- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- PK-7-137/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00005-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.2.8.1.1Šmeižimas pagal BK 154 str. 1 d. (BK 154 str. 1 d.)
- 1.2.8.2.1Įžeidimas pagal BK 155 str. 1 d. (BK 155 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, santuokoje, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, teista: 2005-05-11 pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 207 str. 1 d., 63 str., teistumas išnykęs ir 2013-04-24 pagal BK 155 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 154 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 63 str. 5 d. 1 p., 4 d. - 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą, 2013-12-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus 2013-04-24 nuosprendį – pagal BK 154 str. 1 d. (dėl 2 nusikalstamų veikų) išteisinta, pagal BK 155 str. 1 d. (už 2 nusikalstamas veikas), 63 str. 4 d. - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gegužės 5 d., tarp 17 ir 18 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje ir jiems girdint, išvadino A. N. (A. N.) ,,narkomanu, tiuremščiku, seniai sėdėjusiu, debilu, pederastu“ bei apkaltino jį vairavus esant neblaiviu, tokiu būdu viešai žodžiu užgauliai jį pažemino,
t. y. padarė BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji J. A. padariusi šį nusikaltimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad ji 2012-05-05, dėl avarijos jos katilinėje, iškvietė į pagalbą kaimyną V. B. ir jam nurodžius, kokių medžiagų reikia avarijai likviduoti, išvyko. Namuose nebuvo nuo 12 iki 16-17 val. Jos vaikus tuo metu prižiūrėjo G. T., kuris apie 16-16.30 val. jai paskambino, kad A. N. traktoriumi stumdo žemes link jos kanalizacijos šulinio, kuris yra bendro naudojimo kieme. Atvykusi atėjo prie kanalizacijos šulinio ir pamatė su traktoriumi važinėjantį A. N., kuris lygino bendro naudojimo sklypą, su ,,Švyturio“ alaus skardine rankoje. Susinervino, kad jis važiavo link jos, pagalvojo, gal jis teisių neturi ar girtas. Ji nei vieno iš kaltinime nurodytų žodžių nepasakė ir jokio konflikto tarp jų nebuvo. Aplink žmonių nebuvo. Ji tiesiog nuėjo namo, paskambino policijai ir paprašė patikrinti jo blaivumą.. Po to, kaip paskambino į policiją, ji liko namuose ir tą dieną su nieko nebendravo. Kad A. N. yra narkomanas, jai pasakojo kaimynai. Ar jis gydėsi dėl protinio atsilikimo – nežino. Taip pat jai yra nežinoma jo seksualinė orientacija, tačiau mano, kad jis yra normalios orientacijos, nes turi žmoną ir vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Nors J. A. kalta neprisipažino,-jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. N. pareiškimu Vilniaus rajono PK (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3), ir paaiškinimu teisme, kad 2012-05-04/05 dienomis su kitais bendraturčiais vykdė sklypo aplinkos tvarkymo darbus, o jis lygino traktoriumi bendro sklypo teritoriją. 2012-05-05, vakarop matė, kaip D. Ž. ir J. A. ginčijosi dėl šiukšlių. J. A. įžeidinėjo D. Ž.. Tuo metu šalia buvo septyni žmonės ir viską girdėjo. Tada ji pradėjo ir jam priekaištauti dėl atliekamų drabų ir įžeidinėti. Išvadino „debilu, narkomanu, pederastu, seniai sėdėjusiu, tiuremščiku“. Vėliau ji liepė savo vyrui skambinti ir pranešti policijai neva jis vairuoja neblaivus. Po pusvalandžio atvyko policijos ekipažas ir patikrinę jo dokumentus bei blaivumą,- pažeidimų nenustatę ir atsiprašę ir išvyko. Kažkada buvo gavęs baudą dėl šuns laikymo ir senai yra buvęs teistas, bet teistumas išnykęs. Kaltinamosios viešai ir garsiai, kaimynams girdint išsakyti žodžiai labai jį įžeidė, o kai atvyko policija ir reikėjo pūsti alkotesterį, patyrė gėdą ir pažeminimą, nors ir buvo blaivus. Po to, su kai kuriais pasikeitė bendravimas, su juo nustojo sveikintis. Be to dėl bylų reikia važinėti į teismus. Nėra nei narkomanas, nei sirgęs psichinėmis ligomis, be to niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviu. Kaltinamosios jam išsakytus įžeidžiančius žodžius girdėjo ne tik kieme buvę kaimynai, bet ir jo žmona ir (duomenys neskelbtini) metų vaikas. Dėl šio įvykio patyrė labai didelį pažeminimą kaimynų ir savo šeimos narių akivaizdoje, moralinę skriaudą ir nukentėjo jo reputacija, todėl prašo priteisti iš kaltinamosios 5000 Lt moralinei žalai atlyginti.
Liudytojo V. B. paaiškinimu teisme, kad 2012-05-05 apie 11-12 val. atėjo J. A. prašymu dėl kanalizacijos gedimo. Patikrinęs, nurodė jai ką reikia pirkti ir ji išvyko. Grįžo apie 17 val. Matė, kad A. N. traktoriumi lygina žemę D. Ž. sklype. Vėliau jis su žmona išvyko ir nei ginčų girdėjo ir nematė, nei kada atvyko policija. Apie tai sužinojo tik iš kaimynų. Yra girdėjęs, kad A. N. yra sėdėjęs kalėjime ir galimai vartojo narkotine medžiagas.
Liudytojo G. T. paaiškinimu teisme, kad 2012 m. gegužės mėnesį prižiūrėjo J. A. vaikus, bet jokio ginčo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo nematė ir negirdėjo. Pas J. A. atvažiavo apie 12 val. ir matė, kad A. N. dirbo su traktoriumi stumdė gruntą link J. A. kanalizacijos šulinio, kuris nėra aptvertas. J. A. tuo metu nebuvo, todėl jis jai paskambino. Ji liepė aptverti kanalizacijos šulinį ,,stop“ juosta, ką jis ir padarė. Niekas ten nebevažiavo, nieko nepadarė ir nepažeidė. J. A. grįžo apie 17 val. ir buvo iškviesta policija jis negirdėjo, dėl to, kad A. N. stumdė gruntą bei kad vairavo išgėręs. Tai jam papasakojo pati J. A.. Pas ją išbuvo iki 21 val. matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo su A. N., bet su J. A. nebendravo. Visi susirinko tik tada, kai atvyko policija. Kad J. A. būtų tą dieną bendravusi su A. N. jis nematė.
Liudytojo D. Ž. paaiškinimu medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (t. 1 b. l. 12-14) ir teisme, kad 2012 m. gegužės pradžioje paprašė A. N. sutvarkyti šiukšles, nes J. A. jo sklypą buvo užvertusi jomis. Tuo metu sklypai dar nebuvo padalinti. Kai paprašė J. A. pačiai išsinešti savo šiukšles, toji buvo nepatenkinta, išvadino jo žmoną laisvo elgesio moterimi (rusiškas keiksmažodis), prostitute, sakė, kad ji voliojasi po viešbučius. Ji kalbėjo pakeltu tonu, sakė, kad A. N. žmona vargšė, nes su tokiu gyvenanti. Tuo metu buvo šalia ir A. N. sutuoktinė su vaiku. Po to J. A. išvadino A. N. pederastu, debilu, narkomanu, ,,tiuremščiku“, o A. N. tuo metu buvo traktoriuje. J. A. visada reiškia jiems pretenzijas, o A. N. įžeidžiamai išvadino, nes jis jiems padėjo tvarkyti šiukšles. Visi konfliktai su J. A. vyksta dėl jos nelegalių statinių. Ginčo metu ji skambino savo vyrui, kuris dirba policijoje ir klausė jo, kuriuos pareigūnus kviesti, pasakydama, kad jei vietiniai, -tai ,, pederastai atvažiuos ir nieko nepadarys“. Jai išėjus atvyko policija ir tikrino A. N. blaivumą. Nenustatę, kad jis girtas,- atsiprašė ir išvažiavo. Kai J. A. įžeidinėjo A. N. girdėjo jis, jo žmona, A. N. sutuoktinė su vaiku, J. A. dukra. Jo žmona taip pat kreipėsi privataus kaltinimo tvarka ir buvo J. A. pripažinta kalta už jos įžeidinėjimą. Kai vyko konfliktas su J. A. nei V. B. nei G. T. nebuvo. Jie abu su J. A. bendrauja, G. T. jos vyro giminaitis. Jis pats niekada negirdėjo kad A. N. būtų vartojęs narkotikus, o dėl jo lytinės orientacijos yra įsitikinęs, kad ji tradicinė. Mano, kad nukentėjusysis dėl J. A. žodžių įsižeidė, be to buvo sumenkinta jo reputacija, nes įžeidinėjimus girdėjo ir kiti asmenys.
Liudytojos J. Ž. paaiškinimu medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (t. 1 b. l. 10-11) ir teisme, kad konfliktas su J. A. prasidėjo penktadienį, kai tvarkė sklypus. Šeštadienį atvyko su vyru į sklypą. Vyras paprašė J. A. patraukti savo šiukšles, tada ji pradėjo ją įžeidinėti, vyras nereagavo. Tada ji ėmė pulti A. N., kuris buvo traktoriuje. Išvadino ji narkomanu, tiuremščiku, seniai sėdėjusiu, debilu, pederastu. Tai girdėjo netik ji su vyru, bet ir A. N. žmona su vaiku, pačios J. A. dukra. J. A. kalbėjo labai garsiai, todėl visi viską girdėjo. Paskambino dar savo vyrui ir klausė, kokią policiją kviesti, nes vietiniai ,,debilai, pederastai, atvyks ir išvyks“. Po skambučio ji nuėjo į savo sklypo pusę. Atvykę policijos pareigūnai tikrino A. N. blaivumą, dėl ko jam visiems matant reikėjo pūsti alkotesterį. Nustatė, kad jis blaivus. Tuo metu išėjo ir kiti kaimynai, sakė, kad už- melagingą policijos pareigūnų iškvietimą J. A. reikia nubausti. Kai vyko konfliktas su J. A., nei V. B. nei G. T. nebuvo, be to G. T. – pastarosios vyro giminaitis. J. A. paminėtų faktų apie A. N., t. y. kad jis sėdėjo kalėjime, ji nežinojo. Pastarąjį gali apibūdinti kaip darbštų ir visiems padedantį žmogų. Išgirdus tuos įžeidimus, jai pasidarė nemalonu ir koktu. Kai J. A. ją įžeidinėjo ji įžeidimus įrašė mobiliuoju telefonu. Nors jos nuomonė apie A. N. nepasikeitė, tačiau jis sakė, kad labai nervinosi ir pergyveno dėl to įvykio.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2012-06-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad buvo gautas A. N. pareiškimas, kuriuo jis pranešė jog 2012-05-05 po pietų tvarkant aplinką, kitų asmenų akivaizdoje, J. A. išvadino jį ,,narkomanu, tiuremščiku, sėdėjusiu, debilu ir pederastu“ bei apkaltino jį vairavus neblaiviu, dėl ko iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad gavo pranešimą, jog traktorių vairuoja neblaivus asmuo neturintis teisės vairuoti, dėl ko ir atvyko patikrinti. A. N. buvo tikrinamas visų buvusių kieme žmonių akivaizdoje. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad J. A. įžeidžiančius žodžius A. N., išsakytus viešoje vietoje, girdėjo I. R., J. Ž., D. Ž., N. N. (t. 1 b. l. 5-6).
Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu ir pažyma apie asmens baustumą, kurie patvirtina, kad A. N. (A. N.) bylos nagrinėjimo metu yra neteistas ir nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ar neturint tam teisės (t. 1 b. l. 51, 66-68);
Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma ir 2013-02-22 medicininiu pažymėjimu, kurie patvirtina, kad A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas (t. 1 b. l. 63, 64);
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2012-06-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad buvo gautas J. Ž. ir D. Ž. pareiškimas dėl J. A. įžeidžiamo elgesio ir kad pareiškėjai patvirtino, jog 2012-05-05 J. A. pirma įžeidinėjo J. Ž., o pastarosios vyrui patarus nekreipti dėmesio į tokį elgesį, J. A. A. N., kuris pareiškėjams padėjo dirbti, išvadino narkomanu, šaukė, kad jis vairuoja traktorių girtas ir neturėdamas teisių, skambino savo vyrui ir demonstratyviai policijos pareigūnus, kuriuos ruošėsi iškviesti, išvadino debilais (t. 1 b. l. 147-148);
Sąskaitomis už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad A. N. už teisines paslaugas sumokėjo 1600 Lt (t. 1 b. l. 158-162), o J. A. – 2600 Lt (t. 1 b. l. 135-144, t 2 b. l. 18-26).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios J. A. parodymai, jog ji nepadarė šios nusikalstamos veikos, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai.
J. A. kaltinama viešai, žodžiu užgauliai pažeminusi nukentėjusįjį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.
Atsižvelgus į minėtas nuostatas konstatuotina, kad asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją, nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. BK 155 str. kaip tik ir numato atsakomybę už žmogaus įžeidimą.
BK 155 str. 1 d. dispozicijoje nustatyta, kad ,,Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų...“.
Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas. Tik nepadoria užgaulia forma išsakytas neigiamas žmogaus įvertinimas pripažįstamas įžeidimu. Nesudaro įžeidimo kito žmogaus savybių kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia visuomenėje priimtina forma. Įžeidimo atveju nesvarbu ar vertinimas pagrįstas ar ne, ar atitinka tiesą ar jos neatitinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta nukentėjusiojo ir liudytojų D. Ž. bei J. Ž. parodymais neginčytinai įrodyta, kad viešoje vietoje, o būtent (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, girdint kitiems žmonėms, kaltinamoji J. A. viešai žodžiu, užgauliai t. y. nederama forma, neigiamai apibūdino nukentėjusįjį A. N. žodžiais: ,,narkomanas, tiuremščikas, seniai sėdėjęs, debilas, pederastas“ bei esant girtu traktoriaus vairavimo metu.
Nukentėjusysis buvo įžeistas tyčia, kaltinamajai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį ir siekiant būtent šitaip jį pažeminti, užgauti ne tik kaimynų akivaizdoje, bet ir jo sutuoktinei ir mažamečiam vaikui girdint. Nukentėjusysis A. N. teismo posėdyje pažymėjo, kad kaltinamosios kaimynams girdint jam išsakyti žodžiai buvo labai užgaulūs, tiek jų reikšme, tiek jų pasakymo vieta ir forma. Jį įžeidė tai, kad kaltinamoji ji pavadino narkomanu, nes toks nėra ir niekada nebuvo. Jokių psichikos sutrikimų nėra turėjęs, yra tradicinės seksualinės orientacijos ir niekada nebuvo homoseksualus, turi žmoną ir vaiką. Nors yra praeityje teistas, tačiau tai buvo seniai ir teistumas bylos nagrinėjimo metu jau yra išnykęs. Be to, jis jautė didelį pažeminimą dėl to, kad būdamas blaivus ir dirbdamas traktoriumi bendram labui tvarkant teritoriją, nepagrįstai buvo apkaltintas vairuojantis neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, o kaltinamajai iškvietus policiją,-turėjo viešai tikrintis blaivumą. Po kaltinamosios viešai išsakytų įžeidžiamų žodžių jo atžvilgiu, pasikeitė jo bendravimas su kaimynais, kai kurie nustojo su juo sveikintis, šalinosi jo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju dėl minėtos dienos įvykių V. B. patvirtino, tik tai, kad J. A. grįžo apie 17 valandą, tačiau nurodė, kad jokių barnių