Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-421-798/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-10
Bylos Nr.: 2A-421-798/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08159-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Daigai“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-421-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08159-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 45.5; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės –Jankūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Daigai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 9680,00 Lt negrąžinto avanso, 336,47 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2012 m. spalio 25 d. tarp UAB „Arginta“ ir ieškovo UAB „Daigai“ direktoriaus J. S. buvo sudaryta saulės jėgainės įrengimo sutartis Nr. 145 IN 10-12 bei 2012 m. spalio 25 d. tarp UAB „Arginta“ ir ieškovo UAB „Daigai“ buvo sudaryta saulės jėgainės įrengimo sutartis Nr. 146 IN 10-12. Pagal sudarytas sutartis atsakovas įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės jėgaines, perleidžiant užsakovų nuosavybėn sutarties specifikacijoje nurodytas prekes ir darbus bei vykdyti kitus sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. 2013 m. sausio 22 d. tarp UAB „Daigai“ ir J. S. sudarytu susitarimu dėl reikalavimo perleidimo pagal saulės jėgainės sutartį Nr. 145 IN 10-12, visos J. S. reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties, nuo 2013 m. sausio 22 d. perleistos UAB „Daigai“. Atsakovui apie tai tinkamai pranešta 2013 m. kovo 5 d. rašytiniu pranešimu. Sutarčių 4 straipsnio 2 punktu šalys numatė, jog atsakovas ieškovo vardu leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą privalo gauti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Negavus šio leidimo numatytu terminu, sutartis imperatyviai numato, jog atsakovas įsipareigoja grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Už tinkamai ir laiku atliktus darbus pagal kiekvieną sutartį ieškovas įsipareigojo apmokėti sutarčių specifikacijose nurodytą prekių ir darbų sumą. Sutarčių 7 straipsnio 2 punkte šalys susitarė, jog ieškovas mokėjimus atsakovui atlieka dalimis, šia tvarka: 1) 5 proc. nuo Specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo Sutarčių pasirašymo dienos; 2) 45 proc. nuo Specifikacijose nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimo dienos; 3) 45 proc. nuo Specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos gavimo dienos; 4) likusi dalis nuo Specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo Energetikos ministerijos leidimo gaminti elektros energija gavimo dienos. Pasirašius sutartis ieškovas atsakovui sumokėjo 5 proc. avansą nuo Specifikacijoje nurodytos bendros darbų ir prekių kainos, kas sudaro atitinkamai 9 680 Lt ir 9 680 Lt, bendroje sumoje 19 360 Lt. Ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, atsakovas privalėjo tinkamai vykdyti sutarties sąlygas. Negavus leidimo iki 2012 m. gruodžio 31 d., dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ieškovas kreipėsi į atsakovą, jog nepageidauja toliau tęsti sutartinių santykių dėl jėgainės įrengimo darbų ir prašo grąžinti į tą pačią ieškovo sąskaitą, iš kurios buvo atlikti mokėjimai.

Atsakovas UAB „Arginta“ su ieškiniu nesutiko; nurodė, kad ieškovo pozicija visiškai nesuderinta su Energetikos ministerijos sprendimais, nes ministerija viešai nuo 2013 m. vasario 4 d. skelbia tinklalapyje, kad leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ieškovui (ir J. S., kurio teises perėmė ieškovas) yra išduotas. Kadangi Energetikos ministerija nusprendė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išduoti ne atskiru dokumentu, o J. S. nurodydamas bendrame sąraše asmenų, tai jis laikytinas gavusiu tokį leidimą. Vadinasi, atsakovas nepažeidė ieškovo atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 18 d. raštu Energetikos ministerija patvirtino, kad ieškovas yra laikytinas iš Energetikos ministerijos leidimą gavusiu per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo. Tiek paraiška dėl ieškovo, tiek paraiška dėl J. S. pateikta ministerijai 2012 m. lapkričio 9 d. Atsakovas nepripažįsta, kad ministerijos leidimas ieškovui buvo išduotas po 2012 m. gruodžio 31 d. mano, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad UAB „Arginta“ yra pažeidęs su ieškovu ar J. S. sudarytą sutartį dėl saulės jėgainės įrengimo. Atsakovas mano, kad sutartį vykdė tinkamai ir laiku. Pažymėjo, kad jokios pastabos iš jokių