- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-11-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00267-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų meistras“ ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB, ieškovė) „Konsultacijų meistras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. B. 26 286,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteista 26 286,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti.
4. 2020 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė tenkinti pareiškimą ir peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 27 d. komandiruotės pagrindu yra išvykęs į Švedijos Karalystę, kur yra apsistojęs iki šiol. 2020 m. liepos 30 d. atsakovas sužinojęs apie areštuotas banko sąskaitas, nedelsdamas elektroniniu paštu kreipėsi į vykdymo procesą kuruojantį antstolį D. K. su prašymu paaiškinti atliekamo vykdymo proceso pagrindą. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju jam teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad teismo pranešimas buvo įteiktas pastato, kuriame yra registruotas atsakovo darbovietės – UAB „SIMIA“ – buveinės adresas, administratoriaus OFFICE SERVICE UAB atstovei Z. V.. Nei atsakovui, nei atsakovo darbovietei procesiniai dokumentai įteikti nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad nei ieškovė, nei teismas nesiaiškino bendrovės kreditorinių reikalavimų susidarymo aplinkybių.
7. Ieškovė BUAB „Konsultacijų meistras“ pateikusi atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas pažeidė esminius reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo bei prisidėjo prie situacijos, jog BUAB „Konsultacijų meistras“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir nemokumo administratoriui neperduoti jokie įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto, realizuotino siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles, masę, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, todėl yra padaryta žala įmonei ir kaip išvestinė žala kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Atsiliepimas
9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pranešimas apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą atsakovui buvo siunčiamas nurodytu žinomu jo adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai buvo siunčiami į atsakovo darbovietę UAB „SIMIA“, dokumentus priėmė ir pažymoje pasirašė direktorė Z. V..
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, procesinių dokumentų įteikimas darbovietės administracijai laikomas tinkamai įteiktu, pagal šio straipsnio 5 dalį – jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.
11. Teismo vertinimu, laikotarpis nuo 2020 m. kovo 19 d., kada procesiniai dokumentai buvo įteikti juos priimančiam asmeniui, iki 2020 m. gegužės 25 d., kuomet buvo priimtas sprendimas už akių, buvo daugiau negu pakankamas, per kurį atsakovas galėjo ir privalėjo būti informuotas apie įteiktinus procesinius dokumentus.
12. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu dėl teisinės fikcijos įteikiant procesinius dokumentus pirmiau nustatyta tvarka, nes minėtų CPK normų prasme nepateisinamas aiškinimas, kad įmonės vadovui esant ilgalaikėje komandiruotėje įteikimas per darbovietę yra negalimas.
13. Teismas atsakovo pareiškime nurodomus argumentus, kad jam nesuprantama teismo argumentacija tenkinant ieškinį ir kt., nelaikė įrodymais CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Nurodė, kad atsakovas įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui nei iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei jo pateikimo teismui metu neperdavė, kartu su procesiniu dokumentu nepateikė jų ir teismui. Dėl to, teismo vertinimu, visiškai nepagrįstas ir realiai situacijai prieštaraujantis atsakovo argumentas, kad jis niekuomet neatsisakė perduoti įmonės dokumentų bankroto administratoriui. Šiame kontekste atsakovo argumentai, kad darydamas išvadą apie bendrovės finansinę padėtį ir galimą realų turtą nei bendrovės bankroto administratorius, nei civilinę bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nesiaiškino, kiek ir kokio realaus turto turėjo bendrovė bankroto bylos pastarajai iškėlimo metu, tik patvirtina, kad deklaratyvūs atsakovo svarstymai nėra grindžiami jokiais įrodymais, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Apeliantas M. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikas per kurį jis turėjo būti informuotas buvo pakankamas. Pažymi, kad jam ne tik sprendimas už akių, tačiau ir teismo pranešimai apie nagrinėjamą bylą niekuomet nebuvo įteikti.
15.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 26 d. išsiuntė pranešimą apie teisme gautą ieškinį, adresu (duomenys neskelbtini). Į civilinę bylą buvo pateikti duomenys, jog apeliantas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo dienos pateikimo komandiruotės pagrindu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl, savaime suprantama, pirmosios instancijos teismo šio pranešimo negavo ir negalėjo gauti.
15.3. 2020 m. kovo 16 d. pirmosios instancijos teismas išsiuntė pakartotinį pranešimą apelianto darbovietės UAB „SIMIA“ adresu (duomenys neskelbtini). Iš grąžintos šaknelės matyti, kad dokumentą atsiėmė fizinis asmuo, pašto šaknelėje pasirašęs kaip direktorė Z. V., tačiau šis pranešimas apeliantui taip pat niekuomet nebuvo įteiktas. Pažymi, kad teismo pranešimas buvo įteiktas ne apelianto darbovietei, o pastato, kuriame yra registruotas jo darbovietės – UAB „SIMIA“ – adresas, administratoriaus OFFICE SERVICE UAB atstovei, direktorei Z. V.. Šis asmuo nėra UAB „SIMIA“ atstovas, todėl nei apeliantui, nei jo darbovietei procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, o apeliantas nežinojo apie vykstantį teisminį procesą. Šios aplinkybės lėmė, kad apeliantas prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme.
15.4. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, lemianti būtinybę naikinti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį, padarė grubias ne tik proceso teisės normų, bet ir materialinės teisės normų taikymo klaidas. Sprendimo už akių argumentacija visiškai neatitinka identiško pobūdžio civilinėse bylose suformuotas Lietuvos Respublikos teismų praktikos bei joje pateiktų išaiškinimų, susijusių su būtinomis įrodyti aplinkybėmis, siekiant civilinės atsakomybės taikymo.
