Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-08-30 · Byla Nr. M1-541-541/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-30
Bylos Nr.
M1-541-541/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27168-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-541-541/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27168-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 30 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. M. (M. M.), gynėjai advokatui Česlovui Bakasėnui, atstovui pagal įstatymą A. M. (A. M.),

nukentėjusiajam D. Ž. (D. Ž.),ekspertui Mantui Juodakiui,

nedalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. M.,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. M., (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent – jis 2022 m. liepos 15 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ne mažiau vieną smūgį D. Ž. į kaktą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. Ž. kaktikaulio skliauto – kaktinio ančio išorinės plokštelės įspaustinį lūžį su minkštųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mantas Juodakys parodė, kad tvirtina pateiktą eksperto išvadą. Nurodė, kad M. M. 2019 m. buvo taikytos priverčiamos medicinos priemonės, po to, 2020 m. viduryje jos buvo nutrauktos. Jis buvo stebėtas. Alkoholio vartojimas paskatina (duomenys neskelbtini). Šiuo metu taip pat tikslinga taikyti ambulatorinį gydymą, gydytojas prižiūrėtų asmenį. Stebint asmenį ir vartojant medikamentus, (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas ir rizika sumažinama. Rekomenduojamo konkretaus gydymo nenurodo, tai spręstų prižiūrintis gydytojas. Gydymo eigoje būtų aišku kaip būtų gydomas asmuo. Nestebint yra didesnė rizika. Esant protiniam sutrikimui priverčiamosios medicininės priemonės tikslingos ir reikalingos.

2023 m. vasario 23 d. gautame 2023 m. sausio 17 – vasario 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. Šiuo metu M. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. M. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. M. nebuvo (duomenys neskelbtini) būsenoje. 4. Dėl M. M. psichikos būklės su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieš teismą. 5. M. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 2, b. l. 15-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl šio fakto nori paaiškinti, kad D. Ž., yra jo pažįstamas, ankščiau buvo kaip draugas. 2022 m. liepos 15 d. jis buvo pas D. J. (D. J.) tėvą, kur padėjo ūkiniuose darbuose. Būnant ten pamatė kaip atvažiavo automobiliu D. Ž. su kažkokiu draugu, kurio nepažįsta, pas D. J.. Viskas vyko D. J. namo kieme. Kai D. Ž. jį pamatė priėjo prie jo ir pradėjo sakyti, kad jam duotų pinigų. Jam atsakė, jog neturi. Už ką D. Ž. prašė pinigų, nežino. Paskui D. Ž. jį pradėjo provokuoti, o tiksliau pradėjo jį pravardžiuoti ir įžeidinėti, dėl ko jis susinervino ir sudavė D. Ž. rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, tiksliai kur pataikė, nežino. Daugiau nebuvo sudavęs smūgių D. Ž.. Po suduoto smūgio D. Ž. su draugu išvažiavo. Po kažkiek laiko matė, kad važiavo greitoji ir policija. Kažkur po penkių dienų pas jį į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie su juo pabendravo ir jis papasakojo kaip viskas buvo (t. 1, b. l. 166-169).

