- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-210-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00267-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo ir 2021 m. spalio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“ teisių perėmėjos mažosios bendrijos „Gambus“ ieškinį atsakovui M. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Konsultacijų meistras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ prašė priteisti iš atsakovo M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai.
3. Teisme 2020 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
4. Ieškovės nemokumo administratorius UAB „Apertus“ teismui pateikė atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, kuriame teigia, jog atsakovo prašymas yra nepagrįstas ir neturi būti tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11-302/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių ir nurodė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
6. Teismui 2021 m. sausio 22 d. pateiktas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Gambus“ direktoriaus A. G. prašymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Prašyme nurodė, jog 2020 m. sausio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perleido reikalavimo teises dėl žalos ieškovei padarymo naujajam kreditoriui MB „Gambus“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino prašymą ir pakeitė UAB „Konsultacijų meistras“ jos teisių perėmėja MB „Gambus“.
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Konsultacijų meistras“ teisių perėmėjos MB Gambus“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Apertus“, pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Ieškovė MB „Gambus“ 2021 m. birželio 30 d. teismui pateikė dokumentus, susijusius su pradinės ieškovės finansine padėtimi, el. laiško dėl apskaitos paslaugų sutarties nuraukimo kopiją bei atsakovo patirtos traumos nuotraukas.
10. Trečiasis asmuo UAB „Apertus“ teismo posėdžio metu įpareigotas pateikti duomenis, susijusius su nemokumo administratoriaus atlygiu ir bankroto proceso administravimo išlaidomis bankroto byloje, pateikti priedą prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, taip pat išrašą iš UAB „Konsultacijų meistras“ banko sąskaitos.
11. Pranešime dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje papildomai nurodoma, jog bankroto procese gautos lėšos sudarė 6 295,13 Eur. Antstolis D. K. vykdydamas išieškojimą iš atsakovo išieškojo ir pervedė 6 316,02 Eur. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nemokumo administratoriui patvirtintas 12 MMA atlyginimas bei 2 MMA administravimo išlaidoms. Teigė, jog gautos lėšos nepadengė nemokumo administratoriaus atlyginimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodė, jog atsakovas ginčija savo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas bei MB „Gambus“ reikalavimo teisės perėmimo teisėtumą. Nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 21 d. nemokumo administratoriaus sušauktame kreditorių susirinkime patvirtinta UAB „Konsultacijų meistras“ turimos reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo tvarka ir sąlygos bei pateikta tvirtinti galutinė UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto ataskaita. Pasak atsakovo, esant nesąžiningam nemokumo administratoriui bei pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, tiek kreditorių teises ir interesus, kreditoriams buvo pateikta tvirtinti galutinė bankroto administratoriaus ataskaita neatlikus jokių turto realizavimo procedūrų. Atsakovas pažymėjo, jog kreditorių reikalavimai yra patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, o UAB „Konsultacijų meistras“ turtas realizuotas iškart pateikiant prašymą dėl veiklos pripažinimo pasibaigusia, tai, atsakovo teigimu, kreditoriai neteko galimybės atgauti net dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Teigė, kad byloje nemokumo administratorius nėra pateikęs tokių dokumentų kaip bankroto administratoriaus prašymas kreditoriams pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 90 straipsnį, pagrindimo, jog kitokio turto pardavimo nei iš varžytynių numatoma nauda būtų didesnė kreditoriams, nėra nei vieno dokumento, iš kurio būtų galima spęsti, jog nemokumo administratorius laikėsi 2020 m. rugpjūčio 21 d. nustatytos turto pardavimo tvarkos. Atsakovas pažymėjo, jog jo pareiga atsiskaityti iš viso nebekyla, kadangi nebėra subjekto, su kuriuo buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovui nėra aišku, kodėl 2020 m. spalio 16 d. papildomu susitarimu prie 2020 m. spalio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties buvo perleista tik 19 970,18 Eur dydžio reikalavimo teisė, jeigu 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta parduoti 26 286,20 Eur dydžio reikalavimo teisę. Atsakovo vertinimu, nemokumo administratorius netinkamai informavo kreditorius apie bankroto procese vykstančius veiksmus, kas verčia abejoti, jog kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama turto realizavimo tvarka. Šiurkštus nemokumo administratoriaus įstatymo normų pažeidimas daro reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartį su visais priedais ir papildomais susitarimais niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovė neturi ir negali turėti reikalavimo teisės į atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 16 257,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 257,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui M. B. iš ieškovės UAB „Gambus“ 440,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo M. B. 512,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad byloje kilo klausimas dėl žalos, atsiradusios atsakovui, kaip įmonės vadovui, nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“ ir įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Dėl minėtos nutarties UAB „Konsultacijų meistras“ padavė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė pripažinti „Konsultacijų meistras“ pabaigą ir pavesti įmonės administratoriui UAB „Apertus“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 101 straipsnyje. Juridinių asmenų registre 2021 m. vasario 11 d. buvo registruotas 2021 m. vasario 9 d. prašymas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Įmonės akcininku ir vadovu nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. B..
