Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-38604-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
e2-38604-909/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Atsakovas
R. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 866,15 Eur skolą, 782,86 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 148,41 Eur delspinigius, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas atsakovei įteikti gyvenamosios vietos adresu 2019-11-19. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ per AB Lietuvos paštas atstovą su atsakove 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 900 Eur paskola. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 48 mėnesių laikotarpį. Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, nesumokėjo dalies įmokų pagal sutartį, todėl pradinis kreditorius 2018 m. rugpjūčio 27 d. sutartį su atsakove nutraukė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2017 m. spalio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (reikalavimas į atsakovės skolą ieškovui perleistas 2018 m. rugsėjo 19 d.). Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 866,15 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Ieškiniu prašoma priteisti 782,86 Eur palūkanų, taikant 39,39 proc. palūkanų normą.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 29 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (782,86 Eur). Tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovė grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą, tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovei atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pagal šalių sudarytą sutartį nėra atlikusi dalies mokėjimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 782,86 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies. Remiantis pateiktu mokėjimo grafiku iš atsakovės ieškovei priteistina 457,37 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. birželio 18 d. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 9 d.) ir 39,39 procento pelno palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 9 d, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 325,49 Eur suma (782,86 Eur – 457,37 Eur) (CPK 313 straipsnis) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito sutarties 1 ir 5.1 punktuose atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 148,41 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,05 % normą, už 180 dienų, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. nuo negrąžinto kredito ir ketinamų gauti palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu, iš jos ieškovui priteistini delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos kredito sumos ir iki 2019 m. spalio 3 d. nesumokėtų pelno palūkanų 413,25 Eur sumos, t. y. nuo bendros 1 279,4 Eur sumos. Iš viso už 180 d. už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteistina 115,15 Eur delspinigių suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimo suma 1 797,42 Eur. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 80 straipsnio 7 dalimi, už ieškinį turėjo būti sumokėtas 40 Eur mokestis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 41 Eur mokestį yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžinama per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis (1 Eur).

Ieškovė pareiškė ieškinį 1 797,42 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 1 438,67 Eur, t. y. 80 procentų. Ieškovas patyrė iš viso 40 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 Eur žyminis mokestis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 32 Eur (40 Eur X 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai 866,15 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 15 ct) skolą, 457,37 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 37 ct) pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., 39,39 proc. pelno palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 9 d.), tačiau ne daugiau nei 325,49 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai 49 ct) suma, 115,15 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 15 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1 438,67 Eur (viena tūkstantis keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai 67 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, 1 Eur (vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 22 d., mokėjimo užduoties kodas ZH98507, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė