- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2-1497-1193/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26364-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Atsakovas
- H. K.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
dalyvaujant ieškovės atstovės nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Lexluna“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Admida“ patikslintą ieškinį atsakovui H. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LBUAB) „Admida“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui H. K., kuriame prašo priteisti iš atsakovo 43 878 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais (žr. dokumentą Nr. DOK-147097):
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Aptariama nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 7 d. Atsakovas H. K. nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo ieškovės vadovu. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovas įpareigotas per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nepaisant to, atsakovas neįvykdė pirmiau nurodytos pareigos, neperdavė nemokumo administratorei nei bendrovės dokumentų, nei turto, lėšų, nurodytų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįvykdęs teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei ieškovės turtą, padarė žalos bendrovės kreditoriams ir pačiai bendrovei.
1.2. Remiantis bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitomis už 2021 metus, bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto iš viso už 155 892 Eur. Šį turtą sudarė: 8 711 Eur ilgalaikis turtas ir 147 181 Eur trumpalaikis turtas. Trumpalaikį turtą sudarė: 78 303 Eur atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai bei 68 878 Eur pinigai. Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir bendrovės administratorei buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 28 d. turto perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį visi bendrovės dokumentai bei bendrovei priklausančios piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui. Bendrovės administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovei 2021 m. gruodžio 31 dienai priklausančios 68 878 Eur lėšos būtų panaudotos bendrovės interesams. Todėl pripažintina, kad atsakovui akto pagrindu buvo perduotos visos bendrovei 2021 m. gruodžio 31 dienai priklausančios 68 878 Eur dydžio lėšos.
1.3. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp bendrovės ir I. V., pagal kurią I. V. sutiko geranoriškai atlyginti dalį bendrovės patirtų nuostolių. Bendrovė ir I. V. sutarė, jog I. V. sumokės bendrovei 25 000 Eur sumą. I. V. visiškai įvykdė šią taikos sutartį ir sumokėjo ieškovei 25 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, likusi bendrovės patirta neatlyginta žala sudaro 43 878 Eur (68 878 Eur – 25 000 Eur).
1.4. Atsakovui pažeidus JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįvykdžius teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei ieškovės turtą ir lėšas, bendrovei ir jos kreditoriams padaryta turtinė žala lygi 43 878 Eur, nes ieškovė neteko 43 878 Eur lėšų. Todėl atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, turi pareigą atlyginti ieškovei 43 878 Eur žalą. Yra visos būtinosios sąlygos atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas H. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su patikslintu ieškiniu. Aptariamame atsiliepime atsakovas taip pat pareiškė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (žr. dokumentą Nr. DOK-159704).
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais, prašė tenkinti patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį visiškai sutinka su patikslintu ieškiniu (žr. šio sprendimo 2 punktą, taip pat dokumentą Nr. DOK-159704), taigi, patikslintą ieškinį pripažįsta visiškai, neginčydamas nei ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, nei prašomos priteisti sumos, jos dydžio, nei ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, teismo sprendimas, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašomas sutrumpintais motyvais.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo
5. Ieškovė LBUAB „Admida“ grindžia savo reikalavimą atsakovui tuo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes neįvykdė savo pareigos perduoti nemokumo administratorei ieškovės 43 878 Eur lėšų, todėl padarė 43 878 Eur žalos ieškovės kreditoriams ir pačiai ieškovei. Ieškovės teigimu, yra visos būtinosios sąlygos atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti. Tokios yra šios bylos nagrinėjimo ribos. Atsakovas, kaip jau minėta, visiškai sutinka su patikslintu ieškiniu.
6. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta be kita ko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 12 punktuose, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje, 2.82 straipsnio 3 dalyje. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą (JANĮ 57 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
7. Bankroto teisinių santykių specifika lemia, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, visą jos veiklos administravimą perima nemokumo administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios bendrovės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė bendrovės kreditorių reikalavimų dalis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami. Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios bendrovės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi, JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytos pareigos įgyvendinimas svarbus bankroto administratoriui įgyvendinant vieną iš bankroto tikslų – patenkinti kuo didesnį bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų.
8. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė; civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
9. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos įtvirtintos CK ir specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bankroto bylos inicijavimą laiku, bendrovės dokumentų ir turto, lėšų perdavimą bankroto administratoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016; 2017 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-210-275/2022 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi: ieškovei LBUAB „Admida“ iškelta bankroto byla ir bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Lexluna“; bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Aptariama teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 7 d. (žr. be kita ko civilinę bylą Nr. eB2-134-981/2026) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas LBUAB „Admida“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bendra LBUAB „Admida“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma: 49 127,18 Eur (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-134-981/2026). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pripažino LBUAB „Admida“ likviduojama dėl bankroto (žr. be kita ko civilinę bylą Nr. eB2-134-981/2026).
12. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo jos vadovu buvo atsakovas H. K., o vienintele akcininke nuo 2008 m. liepos 18 d. – I. V. (žr. byloje esantį Juridinių asmenų registro išrašą) ir dėl to nėra ginčo. Taigi, iškėlus ieškovei nemokumo (bankroto) bylą, atsakovui atsirado pareiga perduoti nemokumo administratorei JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą bendrovės turtą, lėšas bei dokumentus ir kitą informaciją per teismo nustatytą terminą. Vis dėlto byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė šios savo pareigos, t. y. neperdavė nemokumo administratorei ieškovės turto, lėšų, nurodytų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ir dėl to nėra ginčo (žr. dokumentą Nr. DOK-159704).
13. Remiantis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2021 metus, bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo be kita ko 68 878 Eur dydžio piniginių lėšų ir buvęs ieškovės vadovas atsakovas to neginčija. Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 28 d. dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad visi bendrovės dokumentai bei visos bendrovei priklausančios piniginės lėšos buvo perduotos būtent atsakovui H. K. (žr. dokumentą Nr. CBP-26299). Atsakovas šios aplinkybės taip pat neginčija.
14. Iš kartu su ieškiniu pateiktos Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties ir ieškovės atstovo teismo posėdyje duotų detalesnių paaiškinimų nustatyta, kad teismas patvirtino ieškovės ir bendrovės buvusios akcininkės I. V. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią I. V. geranoriškai sumokėjo ieškovei dalį iš pirmiau aptartų 68 878 Eur lėšų, t. y. sumokėjo ieškovei 25 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, likusi nesumokėta suma sudaro 43 878 Eur (68 878 Eur – 25 000 Eur) ir dėl to byloje taip pat nėra ginčo.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovui tinkamai įteikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis, kuria, kaip minėta, atsakovas įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, lėšas pagal finansinius dokumentus, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įsiteisėjus pirmiau šiame sprendime nurodytai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarčiai, nemokumo administratorė, vykdydama teismo įpareigojimus bei įstatyme nustatytas pareigas, pasinaudojo visomis galimybėmis, kad buvusį bendrovės vadovą informuotų apie ieškovei iškeltą nemokumo bylą, išaiškintų buvusiam vadovui pareigą perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą, lėšas bei dokumentus ir dėl to nėra ginčo. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau šiame sprendime, atsakovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės 43 878 Eur lėšų. Be to, atsakovas neginčija, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovei 2021 m. gruodžio 31 dienai priklausančios 43 878 Eur lėšos būtų panaudotos bendrovės interesams užtikrinti.
16. Įvertinus visas pirmiau šiame sprendime aptartas teisės aktų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, visas pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, taip pat ir tai, kad atsakovas visiškai sutinka su patikslintu ieškiniu, taigi, patikslintą ieškinį pripažįsta visiškai, neginčija nei patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, nei prašomos priteisti sumos, jos dydžio, nei ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nekvestionuoja ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo (žr. sprendimo 2, 4 punktus), darytina išvada, kad: atsakovas neįvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos savo, kaip buvusio ieškovės vadovo, pareigos; atsakovui neperdavus nemokumo administratorei ieškovei priklausančių 43 878 Eur lėšų, ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala, nes ieškovė neturi pakankamai turto įvykdyti visų kreditorių reikalavimus. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad atsakovas tokiu neveikimu pažeidė iš įstatymo kylančią pareigą (atliko neteisėtus veiksmus), atitinkamai, sumažino ieškovės turimas lėšas ir apribojo bankrutuojančios ieškovės finansines galimybes patenkinti kuo daugiau bankroto byloje patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytų lėšų apimtyje – 43 878 Eur. Taigi byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, byloje įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, padaryta žala, jos dydis – 43 878 Eur ir atsakovo pirmiau aptartų neteisėtų veiksmų bei 43 878 Eur žalos priežastinis ryšys. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 43 878 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis šiuo atveju žalos neatlygino gera valia ir ieškovė dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius ieškovės nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
18. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos taip pat ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 43 878 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. spalio 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinį patenkinus, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo, patenkinus patikslintą ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistina 884 Eur žyminio mokesčio, taip pat 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma (892,64 Eur) yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 įsakymu) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti patikslintą ieškinį.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Admida“ (juridinio asmens kodas 301795704) iš atsakovo H. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 878 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 43 878 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. spalio 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo H. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 892,64 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.