16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo įpareigojęs bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šis terminas įmonės valdymo organui baigėsi 2019 m. lapkričio 4 d.
17. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius iš įmonės valdymo organo negavo jokių dokumentų ar turto nei įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą už akių, priteisdamas BUAB „Konsultacijų meistras“ iš M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, antstolis D. K. įvykdė dalį 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių, 2020 m. rugsėjo 11 d. pervesdamas iš atsakovo išieškotą 6 316,02 Eur piniginių lėšų sumą. UAB „Apertus“ nurodė, kad įmonės bankroto procese visos gautos pajamos sudarė 6 295,13 Eur.
18. Teismas nustatė, kad BUAB „Konsultacijų meistras“ perleido UAB „Gambus“ teisę dėl 19 970,18 Eur žalos į buvusį įmonės vadovą M. B..
19. Teismas akcentavo, kad atsakovas rašytiniais paaiškinimais iš esmės pripažįsta, kad jis formaliai pažeidė savo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau nurodo, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad bankroto administratorius būtų ėmęsis visų jam suteiktų įstatyme priemonių priverstiniam dokumentų išreikalavimui.
20. Teismas pažymėjo, kad pareiga, iškėlus bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus numatyta būtent juridinio asmens vadovui, kuris yra materialiai atsakingas už įmonės turto ir dokumentų saugojimą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Atsakovas, nurodydamas bankroto administratoriaus „pasyvų“ elgesį, nesiaiškinant turto sudėties, nesikreipiant į buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę ir pan., nepagrįstai savo pareigų vykdymą siekia perkelti ieškovės bankroto administratoriui.
21. Remiantis UAB „Konsultacijų meistras“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis matyti, kad įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo 36 695 Eur vertės turto: 10 422 Eur ilgalaikio turto ir 26 215 Eur trumpalaikio turto, iš kurio 2 193 Eur atsargos ir 24 022 Eur kitas trumpalaikis turtas, 58 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Į bylą nepateikti duomenys, koks tiksliai turtas sudarė balanse nurodytą turtą.
22. Teismas pažymėjo, kad įmonė turėjo nekilnojamojo turto. Nurodė, kad su ieškiniu į bylą pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, kad UAB „Konsultacijų meistras“ yra „Peugeot Partner“, pirmosios registracijos data 2017 m. sausio 26 d. valdytoja, tačiau byloje nėra duomenų, kad transporto priemonė būtų perduota bankroto administratoriui.
23. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kartu su atskiruoju skundu UAB „Konsultacijų meistras“ vadovas M. B. pateikė 2018 m. rugpjūčio 28 d. skolų išieškojimo sutartį, kuri patvirtina 17 153,58 Eur švedų įmonės Emballage Snicker i Vedum AB skolą UAB „Konsultacijų meistras“. Duomenų, kokiu pagrindu susidarė ši skola ir apie šios skolos (ne)išieškojimą (sutartis sudaryta vieneri metai iki atskirojo skundo padavimo) nebuvo pateikta. Į bylą nepateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį 2019 metais.
24. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2019 m. rugpjūčio 20 d., įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., tačiau duomenų apie iki ir po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo sudarytą UAB „Konsultacijų meistras“ (tarpinę) finansinę atskaitomybę nėra pateikta. Teismas akcentavo, jog pareiga perduoti dokumentus kyla įmonės vadovui, o ne kitiems sutartiniais santykiais susijusiems asmenims.
25. Teismas pažymėjo, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, santykiai su buhalterines paslaugas teikiančia įmone nutrūko, dėl ko atsakovui turėjo būti grąžinti visi dokumentai. Tad atsakovo argumentus, kad bankroto administratorius turėjo kreiptis į minėtą įmonę ir perimti dokumentus ir duomenis, vertintino kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikti įrodymai, kad UAB „Konsultacijų meistras“ dokumentus turi buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė ir jie nebuvo grąžinti atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista, kas tiksliai sudarė įmonės turtą, nenurodytos objektyviai pateisinamos priežastys perduoti turtą ir dokumentus jei ne įstatymo ar teismo nustatytu terminu, tai bent jau vėliau, kai tik tokia galimybė būtų atsiradusi.
26. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir neįrodinėjo, kad tarp jo veiksmų, neperduodant įmonės turto ir dokumentų, ir ieškinyje nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas sprendė, kad atsakovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymas lėmė, kad įmonė neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, buvo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi privalomi įmonės dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, neperdavė įmonės turto (automobilio ir kt.), t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pripažintina, kad yra padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams.
27. Vadovaujantis VSDFV Alytaus skyriaus sprendimu, įmonės bankroto procese buvo išmokėtos Garantinio fondo išmokos, iš viso – 5 059,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino kreditorius ir jų finansinius reikalavimus 22 573,38 Eur sumai, teismas sprendė, jog žalos dydžiu negali laikyti Vilniaus apygardos teismo ankstesne, t. y. 2020 m. sausio 13 d., nutartimi, patvirtintus kreditorius reikalavimus. Teismas vertino, kad būtent 22 573,38 Eur suma pripažintina pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu.
28. Įvertinus tai, kad antstolis D. K. įvykdė dalį 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių, 2020 m. rugsėjo 11 d. pervesdamas iš atsakovo išieškotą 6 316,02 Eur, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė 16 257,36 Eur (22 573,38 Eur - 6 316,02 Eur) (CK 6.249 straipsnis).
29. Nors atsakovas teigia, kad jo pareiga atsiskaityti iš viso nebekyla, kadangi nebėra subjekto, su kuriuo buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ši aplinkybė, esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai, negali turėti reikšmės ieškinio pagrįstumui.
30. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla yra baigta, įmonė yra išregistruota, tad argumentai, susiję su reikalavimo teisės realizavimu ar kitais bankroto proceso pažeidimais, negali turėti reikšmės byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
31. Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą, 2021 m. spalio 25 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ieškinio ribas, nes nenagrinėjo galimų reikalavimo teisės perleidimo pažeidimų.
33. Pažymėjo, kad Bendrovės kreditoriams apgaule buvo pateikta tvirtinti galutinė bankroto administratoriaus ataskaita neatlikus jokių Bendrovės turto realizavimo procedūrų. JANĮ 95 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių reikalavimai yra patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Kadangi Bendrovės turtas buvo realizuotas tik 2020 m. spalio 16 d., po ko nedelsiant buvo pateiktas prašymas dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia (kas yra pagrindas išregistruoti Bendrovę iš JAR), tai Bendrovės kreditoriai neteko jokių, net teorinių galimybių, atgauti savo reikalavimų bent dalinį patenkinimą. JANĮ 100 straipsnis numato, jog nemokumo administratorius per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Prie šio prašymo taip pat pridedami įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, galutinė bankroto ataskaita (kuri šiuo atveju buvo patvirtinta dar prieš realizuojant Bendrovės turimą turtą) tapo pagrindu nemokumo administratoriui kreiptis į teismą su prašymu dėl Bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia, taip užkertant kelią Bendrovės kreditoriams atlikti bet kokią Bendrovės turto realizavimo teisėtumo patikrą.
34. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo protokole numatyta, jog 26 286,20 Eur dydžio reikalavimo teisės į atsakovą pradinė pardavimo kaina yra 70 proc. reikalavimo teisės vertės, t. y. 18 400,34 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA 2020 metais buvo lygus 607,00 Eur. Parduodamos reikalavimo teisės pradinė kaina buvo tris kartus didesnė nei JANĮ nustatyta riba, nuo kurios turtas privalo būti parduodamas iš varžytinių (607x10=6 070 Eur). Nei nemokumo administratoriaus prašymo kreditoriams, nei pagrindimo, jog kitokio nei iš varžytynių turto pardavimo numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių, Bendrovės nemokumo byloje nėra. Teigia, kad reikalavimo teisė buvo perleista praktiškai už 0,00 Eur. Apeliantas akcentavo, jog ieškovei pareiga atsiskaityti su Bendrove už perleistą iš viso nekyla, kadangi nebeegzistuoja subjektas, su kuriuo buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartis.
35. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad nemokumo administratorius skelbė turto pardavimo kainą už 70 proc., 50 proc. turto vertės ir/ar pardavinėjo turtą už didžiausią pasiūlytą kainą. Vertina, kad administratorius galimai pasisavino dalį reikalavimo teisės ir piniginių lėšų, kurios turėjo būti skirtos Bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti ir Bendrovės bankroto byloje buvo parduota mažesnės apimties reikalavimo teisė nei buvo nuspręsta Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu. Bendrovės nemokumo administratorius galutinę Bendrovės bankroto ataskaitą kreditoriams pateikė dar prieš realizuodamas reikalavimo teisę į atsakovą, taip nuslėpė faktą, jog buvo realizuota tik dalis Bendrovės turėto turto.
36. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų, kad apie bankroto proceso veiksmus tinkamai informavo Bendrovės kreditorius V. Z. bei A. N..
