmanoma“. Galiausiai, trečia, neaišku kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04 nurodyta, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba privalo įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Kalinimo sąlygos visose Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais buvo konstatuota šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė. Lietuvos teismų praktika formuojama taip, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikomi lemiamu veiksniu, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra laikomi veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (precedentai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, IS-1654-387/2015, TS-24-271/2017). Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat, kad jis yra pateikęs Komisijai prašymą pastarąjį lygtinai paleisti, tačiau Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, kuri pagrįstų daromą išvadą, kad galimybių toliau jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės, nėra. Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad butų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius įstatymus gerbiančio piliečio reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Lygtinis paleidimas pagal Europos tarybos Ministro komiteto rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi – atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo paskirtis – nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Vienas iš probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kurį vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų įvardijamas – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas – šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas. Pareiškėjas nurodo įsipareigojantis vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeis teisės ir žmogiškosios moralės normų. Jis įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas bei prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
5. A. G., kuriam skirta penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei treji metai, tačiau trumpesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 8 d., taigi A. G. atitinka šią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas A. G. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš A. G. vertinimo pagal OASys sistemą, A. G. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet aukštai rizikos grupei – 105 balai, iš jų statiniai veiksmai sudaro 40 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 65 balus (yra galimybė mažinti), taigi A. G. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Vertinant A. G. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad atliekant pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą 2018 m. gruodžio 17 d. pagal OASys sistemą buvo nustatyti 79 balai, pagal atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. balandžio 10 d. atlikto vertinimo metu A. G. nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius sumažėjo iki 71 balo, nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, 2019 m. rugpjūčio 19 d. atlikto vertinimo metu – sumažėjo iki 67 balų, nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, 2020 m. vasario 17 d. atlikto vertinimo metu – padidėjo iki 93 balų, nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, o atlikus paskutinį A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius padidėjo iki 105 balų, nusikalstamo elgesio rizika tapo aukšta. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika pastaruoju metu ne tik nebuvo linkusi mažėti, tačiau ji didėjo; iš 105 balų, kuriais įvertinta A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro net 65 balus, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
6. Vertindamas A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę teismas įvertina ir tai, kad A. G. yra ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau A. G. pažeisdavo probacijos sąlygas, darė naujus nusikaltimus. Be kita ko, A. G. ne kartą buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimo problema išliko aktuali iki šiol (2020 m. balandžio 13 d. pataisos įstaigoje patikrinus A. G. blaivumą buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas), kas reiškia, kad net ir uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje A. G. nesugeba atsisakyti alkoholio, kuris, kaip minėta, jo elgesį stimuliuoja neigiamai.
7. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas. A. G. teigia, kad, vadovaujantis BVK 137 straipsnio nuostatomis, paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, taigi, pareiškėjo manymu, nuobaudų skyrimas negali būti laikoma kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turėtų būti vertinami taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Teismas sutinka, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai, tačiau pakartoja, kad nors A. G. ir dalyvavo elgesį koreguojančiuose užsiėmimuose, tačiau šių A. G. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, įvertinti 105 balais naudojant OASys metodiką, pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino – priešingai, A. G. nusikalstamumo rizika padidėjo iki aukštos, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, jog A. G. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Atlikdamas bausmę A. G. privalo itin preciziškai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po lygtinio paleidimo pastarasis vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio.
8. Vertinant A. G. būsimo elgesio perspektyvą socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami A. G. asmenybės pokyčiai, A. G. pasitaisė ir būdamas laisvėje jis vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Taigi teismas negali konstatuoti, kad A. G. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl A. G. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje bei tęsti dalyvavimą Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. A. G. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis bei priklausomybe alkoholiui, keisti savo vertybines nuostatas, požiūrį į alkoholį, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti spręsti savo tarpasmenines problemas nuo jų neatsiribojant. Teismas teigiamai vertina A. G. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu A. G. elgesiui neatitinkant net elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
10. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 59-170 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog A. G. nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta, todėl A. G. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. G. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G. netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.