- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2-189-213/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- E. R.
- Išvadą teikia
- Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui E. R., institucijai duodančiai išvadą Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. R., , gyvenamąją vietą su jo motina, t. y. ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo E. R. išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui J. R., , po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos, t.y. nuo 2010-05-29 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Ieškovė nurodė, kad šalims susituokus 2010-03-19, jie kartu pragyveno apie vieną mėnesį laiko. Atsakovas ieškovei priekaištavo, kad ji bendrauja su savo tėvais, atimdavo iš jos telefoną, kai norėdavo jiems paskambinti, šnekėdavo su ieškove pakeltu tonu ir tokiu būdu naudojo psichologinį smurtą. Būdama nėščia dažnai gulėjo ligoninėje, tačiau atsakovas jos nė karto neaplankė. 2010-05-29 gimus sūnui J. R., dėl blogų santykių su vyru, ieškovę iš ligoninės paėmė tėvai ir ji išvažiavo pas tėvus gyventi. Atsakovas nelankė ieškovės ir šalių vaiko, neteikė jam išlaikymo. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nesirūpino vaiku, šeima, neteikė vaikui išlaikymo nuo pat gimimo. Prašo priteisti iš atsakovo didesnę vaikui reikalingo išlaikymo dalį – po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo vaiko gimimo, kadangi ieškovė yra neįgali, jai nustatyta trisdešimt penki proc. darbingumo, augina šalių sūnų, kurio raida yra sutrikusi ir jam reikalingos didesnės išlaidos, nes reikia važinėti pas specialistus į Vilnių, ieškovės pajamos yra vidutiniškai 967 Lt, kas sudaro motinystės pašalpa ir netekto darbingumo pensija.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ieškovė klausydavo tik savo mamos nuomonės, o į atsakovo norus nebuvo atsižvelgta, ieškovės banko kortelės buvo pas jos motiną ir finansinius klausimus tvarkė ieškovės mama. Gimus sūnus ieškovė išvažiavo gyventi pas savo tėvus ir į šalių nuomojamą butą nebegrįžo. Gimus sūnui, atsakovas nuvežė vaikui rūbelių, tačiau ieškovė juos išmetė. Atsakovas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo, nes jo gaunamos pajamos nėra didelės, be to, jam yra iš algos išskaitomas išlaikymas vaikui, kas mėnesį moka po 300 Lt nuomos mokesčio, 180 Lt bankui už kreditą, kurį dar paėmė iki santuokos sudarymo. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir ieškovei palikta santuokinė pavardė.
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Prašė šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių santuoka sudaryta 2010 m. kovo 19 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 16) (b.l. 5).
Šalys turi vieną nepilnametį sūnų J. R. (b.l. 9).
Šalys kreditorių neturi.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio (priešieškinio) patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Dėl šalių santuokos iširimo.
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Jų šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, šalims susitaikyti ar taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo nepavyko.
Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą sutuoktinių elgesys vertinamas CK III knygos normose įtvirtintų sutuoktinių pareigų atlikimo aspektu. 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kt. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų O. R. S., M. R. teismo posėdžio metu pateiktų parodymų matyti, kad abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos savo sutuoktiniui (sutuoktinei), taip pat kartu pragyveno vos vieną mėnesį laiko, atsisakė kurti šalių bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys nepakankamai stengėsi išsaugoti savo santuoką. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, tarp šalių kilę konfliktai, finansinio pobūdžio nesutarimai, lojalumo vienas kitam bei moralinės paramos stoka lėmė, kad šalys jau daugiau nei metus gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, jog abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad dėl tokio jų abiejų elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu ir, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Įvertinus motinos prigimtinę teisę auginti savo vaikus bei esant ieškovės atžvilgiu palankiai Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadai (b.l. 31, 32) ir nesant šalių ginčo dėl to, nepilnamečio vaiko J. R. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina N. R., t. y. ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).
Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 910 Lt per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas neatspindi realių jo poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, nes šiame paskaičiavime nurodytos atskiros išlaidų pozicijos yra būtinos, tačiau jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį (žaislams, nenumatytos išlaidos), be to, neaišku, kaip buvo apskaičiuota nepilnamečiui vaikui tenkanti komunalinių mokėjimų dalis, todėl šia ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote, pagal kurią nepilnamečiui vaikui reikia 910,00 Lt išlaidų per mėnesį, teismas nesivadovauja. Teismas konstatuoja, jog vaiko poreikiams patenkinti yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas – 800,00 Lt.
Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais (b.l. 10-21).
Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti (atsakovas šiuo metu uždirba apie 1500 Lt iki mokesčių, jam išskaičiuoja vaiko išlaikymui), teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis ir kad 400,00 Lt vaikui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš atsakovo prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiui vaikui J. R. išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui neteikė išlaikymo nuo vaiko gimimo, t.y. 2010-05-29 (tai teismo posėdžio metu pripažino atsakovas), darytina išvada, jog teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2010-05-29.
Vadovaujantis CK 3.208 str. iš ieškovo priteistinas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutartimi (b.l.25) atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. R. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-26 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, - įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos, o atsakovo pagal šią nutartį sumokėtos sumos skirtos vaikų išlaikymui įskaitytinos į nepilnamečiui vaikui J. R. priteistą išlaikymą.
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).
Be to, teismas papildomai pažymi, jog esant tam tikroms sąlygoms pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi, nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymo dydis nėra nuolatinis ir nekintamas, o byloje teismo nustatytas išlaikymo dydžio vertinimas yra fakto klausimas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo šalims res judicata galios neįgyja, nes pasikeitus aplinkybėms įstatymas numato teisę šalims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bendro turto padalijimo.
Šalys bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.
Dėl kreditorių.
Šalys kreditorių neturi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys pagrįstas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-20 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2260-11 (b. l. 22-23) yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 76,66 procentų ieškovės reikalavimų.
Ieškovė sumokėjo 70 Lt žyminio mokesčio valstybei. Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistina pusė žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.), t.y. 53,66,00 Lt ((139,00 Lt / 2) x 76,66 procento).
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (76,66 procento), iš atsakovo valstybei priteistina 575,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (244,55 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.), 321,85 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu (CPK 99 str.), 8,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.)).
Iš ieškovės atsakovui priteistina 93,36 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą.
Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 39,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. R. (Sladkevičiūtės), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2010 m. kovo 19 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 16) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo N. R. palikti santuokinę pavardę – R, E. R. – R.
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R. gim. 2010-05-29, gyvenamąją vietą su jo motina N. R..
Priteisti iš atsakovo E. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. R., , po 400,00 Lt (keturi šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-29, iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2028-05-29, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti N. R. nepilnamečiui vaikui J. R. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo E. R., priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. R., , po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. spalio 26 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo – panaikinti.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – atsakovo E. R. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiui vaikui J. R., gim. 2010-05-29 priteistą išlaikymą.
Priteisti iš E. R. 575,21 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš N. R. 39,70 Lt bylinėjimosi išlaidų E. R..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.