valstybės institucijų dėl UAB „Arginta“ rengtų ir ieškovo pavedimu teiktų dokumentų, susijusių su pasiruošimu įrengti ieškovo pageidautą saulės jėgainę, nebuvo gautos. Atsakovo manymu, tai, kad valstybės institucijos, valstybės pavestas funkcijas vykdančios institucijos galimai neatliko tam tikrų veiksmų, laikantis įprastų ir šioms institucijoms privalomų terminų, fiziškai nepateikdamos UAB „Arginta“ ir ieškovui tam tikrų dokumentų, dar nereiškia, kad šios institucijos priėmė neigiamą sprendimą neišduoti leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą iki 2012 m. gruodžio 31 d. ar kitais terminais. Atsakovo supratimu ieškovas dėl besikeičiančios saulės energetikai taikytinos teisinės aplinkos savarankiškai nusprendė nebetęsti pradėto saulės jėgainės įrengimo ar įrengimo organizavimo. Ieškovas buvo informuotas, kad pagal 2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII – 170 sąlygas, ieškovas kaip išlaidas tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu patyręs ūkio subjektas galės kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo (tokiomis išlaidomis avanso dalis, kurią pasilieka UAB „Arginta“ už darbus, susijusius su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimu). Tai, kad ieškovas nelinkęs pasinaudoti gautu leidimu plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ir toliau plėtoti saulės jėgainės eksploatavimo verslą, niekaip nepanaikina atsakovo darbo, atlikto vykdant sutartinius įsipareigojimus, kad ieškovas gautų leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Atsakovas nurodo, kad atsakovo pateikta laiko ir kitų sąnaudų suvestinė paaiškina, kokiu pagrindu atsakovas skaičiavo sumą, kurią už atliktą darbą gaunant Ministerijos leidimą pagrįstai pasiliko atsakovas ir todėl išrašė PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus kadangi ieškovas nutarė nebetęsti jėgainės įrengimo darbų, atsakovo nuomone, tapo neaktualus su atsakovu sudarytos sutarties galiojimas. Atsakovas neprieštarauja tam, kad ieškovas nusprendė nutraukti sutartį. Tačiau toks ieškovo sprendimas niekaip negali įtakoti atsakovo paslaugų, suteiktų galiojant sutarčiai. Be to, toks ieškovo sprendimas negali atleisti ieškovo nuo jo pareigos sumokėti už atsakovo faktiškai suteiktas paslaugas. Atsakovas nurodo, kad jo suteiktos paslaugos yra apibūdintos sąskaitoje faktūroje. Jų faktinį suteikimą patvirtina ministerijai pateikta paraiška, susidedanti iš daugybės atsakovo rinktų, ruoštų, analizuotų, apibendrintų dokumentų bei 2013 m. balandžio 18 d. ministerijos rašte išdėstyta pozicija, kad ieškovui leidimas laikomas išduotu per 30 dienų nuo atsakovo pateiktų dokumentų. Pažymėjo, kad paraiška buvo pateikta ir leidimas buvo gautas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė teismui atliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovas Energetikos ministerijai pateikė prašymą dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus 2012 m. lapkričio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad dėl itin didelio gautų prašymų skaičiaus leidimų išdavimas vėlavo, Energetikos ministerija 2013 m. sausio 21 d. internetiniame puslapyje išplatino viešą pranešimą ir informavo, kad iki 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje adresu www.enmin.lt bus paskelbtas išduotų leidimų sąrašas. Viešoje erdvėje buvo nurodyta, kad sąraše esantys asmenys bei įmonės, kurie prašymus leidimui išduoti pateikė iki 2012 m. gruodžio 31 d., galės pradėti vykdyti tolesnes projektų įgyvendinimo procedūras neatsiėmę popierinio leidimo. Atkreipė dėmesį, kada pagal 2012 m. spalio 31 d. energetikos ministro įsakymo Nr. 1-215 „Dėl informacijos apie veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbimo,“ 1 punktą, informacija apie veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje. Informacijoje nurodomas leidimo turėtojas, leidimu reglamentuojamos veiklos rūšys, leidimo numeris, jo išdavimo, galiojimo panaikinimo data, leidimu reglamentuojamos veikslo teritorija, elektrinės įrengtoji galia. Vadovaujantis šiuo įsakymu, 2013 m. vasario 4 d. Energetikos ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas išduotų leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines sąrašas, į kurį įtrauktas ir ieškovas. Asmenys, esantys skelbiamame sąraše, taip pat galėjo ir gali kreiptis į Energetikos ministeriją dėl popierinio leidimo išdavimo, jei tokio pageidauja. Ieškovas dėl popierinio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus į Energetikos ministeriją nesikreipė