Teismo posėdžio metu apklausas A. M. parodė, kad yra M. M. brolis ir globėjas. D. Ž. pažįsta. Prieš (duomenys neskelbtini) buvo tėvo laidotuvės ir atvyko girtas D. Ž., prašė pinigų, būna, kad skambina girtas, prašo pinigų, kviečia išgerti, bet jis (liudytojas) negeria. Brolis sakė, kad atvažiavo D. Ž. pas D. J. į namus, atėjo iš mašinos ir prašė 500 Eur, sakė jei neduos pinigų, padegs namą. Brolis supyko ir trenkė vieną kartą į kaktą, paskui brolis savaitę bijojo miegoti, nes bijojo, jog gali namą padegti. D. Ž. pradėjo provokuoti brolį. Žiemą D. Ž. skambino 12 val. nakties, kvietė išgerti, paskui skambino kitą dieną sugyventinė ir kaltino, kad jis jam koją pradūrė. Su D. Ž. nekalbėjo, tik prašė, kad nelįstų prie brolio. Jis pasakė, kad jam tiesiog reikėjo pinigų. Brolis tokių pinigų negali turėti. Kai brolio neprovokuoja, jis būna neagresyvus, kai jam grasina, jis susinervina. Rūpinasi broliu, gyvena kartu su juo. 2019 m. taip pat buvo byla dėl smurto artimoje aplinkoje, tėvas buvo daug geriantis, jie gyveno kartu, tėvui mirus dabar jie su broliu kartu gyvena, jis gyvena šalia esančiame name. Brolis anksčiau gėrė, dabar apie metus laiko negeria, nuo pernai pavasario, buvo nuvežęs jį užkoduoti 2022 metų pavasarį. Neseniai, kai tėvas mirė, buvo išgėręs, prieš (duomenys neskelbtini), tada ir pats išgėrė. Gal broliui psichologo reikėtų, mano, jog ambulatorinio gydymo jam nelabai reikia, nors gal reikėtų pasikalbėti su psichiatru. Anksčiau, kai mama buvo globėja, gal prieš 4 metus, brolis vartojo kažkokius vaistus. Iki to konflikto D. Ž. buvo pavogęs keturratį, jį pagavo ir miške sumušė. Brolis jam nemeluoja, jei pasakė, kad sudavė vieną smūgį, tiki, kad taip ir buvo (t 2, b. l. 82-85).