37. Realizuojant Bendrovės turėtą reikalavimo teisę į atsakovą nemokumo administratorius šiurkščiai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas. Šių nuostatų pažeidimas daro sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš atsakovo priteistina piniginių lėšų suma sudaro 22 573,38 Eur, tačiau ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš 2020 m. spalio 16 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kurios neatsiejama dalimi yra laikytinas ir 2020 m. spalio 16 d. priedas prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurio 1 punkte yra numatyta, jog naujajam kreditoriui perleistos reikalavimo teisės į buvusį BUAB „Konsultacijų meistras“ direktorių M. B. yra 19 970,18 Eur.
39. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisdamas 16 257,36 Eur piniginių lėšų sumą įvertino tai, jog iš atsakovo civilinės bylos nagrinėjimo metu jau buvo išieškota 6 316,02 Eur suma, tačiau visiškai nepagrįstai sprendė, dėl Bendrovei tariamai padarytos žalos dydžio – 22 573,38 Eur. Ieškovė reikalavimo teisę įgijo tik į 19 970,18 Eur piniginių lėšų sumą, kas yra nurodyta priede prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Jei teismas ir spręstų, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, iš pastarojo priteistina piniginių lėšų suma negalėtų viršyti 13 654,16 Eur (19 970,18 – 6 316,02).
40. Atsakovo vertinimu, ieškovės įgyta reikalavimo teisė yra neatsiejamai susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių, kurio pagrindu Bendrovė pardavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą. Lietuvos apeliaciniam teismui šį sprendimą panaikinus, nebeliko ir 2020 m. spalio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties objekto.
41. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu administratorius nesugebėjo atsakyti į atsakovo atstovo klausimus, kokių konkrečių aplinkybių administratorius negalėjo nustatyti neturėdamas Bendrovės apskaitos dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog administratoriui nebuvo perduotas Bendrovės automobilis, tačiau pažymi, kad Bendrovės naudotas automobilis niekuomet nepriklausė Bendrovei nuosavybės teise – automobilis priklauso lizingo Bendrovei. Tai nėra ir niekuomet nebuvo Bendrovės turtas, kuris yra realizuotinas Bendrovės nemokumo procese. Atsakovas perduoti Bendrovės bankroto administratoriui pastarosios dokumentų niekuomet neatsisakė, tačiau reziduodamas Švedijos Karalystėje, fiziškai dėl Lietuvos Respublikoje įvesto visuotinio karantino to padaryti laiku negalėjo.
43. Akcentavo, kad Bendrovės nemokumo administratorius nesikreipė ne tik į bendrovės buhalterinę apskaitą vedusią įmonę, tačiau neatliko apskritai jokių bankroto administravimo veiksmų, jei matė esant požymių, kurie lemtų Bendrovės kreditorių interesų pažeidimą.
44. 2019 m. liepos 3 d. UAB „Audita“ sutartį su UAB „Konsultacijų meistras“ nutraukė. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, Atsakovas neteko visų savo kaip Bendrovės vadovo įgaliojimų todėl neturėjo teisės perimti Bendrovės dokumentus iš UAB „Audita“. Atsakovas Bendrovės dokumentų iš Bendrovės apskaitą vykdžiusios įstaigos niekuomet neperėmė, todėl ir duomenų, jog jie nebuvo grąžinti atsakovui nėra.
Atsiliepimas
45. Ieškovė MB „Gambus“ atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
46. Nurodė, kad atsakovui neperdavus visų būtinų dokumentų, bankroto administratorius negalėjo nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, išaiškinti tikrosios įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo, kas galiausiai sudarė pagrindą žalai atsirasti. Atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė ne tik bendrovės dokumentų, bet ir turto, todėl jis negalėjo būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negalėjo būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Tokiu būdu atsakovas pažeidė savo tiesioginę pareigą bei neužtikrino kreditorių interesų. Atsakovas nors ir nurodo, kad jokio turto Bendrovė bankroto bylos jai iškėlimo dienai neturėjo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų neteikė. Pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė jam teisės aktų imperatyviai nustatytos pareigos parengti bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, iš kurio būtų matyti tuo metu buvusio turto apimtis ir reali jo vertė.
47. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, o nemokumo administratorius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nors galėjo kreiptis į šią įmonę, pareiga perduoti dokumentus kyla įmonės vadovui, o ne kitiems sutartiniais santykiais susijusiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
48. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad net ir norėdamas perimti bendrovės dokumentus iš dokumentus saugančios įmonės, jis to padaryti negalėjo, kadangi neturėjo tam įgaliojimų. Vien nurodymas, kad valdymo organai netenka savo įgaliojimų, nepateikiant duomenų, nurodančių kada civiliniai/darbo santykiai iš tiesų nutrūko, nepašalina vadovo pareigos užtikrinti skaidrų įmonės turto ir dokumentų perdavimą.