bei dokumento patvirtinančio, kad yra sumokėta valstybės rinkliava nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad dėl tiesiogiai su saulės šviestos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimu plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų. Energetikos ministerijos nuomone, ieškovas patenka į subjektų, kuriems taikytinas nutarimas ribą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 9680,00 Lt skolos, 336,47 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 0016, 47 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5554, 23 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 19,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisniai santykiai, nes 2012 m. spalio 25 d. atsakovas UAB „Arginta“ ir ieškovas UAB „Daigai“ sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį Nr. 146 IN 10-12 ir 2012 m. spalio 25 d. atsakovas UAB „Arginta“ sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį Nr. 145 IN 10-12 su J. S., pagal kurias atsakovas įsipareigojo įrengti 30KW galios saulės jėgainę perleidžiant kliento nuosavybėn specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje nurodytus darbus, o klientas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais už prekes sumokėti bei vykdyti kitas pagal sutartį jam priklausančias pareigas. Tuo tarpu ieškovas įsipareigojo atlikti mokėjimus sutarties 7 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka: 2.1. 5 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos; 2.2. 45 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimo dienos. Po šio apmokėjimo užsakomos prekės.; 2.3. 45 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos gavimo dienos (pagal partnerio išrašytą sąskaita faktūrą); 2.4. likusi dalis nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo Energetikos ministerijos leidimo gaminti elektros energiją gavimo. 2013 m. sausio 22 d. buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 145 IN 10-12, kuria pradinis kreditorius, pagal sutartį Nr. 145 IN 10-12, J. S. perleido reikalavimus UAB „Daigai“.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Saulės jėgainės įrengimo sutarties 4. 2 punkto, kuriame nustatyta, kad partneris įsipareigoja kliento vardu gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ne vėliau nei iki 2012 m. gruodžio 31 d. klientui negavus leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą iki 2012 m. gruodžio 31 d. partneris įsipareigoja grąžinti visus iš kliento gautus mokėjimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas kilęs dėl vienos iš sutarties sąlygų, vertino tikrąją šalių valią įtvirtinat sutartyje nurodytą sąlygą.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti avansinius mokėjimus, nes atsakovas nevykdo sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad tiek viena, tiek kita saulės jėgainės įrengimo sutartimi buvo aiškiai apibrėžta už ką ir kokiomis dalimis atliekami mokėjimai - 7 straipsnio 2 punkte nustatyta: 2.1. 5 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos; 2.2. 45 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimo dienos. Po šio apmokėjimo užsakomos prekės. 2.3. 45 proc. nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 10 darbo dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos gavimo dienos (pagal partnerio išrašytą sąskaita faktūrą); 2.4. likusi dalis nuo specifikacijoje nurodytos bendros kainos per 5 darbo dienas nuo Energetikos ministerijos leidimo gaminti elektros energiją gavimo. Teismo vertinimu, pagal šias sąlygas akivaizdu, kad mokėjimai atliekami pagal visą rangos sutartį ir tam tikrais etapais; pažymėjo, kad atskirų susitarimų dėl tam tikrų darbų kainos, atskiro apmokėjimo ar atlygio už konkretų darbą sulygta nebuvo.

Teismas, aiškindamas sutarčių Nr. 146 IN 10-12 ir 146 IN 10-12 4. 2 punktus, padarė išvadą, kad buvo sulygta, jog atsakovas įsipareigojo ieškovo vardu gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą ne vėliau nei iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. buvo tam tikra konkreti data, kuria buvo apibrėžtas vienas iš rangos sutarties etapų, bei pažymėjo, kad tai nebuvo atskiras darbas, dėl kurio atlikimo ir atskiro apmokėjimo šalys būtų išreiškę valią ir leidimo gavimą vertinę kaip atskirą sutarties objektą. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtino ir liudytojas V. M., kuris paaiškino, kad avansas mokamas siekiant užtvirtinti sutartinius įsipareigojimus, o ne siekiant apmokėti už tam tikrų, konkrečių darbų atlikimą.

