Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ACLEAN LT“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-969-182/2015 pagal ieškovės UAB „ACLEAN LT“ ieškinį atsakovei UAB „Geidena“ dėl 2015-07-23 UAB „Geidena“ valdybos posėdžio sprendimų pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys: T. K., R. Ž., D. Ž., Ž. K., E. R., T. B., D. M.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du (pagrindiniai) ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (CPK 115 str. 4 d.) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir / ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, pirma, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Kitaip tariant, turi būti aiškūs ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas, kurie, kaip jau buvo nurodyta, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Antra, vėlesnis (turint omenyje pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje) ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2015-08-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2015-07-23 UAB „Geidena“ valdybos susirinkimo sprendimus dėl UAB „Geidena“ direktoriaus D. M. atleidimo iš direktoriaus pareigų nuo 2015-07-23 bei R. Ž. paskyrimo UAB „Geidena“ direktoriumi nuo 2015-07-23 ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes nepridėti būtini įrodymai, kuriais ketinama įrodinėti su valdybos neteisėtumu susijusias aplinkybes, dauguma ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių skirtos pagrįsti ne valdybos posėdyje 2015-07-23 priimto sprendimo neteisėtumą, o būtent 2015-07-23 UAB „Geidena“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo išrinkta nauja valdyba, neteisėtumui pagrįsti.

Bylos duomenimis, ieškovė ieškinį dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančias grindė tuo, kad valdyba buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant ABĮ nuostatas, kadangi į Bendrovės valdybą buvo išrinkti tik du valdybos nariai, tuo tarpu vadovaujantis ABĮ nuostatomis valdybą sudaro mažiausiai 3 nariai, taip pat tuo, kad buvo pažeistos ABĮ 35 str. 7 d. nuostatos, kadangi į valdybos posėdį nebuvo pakviestas bendrovės direktorius bei tuo, kad sprendimus priėmė visiškai neteisėtos sudėties valdyba – išrinkta neteisėtai sušauktame akcininkų susirinkime.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimus atsakovei, nurodė faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis ji sieja galimybę patenkinti atsakovei pareikštus reikalavimus. Ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje – teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str. 1 d. 5 p.), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 str. 1 d.), darbo bylose (CPK 414 str. 1 d.), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423⁸ str. 1 d.), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 str. 8 d.) ir kt. Pažymėtina ir tai, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).

Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai dėl ieškinio aplinkybes patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų nepateikimo, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovės teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda apelianto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat ieškovė atskirajame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2015-07-23 UAB „Geidena” valdybos posėdyje priimtų sprendimų dėl UAB „Geidena“ direktoriaus D. M. atleidimo iš direktoriaus pareigų nuo 2015-07-23 bei R. Ž. paskyrimo UAB „Geidena“ direktoriumi nuo 2015-07-23 galiojimą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Kadangi teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda apeliantės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „ACLEAN LT“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.