nematė ir negirdėjo, nes išvyko. Liudytojas G. T. teigė, kad pas J. A. namuose išbuvo iki 21 val., matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo su A. N., tačiau J. A. šalia nebuvo ir jis nematė, kad ji būtų tą dieną bendravusi su A. N.. Teismo šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, nes juos paneigia jau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų D. Ž. bei J. Ž. paaiškinimai teisme ir tiriant įvykio medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. N. pareiškimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus baudžiamojoje byloje Nr. PK-1-298/2013 dėl šioje byloje nagrinėjamos dienos įvykių, šis liudininkas teigė, kad buvo visą laiką kartu su J. A., kuri grįžusi iš miesto iš jo akiračio nebuvo dingusi. Tačiau tai neatitinka pačios kaltinamosios parodymų teisme, kad grįžusi po apsipirkimo namo, pamatė, kad A. N. chuliganiškai vairuoja, su alaus ,,Švyturio“ skardine rankoje ir, kadangi jis važiavo tiesiai į ją, jai dėl to pasidarė baisu. Nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių G. T. ir J. A. giminystės ryšį, tačiau abu jie patvirtino, kad G. T. prižiūrėjo kaltinamosios vaikus, todėl manytina, kad tarp jų yra susiklostę draugiški santykiai. Pažymėtina, kad suinteresuotumas bylos baigtimi gali pasireikšti ne tik bylos baigties įtaka konkrečioms liudytojo teisėms ir pareigoms, bet taip pat ir jo siekiu pagelbėti pažįstamam asmeniui, palengvinti jo teisinę padėtį. Nors kaltinamoji pateikė dokumentus, patvirtinančius santykių su kitais liudytojais konfliktišką pobūdį, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusysis ir liudytojai D. Ž. bei J. Ž. kaltinamąją apkalba, nes pastarųjų paaiškinimai nuoseklūs ir jais abejoti pagrindo nėra. Aplinkybę, kad kaltinamoji iškvietė policiją dėl neva A. N. vairavimo neturint tam teisės ir esant neblaiviam patvirtina ir pati kaltinamoji. Tačiau nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų šio fakto nepatvirtino, t. y. niekas nenurodė, matęs, kad A. N. būtų vairavęs su alaus skardine rankoje, o atvykę ir patikrinę jo dokumentus ir blaivumą, policijos pareigūnai konstatavo, kad A. N. yra blaivus ir jo atsiprašę išvyko.
Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Nepadoriai apibūdindama A. N. girdint kitiems asmenims, kaltinamoji suvokė, kad viešai užgauliai jį žemina ir to norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia.
Todėl, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad J. A. viešai, daugiabučio namo kieme, girdint kitiems žmonėms ir jų akivaizdoje, užgaulia forma išvadino A. N. įžeidžiančiais žodžiais ir taip jį užgauliai pažemino, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.
J. A. atiduota teismui kaltinant ją taip pat ir tuo, kad 2012 m. gegužės 5 d. apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme A. N. (A. N.) išvadino ,,narkomanu, tiuremščiku, seniai sėdėjusiu, debilu, pederastu“ bei apkaltino jį vairavus esant neblaiviu, tokiu būdu apšmeižė jį t. y. padarė BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Lietuvos Respublikos BK 154 str. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, jei ši veika padaryta asmens, kuris suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ji žemina kito žmogaus garbę, ir norėjo taip veikti. Pasakymai, kad žmogus yra blogas, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas, o gali būti vertinamas kaip įžeidimas. Šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu, paskleidus atitinkamą informaciją, t. y. kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį).
BK 155 str. 1 d. numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius. (kasacinė 2011-10-04 nutartis byloje Nr. 2A-4/2011)
Iš privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad BK 154 str. 1 d. numatyta veika J. A. inkriminuota už tuos pačius veiksmus, kaip ir 155 str. 1 dalyje, t. y. už įžeidžiamo ir užgaulaus pobūdžio išsakymą nukentėjusiajam viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Teismas vertina tai, kaip šmeižimo ir įžeidimo iš esmės sutapatinimą.