49. Teismo sprendime nurodyta 22 573,38 Eur suma yra ne ieškovei priteisiama žalos atlyginimo suma, o pirmosios instancijos teismo paskaičiuota bendra UAB „Konsultacijų meistras“ kreditorių reikalavimų suma. Iš šios sumos (o ne iš bankroto byloje patvirtintos bendros 26 286,20 Eur sumos) teismas atėmė antstolio išieškotą 6 316,02 Eur sumą ir taip nustatė priteistiną žalos sumą 16 257,36 Eur. Ieškovė neįgijo teisės į 22 573,38 Eur sumą ir negalėjo jos įgyti, nes reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dieną iš atsakovo jau buvo išieškota dalis priteistos žalos atlyginimo sumos.
50. Atkreipė dėmesį, kad paskaičiuodamas bendrą UAB „Konsultacijų meistras“ kreditorių reikalavimų sumą pirmosios instancijos teismas suklydo. Nustatydamas bendrą 22 573,38 Eur kreditorių reikalavimų sumą, teismas neįskaičiavo iš Garantinio fondo darbuotojams išmokėtų 3 712,82 Eur. UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas patvirtino bendrą 26 286,20 Eur sumą. Ši reikalavimų apimtis bankroto proceso eigoje nekito, kito tik kreditorių sąrašas. Bankroto procese kreditorių reikalavimai mažinami nebuvo, bendrovė buvo išregistruota su bendru 26 286,20 Eur kreditorių reikalavimų dydžiu. Ši pirmosios instancijos teismo klaida yra atsakovo naudai (jo įsipareigojimų dydis sumažėjo 3 712,82 Eur suma).
Žemesnės instancijos teismas
51. Reikalavimo teisės sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę į 19 970,18 Eur dydžio žalos atlyginimą iš atsakovo bei atitinkamai visas materialines ir procesines teises šį reikalavimą ginti teisme. Lietuvos apeliacinis teismas grąžino žalos atlyginimo klausimą nagrinėti iš naujo, kas ir buvo daroma pirmosios instancijos teisme, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas procesiniu sprendimu nepaneigė atsakovo pareigos atlyginti žalą ar jos dydžio.
Atsiliepimas
52. Atsakovo teiginiai apie nemokumo administratoriaus tariamai padarytus pažeidimus administruojant UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto procesą, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo vertinimas ir jos pripažinimas negaliojančia turi sudaryti savarankišką materialinį teisinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla yra baigta, atsakovo pateikti argumentai dėl nemokumo administratoriaus vykdytų bankroto procedūrų negali būti ginčijami.
53. Ieškovės ir UAB „Konsultacijų meistras“ sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis yra bankroto procedūrų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu, galutinis rezultatas. Nenuginčijus tokio sandorio sudarymo pagrindo, t. y. kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo parduoti turtą tam tikra tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti paties turto (reikalavimo teisės) perleidimo sandorio negaliojimo. Turtas (reikalavimo teisė) buvo parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, t. y. laisvu pardavimu. Nepardavus turto už kreditorių nustatytą minimalią kainą (70 proc. ir 50 proc. turto vertės), reikalavimo teisė buvo parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą. Ieškovė tokią (didžiausią) kainą pasiūlė, todėl reikalavimo teisę įgijo pagrįstai ir teisėtai. Kaip jau buvo minėta, visi atsakovo dėstomi teiginiai yra susiję ne su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, o su bankroto procedūrų vykdymu, kurios nėra ginčijamos ar nuginčytos.
Žemesnės instancijos teismas
54. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei MB „Gambus“ sumokėti žyminį mokestį byloje už reiškiamą reikalavimą – 591 Eur. Įpareigojo proceso dalyvius pateikti papildomus įrodymus, nurodytus nutartyje, t. y. ieškovę įpareigojo pateikti duomenis dėl kainos, kurią pasiūlė ir kada, kokiu būdu ją apmokėjo pirminiam kreditoriui; atsakovui apeliacinį skundą grindžiant aplinkybe, kad reikalavimo teisė buvo perleista už 0,00 Eur, kitus proceso dalyvius įpareigojo pateikti atsakovo teiginius paneigiančius ar patvirtinančius duomenis; atsakovui teigiant, kad bendrovė neturėjo turto, kurį jis, kaip bendrovės vadovas turėjo perduoti bankroto administratoriui – pateikti šio teiginio įrodymus, t. y. duomenis, kad bendrovė neturėjo galimybės susigrąžinti lizingo įmokų už automobilį, neturėjo galimybės išsiieškoti skolų iš debitorių; pasiūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus aplinkybei pagrįsti, jog bendrovė neturėjo galimybės iš turimo turto ir turtinių teisių apmokėti kreditoriams jų skolų.