Teismas, atsižvelgęs į Civilinio kodekso 6.645 straipsnio 3 dalyje esančią nuostatą, kad jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus ir byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovas rengdamas prašymą dėl leidimo gavimo, veikė savo rizika ir atsakomybe.

Teismo vertinimu, atsakovo ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesiekė toliau bendradarbiauti su ieškovu ir vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kokie darbai buvo atliekami po leidimo gavimo, o paaiškinimas, kad keitėsi teisinė bazė, teismo vertinimu, nėra pagrindas leidžiantis daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, juo labiau, kad atsakovas visiškai nebendradarbiavo su ieškovu.

Atsakovo atsisakymą ieškovui grąžinti ieškovo sumokėto avansinio mokėjimo dėl to, jog jis patyrė išlaidas, susijusias su dokumentų leidimui gauti parengimu teismas laikė nepagrįstu, nes atsakovas, teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovo patirtus nuostolius ir papildomas išlaidas, kurios susidarė vykdant rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas rangos sutarties neįvykdė, ieškovui grąžino atsakovui sumokėtą 9 680 Lt avansinį mokėjimą, priteisė palūkanas, atlygino bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Arginta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančias veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimą, pažeidimu, nes Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo. Energetikos ministro 2012 m. spalio 31 d. Nr. 1-215 yra patvirtinta informacijos apie veiklos elektros energijos sektoriuje leidimų išdavimo procedūra, kurioje numatyta, kad informacija apie veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimą skelbiama Energetikos ministerijos internetinėje svetainėje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovo vardu gautas Energetikos ministerijos leidimas. Tačiau šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovas organizuos išimtinai tik popierinės formos leidimo gavimą, nes tik popierinės formos leidimo turėjimas įgalintų pateikti į bylą leidimo kopiją kaip įrodymą. Be to, tai, kad Energetikos ministerija 2013 m. paskelbė sąrašą ūkio subjektų, gavusių leidimus, nereiškia, kad tie leidimai buvo išduoti tais metais. Tuo labiau, kad apeliantas pateikė medžiagą ir trečiasis asmuo patvirtino, kad leidimai ieškovo vardu išduoti 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. Apeliantas taip nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad jis nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovo geranoriškumą ir sąžiningumą įrodo tai, kad jis nedarė spaudimo ieškovui, kad teisinės aplinkos keitimosi metu ieškovas kuo skubiau atliktų 45 proc. sutarties kainos mokėjimą, kad būtų vykdomi kiti darbai, reikalingi jėgainės įrengimui. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad rangovas neturi teisės į sąnaudų atlyginimą, nes, laikantis teismo pozicijos, Vyriausybei nereikėjo numatyti išlaidų kompensavimo, kai tai siejama su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir (ar) elektrinės projektavimo darbais. Tokia teismo pozicija į nelygią konkurencinę padėtį stato įmones, kurios teikė tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo (elektrinės projektavimo) darbų paslaugas ir įmones, kurios teikė paslaugų kompleksą: leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimo, paslaugas, elektrinės projektavimo darbų paslaugas, pačius elektrinės įrengimo darbus. Pirmosios instancijos teismo poziciją galima suprasti kaip tokią, kuri reikštų, kad pastarajai grupei priklausančios įmonės klientams leidimus turėjo gauti nemokamai, o tuo tarpu pirmai grupei priklausančios įmonės galėjo atlygio tikėtis už tai, kad jų klientai gavo leidimus.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Daigai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, pažymima, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl negrąžinto avanso ir kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos Saulės jėgainės sutarčių, kurių 4 straipsnio 2 punktu šalys susitarė, jog atsakovui ieškovo vardu negavus leidimo plėsti elektros energijos pajėgumą iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsakovas įsipareigoja grąžinti visus iš ieškovo pagal sudarytas sutartis gautus mokėjimus. Paskutinę šalių aptarto termino dieną leidimas faktiškai nebuvo gautas, iki numatytos datos nebuvo nei realaus leidimo, nei bet kokių aplinkybių, patvirtinančių, jog toks leidimas apskritai egzistuoja. Trečiasis asmuo Energetikos ministerija pripažino, jog leidimų išdavimas vėlavo, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat pripažino, kad leidimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. nebus gautas. Ieškovo nuomone, atsakovas dėl išlaidų, kurias pats faktiškai patyrė, gali kreiptis į Energetikos ministeriją, tačiau pirmiau privalo atlyginti ieškovui likusią negrąžinto avanso sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl saulės jėgainės įrengimo sutarčių vykdymo bei sąlygų, apibrėžiančių avansinio mokėjimo grąžinimą, aiškinimo

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių 2012 m. spalio 25 d. Nr. 145 IN 10-12 ir Nr. 146 IN 10-12 sudarytų saulės jėgainės įrengimo sutarčių 4.2 punkto vykdymo, nevertino ir netyrė veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės normų, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įgijo teisę į sumokėtų sumų grąžinimą.

Sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties prievolės įvykdymo ar neįvykdymo, svarbu kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą sudarant sutartis bei prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių 2012 m. spalio 25 d. sudarytų saulės jėgainės įrengimo sutarčių Nr. 145 IN 10-12 ir Nr. 146 IN 10-12 4 straipsnio „Dabų atlikimo terminai“ sąlygos, nustatančios kliento sumokėtų sumų grąžinimą, aiškinimo ir teisinių padarinių. Ginčo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad „partneris įsipareigoja kliento vardu plėsti energijos pajėgumą ne vėliau nei 2012-12-31. Klientui negavus leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą iki 2012-12-31, partneris įsipareigoja grąžinti visus iš kliento mokėjimus”. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia sutarties sąlyga reiškia, jog atsakovui nepateikus įrodymų, kad iki 2012-12-31 ieškovo vardu buvo gautas Energetikos ministerijos leidimas plėsti energijos pajėgumą, jis ieškovui privalo grąžinti visus iš ieškovo gautus mokėjimus. Sutarties 4.2 punkto sąlygos turinį pirmosios instancijos teismo nustatė atlikdamas lingvistinę teksto analizę, sisteminį sutarties dalių (Darbų atlikimo terminai ir Apmokėjimai) aiškinimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aptariama sutarties avansinio grąžinimo sąlyga reiškia, jog ieškovo sumokėtos sumos gali būti negrąžinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas 2012 m. gruodžio 31 d. būtų turėjęs leidimą plėsti energijos pajėgumus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į avanso specifiką ir jo teisinę prigimtį. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.). Šalių perduodama pinigų suma gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ir nustatytas aplinkybes, reikšmingas sutarties aiškinimui, buvo pagrindas konstatuoti, jog avansu sumokėta pinigų suma gali būti vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, nes ieškovo sumokėta pinigų suma siekiama užtvirtinti sutartinius įsipareigojimus, o ne apmokėti už tam tikrą darbą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 1.5 bei 6.193 straipsnių ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalys sutartimis susitarė, jog ieškovo sumokėtos sumos gali būti negrąžinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas 2012 m. gruodžio 31 d. būtų turėjęs leidimą plėsti energijos pajėgumus, svarbu nustatyti, ar atsakovas ieškovo vardu nustatytu terminu gavo minėtą leidimą. Apeliantas teigia, kad šį leidimą turėjo, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neturėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, jog iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovo vardu buvo gautas Energetikos ministerijos leidimas ir tik 2013 m. dėl Energetikos ministerijos veiksmų tapo žinoma, jog ieškovas laikytinas gavusiu leidimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas iki 2012 m. gruodžio 31 d. neturėjo pagrindo manyti, kad jis yra gavęs leidimą, nes jo nebuvo nei popierine, nei elektronine, nei jokia kita forma.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir Energetikos ministerijos sutartiniai santykiai nesieja, todėl sutartinė atsakomybė dėl nustatytu terminu nepateikto leidimo kyla apeliantui (CK 6.256-6.262 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad sudarant sutartį šalys paskirstė riziką, todėl nereikalingas apelianto kaltės buvimas, pakanka tik konstatuoti, jog iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie jo vardu gautą leidimą plėtoti elektros tinklo pajėgumus gavimą. Dėl to nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga, kad apeliantas negalėjo gauti popierinio leidimo, bei kad po 2013 m. tapo žinoma, jog ieškovas laikytinas gavusiu leidimą 2012 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir teisingai nustatė turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje duomenų nėra, todėl jos taip pat nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė – Jankūnienė