- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-33-557/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31491-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2025 m. balandžio 1 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr. 01-1-31491-24, kurioje P. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2024 m. liepos 27 d. apie 08 val. 36 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, konflikto su A. R. metu, vairuodamas automobilį VW Sharan, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus juo stūmė priešais automobilį stovintį A. R., dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
2. 2025 m. balandžio 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas iš prokuratūros persiųstas nukentėjusiojo A. R. 2025-04-01 prašymas P. R. veikai netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą - BK 140 straipsnio 1 dalį - perkvalifikuoti idealiosios sutapties pagrindu į BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį; organizuoti nukentėjusiojo A. R. papildomą išsamią bei visapusišką pakartotinę apklausą ikiteisminio tyrimo institucijoje; perkvalifikavus P. R. įvykdytas nusikalstamas veikas, sudaryti galimybę nukentėjusiajam pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje; išreikalauti dokumentus apie A. R. turėtą nedarbingumo pažymėjimą bei bylai reikšmingus dokumentus iš nukentėjusiojo gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini); sudaryti galimybę nukentėjusiajam susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nes A. R. nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
3. 2025 m. balandžio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, priėmė skundžiamą nutartį baudžiamąją bylą Nr.1-332-384/2025, kurioje ikiteisminio tyrimo metu padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartį, nes ji yra nepagrįsta. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nurodo, jog pažeistas baudžiamasis procesas, nes netinkamai nustatytas nukentėjusiajam sužalojimų mastas. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo paskirta užduotis teismo medicinos ekspertui bei pateikti visi tuo metu esantys medicininiai dokumentai, siekiant nustatyti nukentėjusiajam A. R. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Remiantis tais dokumentais, ekspertas konstatavo, jog sužalojimų nukentėjusiojo kūne nėra. Teismas nusprendė, jog netinkamai nustatytas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas, tik remdamasis nukentėjusiojo pareiškime nurodytu pagrindu, jog jis gydėsi ilgiau kaip 10 dienų, tačiau jokių naujų medicininių dokumentų pateikta nebuvo. Šį klausimą teismas galėjo išspręsti bylos nagrinėjimo metu, jei būtų pateikti nauji duomenys apie nukentėjusiojo gydymą, jo trukmę ir pan. Teismas gali pats skirti teismo medicininę ekspertizę, kviesti teismo medicinos ekspertą į teismo posėdį jo apklausai ir pan. Tai nėra priežastis grąžinti bylą papildymui. BPK 284 straipsnyje numatyta galimybė apklausti specialistą, jei jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Taip pat BPK 286 str. 1 d. nurodyta, jog teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar savo iniciatyva.
4.2. BPK 255 str. l d. nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taip pat BPK 256 str. numato galimybę teisiamojo posėdžio metu pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ar perkvalifikuoti veiką. Teismas nutartyje kaip proceso pažeidimą paminėjo tai, jog byloje nėra prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš įtariamąjį P. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. ir 138 str. l d. Todėl teismas preziumuoja, jog prokuroras neatmeta galimybės, kad P. R. padaryta nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota pagal šiuos baudžiamojo kodekso straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas byloje pagal šiuos baudžiamojo kodekso straipsnius nebuvo pradėtas, įtarimai pagal šiuos straipsnius nebuvo pareikšti P. R., todėl ir prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neva šių nusikaltimų padarymo yra nereikalingas. Prokuroro įsitikinimu, šiuo metu veikos kvalifikacija pagal BK 140 str. l d. yra teisinga. Be to, teismas nutartyje visiškai teisingai konstatavo, jog jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iškiltų būtinumas pakeisti veikos kvalifikaciją, tai būtų galima padaryti iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikiant pakeistą kaltinimą raštu.
4.3. Grąžindamas baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, teismas nurodė jog nukentėjusysis A.
R. pageidavo pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 112 str. 1 d. nukentėjusysis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Tą taip pat konstatavo teismas nutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam A. R. ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas siūlė pareikšti civilinį ieškinį dar ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 28 d., pakartotinai pranešimas buvo išsiųstas ir vasario 4 d., tačiau iki ikiteisminio tyrimo pabaigos A. R. civilinio ieškinio nepareiškė. Tai, kad nukentėjusysis po to, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, pareiškė, jog nori civilinį ieškinį pareikšti ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas pripažinti tai esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir grąžinti bylą prokurorui tyrimo papildymui. Negalima sutikti su teismo teiginiu, jog civilinio ieškinio dydis priklauso nuo kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Civilinio ieškinio dydis priklauso nuo padarytos asmeniui turtinės žalos dydžio, neturtinė žala vertinama pagal patirtų nepatogumų ar išgyvenimų mastą. Nukentėjusysis A. R. turėjo pakankamai laiko po to, kai, pasak jo, baigė gydymą, apskaičiuoti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei pareikšti civilinį ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nustatyta, jog prokuroras, perduodamas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartis dėl bylos grąžinimo papildomam tyrimui turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
5. Skundas tenkintinas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais sprendžia, kad baudžiamoji byla, kurioje P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi nepagrįstai perduota prokurorui.
7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).
8. Skundžiamoje nutartyje Tauragės apylinkės teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, tai yra, P. R. galimai padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįvertinus ir neištyrus byloje esančių aplinkybių, o tam tikslui reikalinga papildomai apklausti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, kurie gali žinoti reikšmingas bylai aplinkybes, išreikalauti papildomus medicininius dokumentus apie nukentėjusiojo sveikatą ir nedarbingumo trukmę, paskirti papildomą užduotį specialistui, po to, esant būtinumui, perkvalifikuoti P. R. padarytą veiką ir sudaryti galimybę nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį.
9. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Kaltinamajame akte reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje, o jame nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo posėdžio metu, jais remtis negalima. Apylinkės teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl nukentėjusiojo prašomus atlikti veiksmus ir siekiamus nustatyti duomenis galima surinkti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir kodėl jų negalima surinkti bylą jau nagrinėjant teisme įrodymų tyrimo metu. Teismas, manydamas, kad reikia papildomai apklausti nukentėjusįjį, apklausti kitus liudytojus, paskirti papildomą užduotį atlikti objektų tyrimą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir pan., siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, gali pats atlikti šiuos veiksmus BPK numatyta tvarka, pavesti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas taip pat turi prisidėti prie BPK 1 straipsnyje nustatytos baudžiamojo proceso paskirties – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, įgyvendinimo ir, jeigu yra galimybė, pats būti aktyvus, nustatinėdamas byloje tiesą.
10. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės netrukdo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats ištirti visus įrodymus, turinčius reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu atsirastų pagrindas keisti kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, BPK 256 str. nustatyta tvarka tai galima padaryti ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusysis, pageidaudamas pareikšti byloje civilinį ieškinį, pagal BPK 112 str. 1 d. nuostatas tai gali padaryti ir teisme iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tuo būdu, byloje nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, ir yra naikinama.???
???Vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nutartį, ir baudžiamąją bylą iš naujo perduoti pirmosios instancijos teismui (Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams) BPK 232 straipsnyje numatytiems klausimams spręsti.
Nutartis neskundžiama.