55. Ieškovė MB „Gambus“ pateikė 449 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškė, kad byloje pareikštą ieškinį palaiko tik 19 970,18 Eur apimtyje. Reikalavimo priteisti 6 316,02 Eur ieškovas nepalaiko, pareikšto pradinio ieškinio dalyje dėl 6 316,02 Eur priteisimo atsisako. Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos ir suprantamos Civilinio proceso kodekso 294 str. 2 dalyje numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Žemesnės instancijos teismas
56. Paaiškino, kad 2020-10-16 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius BUAB „Konsultacijų meistras“ perleido ieškovui MB „Gambus“ reikalavimo teisę į atsakovą bei visas su tuo susijusias materialines ir procesines teises, t. y. ir teisę nemokėti už reiškiamą reikalavimą žyminio mokesčio. Po to, kai buvo sudaryta 2020-10-16 reikalavimo teisės perleidimo sutartis, civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo jau buvo nagrinėjamas ne bankroto byloje, kadangi procese nebeliko bankrutuojančios įmonės, kaip dalyvio. Žyminio mokesčio už pirmosios instancijos teismui pareikštą reikalavimą klausimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-25 papildomu sprendimu, kuriuo teismas žyminį mokestį priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą. Nurodė, kad ieškovą pirmosios instancijos teismas laikė atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo (su kuo ieškovas yra linkęs sutikti) ir atmestai 14,12 proc. reikalavimo tenkančios žyminio mokesčio dalies iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui sumokėjus žyminį mokestį už ginčą pirmojoje instancijoje, šis klausimas tampa išspręstas du kartus, todėl prašė priimamu procesiniu sprendimu tinkamai sureguliuoti žyminio mokesčio už pirmąją instanciją paskirstymo klausimą.
57. Paaiškino, kad pradinis kreditorius BUAB „Konsultacijų meistras“ pareiškė ieškovui 26 286,20 Eur dydžio reikalavimą. Ieškovas MB „Gambus“ įgijo reikalavimo teisę į 19 970,18 Eur sumą, kadangi 6 316,02 Eur suma jau buvo išieškota antstolio ir pervesta pradiniam kreditoriui BUAB „Konsultacijų meistras“ iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Taigi, ieškovo MB „Gambus“ šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas sudarė 19 970,18 Eur. Teigė, kad ieškovo MB „Gambus“ pareiškimas, kad jis nepalaiko ieškinio 6 316,02 Eur sumoje ir šioje dalyje ieškinio atsisako, buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Žemesnės instancijos teismas
58. Nurodė, kad kreditorių sprendimas parduoti reikalavimo teisę į atsakovą, tokio sprendimo įgyvendinimo tvarka, reikalavimo teisės perleidimo sutartis, reikalavimo teisės kaina, jos sumokėjimas nėra šios bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendime nepadarė išvadų dėl reikalavimo teisės perleidimo naudos bankrutavusiai bendrovei, kadangi šis klausimas išeina už ginčo ribų, dėl šių klausimų byloje nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Reikalavimo teisės kainos klausimas buvo aptartas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į bylą yra pateikti duomenys bei dokumentai patvirtinantys reikalavimo teisės kainą bei jos mokėjimo tvarka.
59. Nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bei jos priedu šalys susitarė, kad reikalavimo teisės kaina bus paskaičiuojama tokiu būdu: a) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus atmestas, reikalavimo teisės kaina bus 4 990 Eur ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši susitarimo dalis nebegali būti įgyvendinta, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimas už akių buvo panaikintas; b) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus patenkintas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo bus patenkintas pilnai arba iš dalies, reikalavimo teisės kaina bus 7 proc. nuo patenkinto reikalavimo sumos ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo piniginių lėšų gavimo dienos. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistu, tuomet reikalavimo teisės kainą, kurią ieškovas turės sumokėti pradiniam kreditoriui, sudarys 1 138,02 Eur; c) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus patenkintas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo bus atmestas, reikalavimo teisės kaina bus 1 Eur ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši sutarties sąlyga bus aktuali ir apibrėš reikalavimo teisės kainą, jeigu ieškovo ir atsakovo ginčas baigsis visišku ieškinio atmetimu, t. y. jeigu reikalavimo teisės suma bus lygi nuliui.
60. Teigė, kad atsakovo apeliacinį skundą teismui atmetus, reikalavimo teisės kainą (2020-10-16 priedo 2.2. p.) ieškovas sumokės pradiniam kreditoriui BUAB „Konsultacijų meistras“ sutartyje nustatyta tvarka. Paaiškino, kad aplinkybė, jog BUAB „Konsultacijų meistras“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nėra kliūtimi šiai sutartinei prievolei vykdyti, kadangi mokėjimas gali būti atliktas į nemokumo administratoriaus sąskaitą, iš kurios administratorius lėšas paskirstys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, kad lėšų skirstymas kreditoriams yra galimas ir po likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ką pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje.