15.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia juridinio asmens vadovo atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, tačiau neatskleidė kokią sąsają ĮBĮ 8 straipsnis turi su pateiktu ieškiniu, kadangi ieškinio pagrindas neturi nieko bendro su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo pareiga bei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija už šios pareigos nevykdymą.
15.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą apie bendrovės finansinę padėtį ir galimą realų turtą, neanalizavo jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau rėmėsi į bylą net nepateiktu bendrovės balansu už 2018 finansinius metus, o tiksliau teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nurodytais bendrovės turto ir įsipareigojimų rodikliais.
15.7. Apelianto vertinimu, nors šiuo atveju nemokumo administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, tačiau tai nei sukelia juridiniam asmeniui žalą, nei ją paneigia. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas kaip bendrovei tariamai padarytos žalos pagrindą vertino įmonės bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau visiškai neanalizavo, ar šie reikalavimai bendrovei, jei ji pastarųjų nėra pajėgi patenkinti, atsirado dėl bankrutuojančio juridinio asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo), ar ne.
15.8. Pirmosios instancijos teismas, nebūdamas aktyvus nagrinėjant civilinę bylą ir netirdamas bendrovės bankroto byloje patvirtintų pastarosios kreditorių finansinių reikalavimų kilmės bei jų sąsajos su juridinio asmens vadovo galimai neteisėtais veiksmais (neveikimu), savo sprendimu už akių iš esmės paneigė uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, prigimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo M. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl galimumo priimti sprendimą už akių
18. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) apeliantui įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei neprašė pratęsti termino jo pateikimui. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, nes: 1) procesiniai dokumentai jam įteikti netinkamai; 2) nėra įrodyti apelianto neteisėti veiksmai įmonės atžvilgiu; 3) buvo padaryti pažeidimai dėl teisinio santykio kvalifikavimo ir taikytinių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje su šiais apelianto argumentais nesutiko, todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
21. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantui, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
22. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kurio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. paskiriant kuratorių ir viešo paskelbimo būdu (CPK 124 straipsnio 4 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) apeliantui įteikus jo darbovietės UAB „SIMIA“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d. apeliantui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, su atžyma „neatsiėmė pašte“. 2020 m. kovo 16 d. procesiniai dokumentai apeliantui pakartotinai buvo išsiųsti minėtu gyvenamosios vietos adresu bei darbovietės UAB „SIMIA“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Iš grįžusios pažymos šaknelės matyti, kad dokumentai 2020 m. kovo 19 d. buvo įteikti direktorei Z. V.. Patikrinus Valstybės įmonėje Registrų centre esančius duomenis nustatyta, kad Z. V., priėmusi apeliantui skirtus dokumentus, yra UAB „Office Service“ atstovė (direktorė), o remiantis apelianto skunde nurodomais argumentais, šis juridinis asmuo yra pastato, kuriame yra registruotas apelianto darbovietės UAB „SIMIA“ adresas, administratorius.
24. Kaip minėta, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustatanti dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui, nedraudžia juos įteikti asmens darbovietės adresu, o teismų suformuota praktika laiko tai tinkamu asmens informavimu apie pradėtą teisminį procesą, tačiau, pastebėtina tai, kad dokumentai turi būti įteikti darbovietės administracijai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Z. V. būtų UAB „SIMIA“ darbuotoja ar būtų įgaliota priimti įmonei ar jos darbuotojams skirtus procesinius dokumentus ir (ar) kitą korespondenciją. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Z. V. yra UAB „Office Service“ direktorė ir niekaip nėra susijusi darbiniais santykiais su UAB „SIMIA“, kurioje dirba apeliantas. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepatikrinęs minėtos informacijos, nepagrįstai laikė, jog apeliantui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
25. Be to, pastebėtina ir tai, kad tais atvejais kai adresatui nepavyksta įteikti dokumentų gyvenamosios ir darbo vietoje, ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantas neneigia aplinkybės, kad procesiniai dokumentai jam buvo siųsti tinkamu ieškinyje ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu procesiniai dokumentai apeliantui nebuvo įteikti, nes apelianto teigimu, dėl vykdomos veiklos, procesinių dokumentų siuntimo metu jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini).
26. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui laiku nustačius, jog dokumentai buvo įteikti ne apelianto darbovietei, o įmonei administruojančiai pastatą, kurioje yra jo darbovietė, procesinius dokumentus turėjo būti bandyta įteikti kitais CPK numatytais atvejais ar bent jau pakartotinai paliktas pranešimas jo deklaruotojo gyvenamojoje vietoje apie įteiktinus procesinius dokumentus, pastaruosius pašte saugant trisdešimt dienų (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.
27. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį, nepateikusiai šaliai (apeliantui), nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-911/2018 išaiškino, kad „teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai“ (paminėtos nutarties 32 punktas). Joje taip pat išaiškinta, kad teismas, nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju yra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas, priešingai nei sprendimo už akių atveju, kuomet atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas.
29. Pagal šios bylos duomenis bet kuriuo atveju neginčytina, kad realiai apeliantas apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuotas nė karto. Jis, neturėdamas jokios informacijos apie prieš jį pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, dėl ko apeliantui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad vien dėl pirmiau nurodytų motyvų byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
30. Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Kadangi šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinamas procesinis bylą nagrinėjusio teismo sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.