Teismas jau aptarė įrodymus ir pagrindė, kodėl kaltinamoji J. A. pagrįstai pripažintina padariusi BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent, kad 2012 m. gegužės 5 d. jos išsakyti užgaulūs žodžiai nukentėjusiajam buvo pasakyti viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims.
Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamoji siekė nurodyti tariamą nukentėjusiojo amoralumą (kad jis anksčiau buvo teistas, kad, jos manymu, jis yra narkomanas, homoseksualus, be to pažeidžiantis KET taisykles), o ne skleisti jį šmeižiančią informaciją, nes kaltinamoji nesukonkretino savo išsakytos informacijos. Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad išsakyti įžeidžiantys žodžiai turėjo reikšmės jo bendravimui su kitais asmenimis, tačiau teismas laiko, kad tai jo subjektyvi nuomonė, nes stipriai įžeistam žmogui taip gali atrodyti. Vis gi, nė vienas teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad patikėjo J. A. pasakytais teiginiais. Ir nors teisme pasitvirtino faktas, kad nukentėjusysis praeityje buvo teistas, tačiau šio, nors ir atitinkančio tiesą fakto, kaltinamosios išsakyto viešoje vietoje nepagarbia ir užgaulia forma – o būtent pavadinant nukentėjusįjį ,,tiuremščiku“, teismas vertina, kaip nukentėjusiojo įžeidimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, J. A. pagal pateiktą privatų kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. išteisintina, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Bausmės skyrimas.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę, kuri du kartus teista, bet nusikalto esant išnykusiam teistumui pagal pirmesnį 2005-05-11 nuosprendį ir prieš priimant antrą,-Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 nuosprendžiu, todėl laikytina, kad nusikalto būdama neteista, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka ir viena nuobauda galiojo, kad ji dirba ir darbovietės charakterizuojama teigiamai, į jos sveikatos būklę (t. 1 b. l. 49), todėl nesant nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių,- jai skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri visiškai sudedant bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos.
Nukentėjusysis pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą grindžia tuo, kad įvykio metu buvo pažemintas, išvadintas kitų žmonių akivaizdoje užgauliais žodžiais, būdamas blaivus, kaimynų akivaizdoje buvo tikrinamas dėl blaivumo, kad dėl kaltinamosios išsakytų žodžių buvo sumenkintas, pažemintas tai girdėjusių asmenų, sutuoktinės ir mažamečio savo vaiko akivaizdoje, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės, sutikęs žmones, kurie girdėjo įžeidimus, kas kart išgyveną nemalonius pojūčius ir pažeminimą, patirtą įvykio metu.
Teismas pripažįsta bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių ir nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, patyrė moralinę skriaudą.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusiojo patirtą gėdą ir pažeminimą, kai buvo išsakyti žeidžiantys žodžiai, siekiant pažeminti nukentėjusiojo orumą dėl jo praeities ir su tuo įsisijusiais įvykiais bei į nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, taip pat į kaltinamosios ir pastarojo turtinę padėtį, t. y. kad bylos duomenimis abu dirba, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad A. N. priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiojo A. N. patirtos 1600 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 158-162), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, J. A. išteisintina dėl vienos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinama privataus kaltinimo tvarka. Prašyme teismui (t. 2 b.l. 16) ji nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 2600 litų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus ir prašo priimant išteisinamąjį nuosprendį, šias išlaidas priteisti iš nukentėjusiojo. Prašymas pagrįstas ir išteisinant kaltinamąją dėl vienos iš nusikalstamų veikų,- jai iš nukentėjusiojo priteistina pusė dėl bylinėjimosi teisme patirtų išlaidų, t. y. 1300 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti – 25 MGL (3250 Lt) baudą.
Į bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. A. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. N. 1600 Lt išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios J. A..
J. A. 1300 litų išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš nukentėjusiojo A. N. joms atlyginti. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.