Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir lietaus nubėgimo sistemos įrengimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. J. savo lėšomis per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą B. K. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, pašalinant žemės sklype esanti A. J. priklausantį betono bloką, kuris pažymėtas matininko Š. V. 2023 m. rugsėjo 8 d. betoninio bloko schemoje (toliau – ir Betono blokas); 2) įpareigoti atsakovą A. J. įrengti jam priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo lietaus nuotekų nuvedimo sistemą (lietvamzdžius), kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atsakovui neįvykdžius šių įpareigojimų per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovui 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio visų įpareigojimų įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.7. Ieškovės vertinimu, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, siekia ne gintis nuo neva neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, bet sąmoningai vilkina bylos procesą. Ieškovė už nepagrįstą apeliacinio skundo pateikimą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, prašo atsakovui skirti procesinę baudą, baudos dydį parenkant teismo nuožiūrą, 50 procentų paskirtos baudos sumos skiriant ieškovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė paaiškinimus teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo grąžinti bylą tirti iš naujo, t. y. apeliaciniu skundu iš esmės yra reiškiamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į apeliaciniu skundu reiškiamą reikalavimą, teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniu skundu iš esmės yra skundžiamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

14. Pastebėtina, kad apelianto pateiktas Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 15 d. raštas Nr. G.2-95K „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ buvo pateiktas byloje ir nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pagrįstai pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė aplinkybių, sutrukdžiusių kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar motyvų, kodėl, atsakovo nuomone, minėtų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik dabar. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo atstovaujama advokato, atsakovas bylą vedė pats.

16. Civilinio proceso nuostatose numatyta teismo teisė, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 161 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas gali, bet neprivalo siūlyti pasirūpinti atstovavimu, todėl nurodyta proceso taisyklė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo iš viso nėra atstovaujamas ir teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį ar procesinį šalies elgesį, mato, jog šalis negali veiksmingai naudotis savo teisėmis ir (ar) vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑322-916/2021, 46 punktas). Svarbu pažymėti tai, kad ši teismo teisė negali būti aiškinama kaip teismo procesinė pareiga užtikrinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo vestų bylą per atstovą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo procesinių dokumentų turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra pensinio amžiaus. Nors teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovui buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui turėjo būti pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese nagrinėjamoje byloje. Ši aplinkybė pripažintina reikšminga vertinant ir atsakovo apeliacinį skundą.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, į atsakovo amžių ir tai, kad atsakovui nebuvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažintu su atsakovo pateiktais įrodymais ir pateikė savo poziciją dėl papildomų įrodymų, daro išvadą, kad siekiant tinkamai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad ginčas būtų išspręstas teisingai, yra pagrindas atsakovo pateiktus papildomus įrodymus priimti ir pridėti prie bylos.

Bylos faktinės aplinkybės

19. Remiantis byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų, kitų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų duomenimis nustatyta, kad ieškovei B. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0578 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai, tarp jų ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisė į nurodytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 1994 m. vasario 8 d., įregistravimo pagrindas – 1994 m. sausio 10 d. Sutartis Nr. 169. Atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso su ieškovės žemės sklypu besiribojantis 0,0766 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai, tarp jų ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau abiejų šalių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai – Žemės sklypai). Atsakovo nuosavybės teisė į nurodytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1993 m. lapkričio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-3108 ir 2023 m. gegužės 2 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1803 pagrindu.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp fizinių asmenų – kaimynų, gyvenančių gretimuose žemės sklypuose. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad šalių santykiai ilgą laiką yra konfliktiški.

Dėl Betono bloko pašalinimo

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta įpareigoti atsakovą A. J. savo lėšomis per teismo nustatytą terminą atlaisvinti ieškovės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, pašalinant žemės sklype esantį atsakovui A. J. priklausantį betono bloką, kuris pažymėtas matininko Š. V. 2023 m. rugsėjo 8 d. betoninio bloko schemoje. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti Betoninį bloką nesutinka. Apeliantas iš esmės remiasi argumentais, kad jis ginčo objekto neįrengė ir šis jam nepriklauso.

23. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė CK 4.98 straipsnio pagrindu pareiškė negatorinį ieškinį dėl pažeistų teisių, apsunkinant galimybes naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Remiantis bylos duomenimis, ties Žemės sklypų riba yra įrengti betoniniai pamatai (t. y. ginčo Betono blokas), patenkantys į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį grindžia nurodydama aplinkybes, kad ieškovės žemės sklype yra atsakovui priklausantis Betono blokas ir jis ieškovei trukdo naudotis nuosavybe. Atsakovas bylos nagrinėjimo nurodė, kad ieškovės prašomas pašalinti Betono blokas yra ne jo ir jam nepriklauso, dėl to ieškovė jį šalinti gali ir pati. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ji pati Betoninio bloko pašalinti negali, nes jis priklauso atsakovui.

26. Taigi byloje iš esmės kilo klausimas dėl antrosios CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. ar ieškovės teisės yra pažeidžiamos būtent atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto NŽT Žemės naudojimo patikrinimo akto 2017 m. sausio 10 d. Nr. 36ŽN-1 ir 2017 m. gegužės 18 d. NŽT Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 36ŽN-102 duomenis padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo A. J. įrengtos tvoros pamatas, elementas, t. y. Betono blokas, priklauso atsakovui A. J..

27. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė įrodinėjimo pareiga ir numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024, 26 ir 27 punktai).

28. Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu pastaroji kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).

29. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024, 28 punktas).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tikėtiną išvadą, kad Betono blokas priklauso atsakovui A. J., įvertino byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – NŽT raštų – turinį, rėmėsi NŽT 2017 m. gegužės 18 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 36ŽN-102 duomenimis. Nustatyta, kad NŽT 2017 m. gegužės 18 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-102, sudarytame siekiant nustatyti, ar atsakovas A. J. pašalino ankstesniais aktais nustatytus Žemės sklypų ribų pažeidimus, nustatyta, jog tvoros elementai pašalinti tik iš dalies. Šio patikrinimo akto duomenimis, NŽT specialistei 2017 m. gegužės 18 d. atliekant pakartotinį patikrinimą dalyvavo ir A. J.. Minėtame patikrinimo akte taip pat yra nurodyta, jog tvoros pamatai, A. J. teigimu, buvo įtvirtinti 1984 m. ir jie priklauso A. J.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors minėtame akte, nurodant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, yra pateiktas paminėtas įrašas, tačiau 2017 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte taip pat yra pateikta ranka įrašyta A. J. pastaba, kad dalis darbų, nurodytų ankstesniame akte, pašalinta, bet kadangi kaimynė tolesnius darbus uždraudė, darbai buvo sustabdyti; betoniniai „pamatai“ ne jo daryti, kas darė jis nežino. Nustatyta, kad ši aplinkybė dėl patikrinimo akte atsakovo nurodytos pastabos buvo tirta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (2024 m. sausio 24 d. garso įrašas: nuo 59 min. iki 1 val. 7 min. 25 sek.). Atsakovas paaiškino, kad apie 2 m nuo kelio buvo jo padaryta „rampa“, bet kartu atsakovas teigė, kad tveriant tvorą jis betono niekur nenaudojo. Taigi atsakovas nurodė aplinkybes, jog šalia ginčo objekto buvo įrengtas ir kitas elementas, o jį atsakovas teigia pašalinęs. Tačiau nebuvo visapusiškai išsiaiškinta aplinkybė, kokiu metu buvo įrengta atsakovo nurodoma „rampa“ ir ar(kur) tuo metu jau buvo ginčo objektas – Betono blokas.

31. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant prieštaringiems duomenimis NŽT 2017 m. gegužės 18 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-102, šie duomenys turėjo būti ištirti ir įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau skundžiamame teismo sprendime šių duomenų prieštaravimas nebuvo ištirtas, aptartas ir įvertintas teismui nustatant reikšmingas bylos aplinkybes.

33. Ieškovė pateikė matininko Š. V. 2023 m. rugsėjo 8 d. betoninio bloko schemą, joje nurodyta, kad betoninis blokas nuo 0,28 m. iki 0,42 m. patenka į ieškovės žemės sklypą. Atsakovas byloje neigė, kad Betono blokas yra jo žemės sklypo teritorijoje.

34. Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigia, kad Betono blokas buvo atsakovo žemės sklype. Iš bylos nagrinėjimo metu ieškovės duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė nurodo, jog tiek 2008 m., tiek 2016 m., atlikus žemės sklypų ribų tikslinimą pagal koordinates, Betono blokas buvo atsakovo teritorijoje, o šiuo metu Betono blokas yra pasislinkęs ir yra jos teritorijoje (2024 m. sausio 24 d. garso įrašas: nuo 26 min. 45 sek. iki 30 min. 50 sek.). Ieškovė, teigdama, kad ieškovės žemės sklype yra atsakovui priklausantis Betono blokas remiasi NŽT 2017 m. Žemės naudojimo patikrinimo aktais. Tačiau įvertintina tai, kad ieškovė teigdama, jog ginčo Betoninio bloko pirminė padėtis buvo atsakovo žemės sklypo teritorijoje, tokias aplinkybes grindžia iš esmės savo paaiškinimais ir kitų įrodymų neteikė. Ši aplinkybė dėl ginčo Betoninio bloko pirminės padėties nebuvo visapusiškai ištirta.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pagrindas vertinti galimybę dėl šalių nurodytų asmenų apklausos kaip liudytojų tikslingumo, taip pat galimybes šalims pateikti kitus įrodymus (pvz., ankstesnio laikotarpio ginčo teritorijos fotonuotraukas dėl ginčo objekto padėties tarp šalių sklypų ar kt.). Tai reiškia, kad byloje dar gali būti renkami, tiriami ir vertinami papildomi įrodymai, tačiau šios galimybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išnaudotos (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

37. Taigi šioje byloje keliamo klausimo esmei atskleisti byloje dar gali būti renkami, tiriami ir vertinami papildomi įrodymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą aplinkybių, kad byloje gali būti svarstomas klausimas dėl liudytojų apklausos, į tirtinų įrodymų, nustatinėtinų ir vertintinų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtį ir pobūdį, į tai, kad atsakovui turėtų būti pateiktas pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis), konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti nurodyto ieškinio reikalavimo nėra galimybės, nes ši bylos dalis būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Todėl yra pagrindas šio ieškovės ieškinio reikalavimo nagrinėjimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešingu atveju, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, tokia apimtimi renkant ir tiriant naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 251 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

38. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsakovui turėtų būti pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies, 7 punktas, 161 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus pagrįsti aplinkybėms, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, taip pat papildomai išklausyti šalių nuomonę dėl reikalingumo apklausti šalių minimus ar kitus asmenis kaip liudytojus ir nuspręsti, ar yra tikslinga juos apklausti (CPK 189 straipsnis). Taip pat pažymėtina tai, kad tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus duomenis būtų nustatyta, jog Betono blokas priklauso atsakovui ir būtų nustatytas pagrindas patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti ginčo objektą, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tokios teismo sprendimo dalies įvykdymo galimybės ir aiškinamasi, ar būtų įmanomas tokio teismo sprendimo įvykdymas iš atsakovui priklausančio žemės sklypo pusės, nepatenkant į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Dėl lietaus nuotekų nuvedimo sistemos įrengimo

39. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta įpareigoti atsakovą A. J. per teismo nustatytą terminą įrengti jam priklausančio ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo lietaus nuotekų nuvedimo sistemą (lietvamzdžius), kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pareiškė prašymą grąžinti bylą tirti iš naujo ir apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus ir dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su atsakovui nustatytu įpareigojimu įrengti jam priklausančio ūkinio pastato stogo lietvamzdžius, konstatuotina, kad apeliacijos objektą sudaro ir nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

40. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovui priklausančio ūkinio pastato stogo dalis patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą, t. y. stogo konstrukcija išsikiša į ieškovės žemės sklypą, ir dėl to, kad lietaus vanduo nuo atsakovo ūkinio pastato stogo bėga į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

41. Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl lietaus nuotekų nuvedimo sistemos įrengimo. Tačiau iš atsakovo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų ir galutinės pozicijos baigiamosiose kalbose, matyti, kad atsakovas sutikimą su nurodytu ieškovės reikalavimu siejo su sąlyga, kad ieškovė turėtų suteikti jam leidimą (sudaryti sąlygas) atlikti šiuos darbus. Iš atsakovo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovas remiasi būtent šia aplinkybe ir nurodo, jog ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su lietaus nuotekų nuvedimo sistemos (lietvamzdžio) įrengimu ant jam priklausančio ūkinio pastato stogo, tačiau taip pat nurodo motyvus, kad dėl konkrečioje vietoje esamų sąlygų nėra galimybės tokius veiksmus atlikti iki galo ir tinkamai iš atsakovui priklausančio žemės sklypo pusės.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 270 straipsnis įtvirtina reikalavimus teismo sprendimo turiniui, o CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažymima, kad ši teisės norma reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į šalių pasirinktus ir teismo taikytus konkrečius subjektinių teisių gynimo būdus bei teismo sprendimo rūšį, turi įvertinti, ar ginčo šalims ir priverstinio vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui, kilus poreikiui sprendimą vykdyti priverstine tvarka, bus aiškus teismo nustatytų konkrečių įpareigojimų turinys, jų atlikimo tvarka bei šalių teisės ir pareigos priverstinio vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-684/2022, 67 punktas).

43. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateikta MB „Sankirta“ sudaryta Ūkinių pastatų stogų ribų schema, nustatė atsakovo Ūkinio pastato stogas į ieškovės žemės sklypo dalį išsikiša apie 0,14 m. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę lietaus nutekėjimo sistemą įrengti ir nepatekdamas į ieškovės žemės sklypo dalį. Tačiau apeliantas remiasi motyvais, kad nurodytoje vietoje lietvamzdį pakabino, bet dėl esamų sąlygų, t. y. atsakovo teigimu, darbams atlikti trukdančio prie pastatų sienų pritvirtinto 2 m aukščio vielos karkaso, nėra galimybės lietvamzdžio prikalti prie sienos iš atsakovui priklausančio žemės sklypo pusės. Atsakovas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė fotonuotraukas, vienoje jų (2019 m. rugsėjo 10 d.) užfiksuota stogo dalis ir vielos užtvaras. Iš byloje ieškovės pateiktos fotolentelės Nr. 2 duomenų taip pat matyti, kad tarp šalių Žemės sklypų, prie atsakovui priklausančio ūkinio pastato stogo kampo yra vielos užtvaras.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Iš Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 15 d. rašto Nr. G.2-95K „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ duomenų matyti, kad klausimas dėl lietvamzdžio nuvedimo nuo atsakovo ūkinio pastato į atsakovo sklypą tarp šalių kilęs jau seniai ir neišsprendžiamas ilgą laiką. Iš atsakovo byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį ir kartu su juo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nurodo, jog 2019 m. spalio mėn. kreipėsi į ieškovę, kad ji leistų pasistatyti kopėčias prie jos ūkinio pastato tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti 2006 m. statybos inspekcijos nutarimą, t. y. įrengti savo ūkinio pastato lietvamzdžius. Iš ieškovės paaiškinimų byloje ir iš ieškovės 2024 m. sausio 19 d. byloje pateikto prašymo turinio matyti, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovas turi galimybes (savo statybinį keltuvą) ir gali pastatus ir lietvamzdžius remontuoti iš savo kiemo pusės, o ne iš ieškovės kiemo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tam tikrus lietvamzdžio tvirtinimo darbus atliko, tačiau dėl sveikatos būklės juos užbaigs iki kovo mėn. pabaigos. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šie darbai iki šiol nėra atlikti.

45. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimo pobūdį, darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ištirti ir įvertinti šiam ieškovės ieškinio reikalavimui teisingai išspęsti reikšmingi įrodymai. Įvertintina ne tik tai, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo įvertinta dalis byloje buvusių įrodymų, tačiau ir tai, jog apeliantas remiasi naujomis faktinėmis aplinkybėmis dėl savo atliktų veiksmų, o ieškovė nurodo, kad darbai nėra atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus šio nurodyto ieškinio reikalavimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas ir šio ieškovės reikalavimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

46. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus duomenis būtų nustatytas pagrindas patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įrengti jam priklausančio ūkinio stogo lietaus nuotekų nuvedimo sistemą (lietvamzdžius), kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypą, svarstytinas klausimas dėl tokios teismo sprendimo dalies įvykdymo galimybės ir aiškinamasi, ar būtų įmanomas tokio teismo sprendimo įvykdymas iš atsakovui priklausančio žemės sklypo pusės, nepatenkant į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas skirti baudą už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su kitų dviejų ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimu, nustačius teisinį pagrindą bylą dėl kitų ieškovės reikalavimų grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinant skundžiamą teismo sprendimą, atitinkamai panaikinama ir ši teismo sprendimo dalis.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50. Nustačius teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).

51. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.