Atsiliepimas
61. Atsakovas pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, jog neturi galimybės pateikti dokumentų, duomenų ir informacijos, kurių savo žinioje neturi. Paaiškino, kad bendrovės buhalterinę apskaitą vedė, taip pat finansinę atskaitomybę sudarinėjo UAB „Audita“. Iškėlus bankroto bylą bendrovei atsakovas neteko visų savo, kaip bendrovės vadovo, teisių, todėl negalėjo iš UAB „Audita“ perimti bendrovės dokumentų. Nurodė, kad bendrovė atsiskaityti su savo kreditoriais galimybių neturėjo, priešingu atveju atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų tai padaryti. Faktinę aplinkybę, jog bendrovė neturėjo turto, iš kurio būtų buvę galima dengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, patvirtinta ir aplinkybė, jog atsakovas dalį bendrovės įsipareigojimų dengė iš savo asmeninių piniginių lėšų, o konkrečiai – atsakovas kredito įstaigai iš asmeninių lėšų mokėjo lizingo įmokas už bendrovės įsigytą automobilį. Atsakovas už bendrovę iš asmeninių lėšų padengė daugiau kaip 4 700,00 Eur piniginių lėšų sumą, finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje niekuomet nereiškė ir piniginių lėšų iš bendrovės grąžinti neprašė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
62. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Konsultacijų meistras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, dalinai patenkindamas ieškinį, priteisė ieškovei, perėmusiai pradinio ieškovo teises, iš atsakovo 16 257,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 257,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje reikalavimo dalyje teismas nenurodė, jog ieškinį atmeta, tačiau iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies matyti, kurioje nurodyta, kad teismas sprendžia, jog būtent 22 573,38 Eur suma pripažintina pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu, o įvertinęs tai, kad antstolis D. K. įvykdė dalį 2020-05-25 sprendimo už akių, 2020-09-11 pervesdamas iš atsakovo išieškotą 6 316,02 Eur, ieškovės reikalavimą tenkintinu pripažino dalyje dėl 16 257,36 Eur (22 573,38 Eur - 6 316,02 Eur) priteisimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dalyje dėl 10 028,84 Eur priteisimo.
63. Byloje buvo pakeista ieškovė, gavus MB „Gambus“ direktoriaus A. G. prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, teismo nutartimi, priimta 2021 m. vasario 17 d., prašymas buvo patenkintas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog realizuojant bendrovės turėtą reikalavimo teisę į atsakovą, nemokumo administratorius šiurkščiai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas ir tai daro reikalavimo teisės perleidimo sandorį negaliojančia. Dėl šių atsakovo argumentų, kurie buvo nurodyti ir atsiliepime į ieškinį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu pateikdamas BUAB „Konsultacijų meistras“ 2020-08-21 įmonės kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, iš kurio matyti nustatyta ginčo kreditorinio reikalavimo pardavimo tvarka. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla yra baigta, įmonė yra išregistruota, todėl argumentai, susiję su reikalavimo teisės realizavimu ar kitais bankroto proceso pažeidimais, negali turėti reikšmės byloje.
64. CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio ( savo iniciatyva). Taigi, nesant byloje pareikšto atsakovo priešieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens ir ieškovės pripažinimo negaliojančia, teismas turėtų pagrindą konstatuoti reikalavimo perleidimo sandorį esant niekiniu ir negaliojančiu tuo atveju, jei sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ( CK 1.80 straipsnio 1 dalis ), prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei ( CK 1.81 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas nurodė, kad nemokumo administratorius padarė pažeidimus, administruodamas UAB „Konsultacijų meistras“ bankroto procesą, tačiau reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo vertinimas ir jos pripažinimas negaliojančia turi sudaryti savarankišką materialinį teisinį reikalavimą. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoriu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, ar gera moralė, nėra pagrindo. Atsakovas nurodė, kad parduodamos reikalavimo teisės pradinė kaina buvo tris kartus didesnė, nei JANĮ nustatyta riba, nuo kurios turtas privalo būti parduodamas iš varžytinių (607x10 = 6 070 Eur). Ieškovė pateikė paaiškinimus, kaip reikalavimo perleidimo sutartimi buvo susitarta dėl reikalavimo teisės kainos. Nurodė, kad buvo susitarta, jog reikalavimo teisės kaina bus paskaičiuojama tokiu būdu: a) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus atmestas, reikalavimo teisės kaina bus 4 990 Eur ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši susitarimo dalis nebegali būti įgyvendinta, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimas už akių buvo panaikintas; b) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus patenkintas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo bus patenkintas pilnai arba iš dalies, reikalavimo teisės kaina bus 7 proc. nuo patenkinto reikalavimo sumos ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo piniginių lėšų gavimo dienos. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistu, tuomet reikalavimo teisės kainą, kurią ieškovas turės sumokėti pradiniam kreditoriui, sudarys 1 138,02 Eur; c) jeigu atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-05-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo bus patenkintas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo bus atmestas, reikalavimo teisės kaina bus 1 Eur ir ji turės būti sumokėta per 14 dienų nuo atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai, kad sutartyje buvo numatyta jos kaina esant tam tikroms sąlygoms, nereiškia, kad tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas teigia, jog reikalavimo teisė buvo parduota už 0,00 Eur, tačiau nepateikia tokio teiginio įrodymų, ieškovės pateiktas paaiškinimas, kaip buvo susitarta dėl apmokėjimo už reikalavimo teisę, leidžia daryti išvadą, kad reikalavimo teisės kaina buvo susijusi su ginčo byloje baigtimi, kad toks reikalavimo teisės perleidimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teigti nėra pagrindo. Kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo, taip pat atmestini, nes juose nėra nurodyta, kad sudaryta sutartimi būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, kad būtų pažeisti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesai.
65. Atsakovo paaiškinimas, kad bendrovės buhalterinę apskaitą vedė, taip pat finansinę atskaitomybę sudarinėjo UAB „Audita“, o jis neteko visų savo, kaip bendrovės vadovo, teisių, todėl negalėjo iš UAB „Audita“ perimti bendrovės dokumentų. Tai, kad buvusiam bendrovės vadovui numatyta pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui, reiškia, kad jis turi reikalauti dokumentų, esančių pas kitus asmenis, ir juos perduoti nemokumo administratoriui. Bendrovės vadovas turi teisę reikšti reikalavimus perduoti turtą ir dokumentus nemokumo administratoriui ir tuo atveju, jei jis nebėra bendrovės vadovu, t. y. reikšti reikalavimą bankrutuojančios bendrovės interesais. Nepateikęs įrodymų, jog tretieji asmenys atsisakė perduoti jam turtą ir dokumentus, atsakovo paaiškinimai , kad jis negalėjo vykdyti įpareigojimo, pagrįstai atmesti. Atsakovas teigė, kad bendrovė neturėjo turto ir turtinių teisių, tačiau pripažinus, kad toks paaiškinimas turi būti įrodytas bendrovės finansinės apskaitos dokumentais, pripažinus, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti tokius dokumentus, teismas pagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už tai, kad bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti.
66. Teismo sprendime nurodyta 22 573,38 Eur suma yra ne ieškovei priteisiama žalos atlyginimo suma, o pirmosios instancijos teismo paskaičiuota bendra UAB „Konsultacijų meistras“ kreditorių reikalavimų suma, iš šios sumos (o ne iš bankroto byloje patvirtintos bendros 26 286,20 Eur sumos) teismas atėmė antstolio išieškotą 6 316,02 Eur sumą ir taip nustatė priteistiną žalos sumą - 16 257,36 Eur. Ieškovė neįgijo teisės į 22 573,38 Eur sumą, nes bylos nagrinėjimo teisme dienai iš atsakovo jau buvo išieškota dalis priteistos žalos atlyginimo sumos, tačiau tai, kad sprendimas už akių buvo panaikintas ir atsakovas nesiekė sprendimo vykdymo atgręžimo, teismas įvertino, priteisdamas iš jo ieškovei tik dalį žalos atlyginimo. Konstatavus, kad buvo priteista mažesnė, nei pareikštas reikalavimas suma būtent dėl to, kad dalis žalos buvo atlyginta, vertintina, kad ieškovės turima reikalavimo teisė apima tą žalos dalį, kuri nebuvo atlyginta atsakovo, todėl mažinti priteistą sumą pakartotinai ta suma, kuri jau buvo sumažinta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo.
67 . Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo valstybei 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šioje dalyje atsakovas turi sumokėti turėtas išlaidas valstybei, tačiau žyminio mokesčio už ieškinį dalyje, atsakovas turi atlyginti turėtas išlaidas ieškovei, kadangi apeliacinės instancijos teismui įpareigojus ieškovę sumokėti žyminį mokestį, jis apmokėjo 449 Eur, patenkintų reikalavimų dalyje žyminis mokesti sudaro 366 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Pateiktu pareiškimu ieškovei atsisakius dalyje nuo ieškinio, šia nutartimi nutrauktina byla dalyje dėl reikalavimo 6 316,02 Eur sumoje, kuris buvo pareikštas pradinio ieškovo. Teismo papildomo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo tikslinama, priteisiant ieškovei iš atsakovo 366 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priteistą valstybei sumą mažinant iki 5,33 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Civilinę bylą dalyje dėl 6 316,02 Eur skolos priteisimo nutraukti, ieškovei atsisakius nuo ieškinio šioje dalyje.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. papildomą sprendimą, sumažinant priteistą valstybei iš atsakovo M. B. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 5,33 Eur.
Priteisti ieškovei MB „ Gambus“ ( j.a.k 304104490) iš atsakovo M. B. ( a.k duomenys neskelbtini) 366 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.