Teismo posėdžio metu apklausas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad įvykio dieną su J. G. (J. G.) atvažiavo pas draugą D. J. į (duomenys neskelbtini). Pats alų gėrė, priėjo M. M., pakalbėjo, padurniavo ir viskas, abu buvo truputį išgėrę. Nepamena normaliai kas įvyko, daug laiko praėjo. Jam buvo sulaužyta kakta. M. M. jam sudavė 1-2 kartus su kumščiu. Tuo metu pats buvo automobilyje, o M. M. stovėjo šalia. Gynėsi ir ne visus gavo smūgius. Pajuto, kad vienas smūgis buvo stipresnis. Nelabai skaudėjo. Po įvykio nuvažiavo namo, išsikvietė greitąją, o atvyko policija kartu. Nebuvo sužalotas iki tol, nei dieną prieš, jo niekas nesumušė. Anksčiau kaktos sužalojimo nėra turėjęs. Prieš savaitę neturėjo į kaktą smūgio. Prieš dvi savaites iki įvykio buvo nestipriai sumuštas, su plaktuku jam tikrai netrenkė miške. M. M. pinigų neprašė, nekalbėjo, kad namą padegs. Pretenzijų M. M. neturi. Įvykio metu liudytojas J. G. taip pat sėdėjo automobilyje, D. J. buvo kažkur (2 t., b. l. 94-98).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad įvykio dieną su D. Ž. buvo nuvykę pas D. J. pakalbėti, jam kažkas su koja buvo. Pats buvo su D. J., o D. Ž. sėdėjo automobilyje. M. M. pamatė, kad automobilyje sėdi D. Ž. ir nuėjo su juo pakalbėti. Matė, kad kai M. M. nuėjo iki automobilio, kur sėdėjo D. Ž., jie pradėjo muštis. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad 2022 m. liepos viduryje, tiksliai datos nepamena, bet gali būti 15 dieną, tiksliai valandos pasakyti negali, bet prieš pietus, susitiko su pažįstamu D. Ž.. Susitikę su D. Ž. iš pradžių važinėjo su jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kažkiek tai pasivažinėję nuvažiavo prie D. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini) (namo numerio nežino), (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo ten, nes norėjo susitikti su D. J.. Atvykus minėtu adresu jis kartu su D. Ž. nuėjo į kiemą, kur pasikalbėjo trumpai su D. J., parūkė. Tuo metu, kai jie kalbėjo juos pamatė M. M., kuris netoli ten kažkur dirbo. Pabendravus su D. J., jis kartu su D. Ž. ėjo prie jam priklausančio automobilio. Atėjus prie automobilio į jį atsisėdo. Jis atsisėdo už vairo, o D. Ž. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Tik jiems atsisėdus, dar net nespėjo uždaryti durelių, prie jų automobilio priėjo M. M.. M. M. priėjo iš tos pusės, kur sėdėjo D. Ž.. M. M. priėjęs pradėjo D. Ž. sakyti, kad jis ne „loch“. O paskui staigiai sudavė D. Ž. porą smūgių rankos kumščiu į galvos sritį. Tiksliai nurodyti, kiek smūgių rankos kumščiu sudavė M. M. D. Ž., negali, nes neskaičiavo, bet ne mažiau trijų smūgių. Tuo metu, kai D. Ž. buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, pastarasis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Sudavus smūgius M. M. išėjo. Kaip suprato M. M. D. Ž. sudavė smūgius dėl to, kad kažkada D. Ž. jį įžeidė negražiais žodžiais. Tačiau detaliau apie tuos įžeidimus jis nieko pasakyti negali, nes asmeniškai nežino, kaip tenai buvo ir kada. Jis tai suprato iš M. M. elgesio, nes jis kaip priėjo prie D. Ž. jam vis sakė, kad jis ne „lochas“. Iš to suprato, kad galimai kažkada D. Ž. jį buvo įžeidęs. Apie tai D. Ž. jam nieko nepasakojo. Po to, iš karto D. Ž. paprašė jį nuvežti namo. Jis D. Ž. nuvežė namo, o pats išvažiavo savo reikalais. Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) pakeliui pamatė kaip link jų kaimo važiuoja policija ir greitosios medicinos pagalba. Tik vėliau sužinojo, kad D. Ž. buvo išvežtas į ligoninę. Nori pasakyti, kad kai M. M. sudavė D. Ž. smūgius į galvos sritį nei jo automobilyje, nei aplinkui nieko nebuvo, todėl daugiau nieks šį įvykį nematė, apart jų. D. J. tuo metu buvo namuose ir negalėjo matyti. Asmeniškai jis neišsigando ir nebuvo šoko būsenoje. Iš pradžių jis pagalvojo, kad M. M. juokauja, nes jis yra keistas, turi sveikatos problemų, bet vėliau suprato, kad čia ne juokas, nes normaliai pradėjo mušti D. Ž.. Jam asmeniškai jokios žalos nepadaryta. Po M. M. suduotų smūgių D. Ž. veide ir galvos sritį lygtai jokio kraujo nebuvo, tik po smūgių buvo „guzas“ (t. 1, b. l. 112-115). Pagarsinti parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Gali būti, kad buvo automobilyje, bet buvo kažkada išlipęs iš automobilio. Buvo konfliktas, kai M. M. pradėjo prie D. Ž. priekabiauti, išėjo (J. G.) iš automobilio. Iki šio konflikto nežino, ar pas nukentėjusį nebuvo guzo ant kaktos. Matė kažkiek smūgių, jie nemažai laiko kalbėjosi. Negirdėjo, kad būtų kalbama dėl kažkokių pinigų. Gal buvo pyktis dėl žodžio „lochas“. Smūgių sudavimo nematė. Negalvojo, kad M. M. pradės D. Ž. mušti. Gal sudavė dėl kokio žodžio. D. Ž. parvežė namo, pats į miestą išvyko, matė kaip kažkur po 15 min. važiuoja policija su greitąja, link kaimo važiavo. Kai važiavo namo, D. Ž. nesiskundė, kad kažką skauda, kraujo nebuvo, gal „guzas“ buvo, neįsigilino. Kai D. Ž. sėdėjo keleivio vietoj, buvo smūgiai. Po 10-15 min. išvažiavo namo. Išlipant iš automobilio negalėjo niekur atsitrenkti, nors gal litrą alaus turėjo, bet nuo tiek tikrai nepasigėrė. M. M. pažįsta, nemano, kad jis gali turėti didelę pinigų sumą. Negali pasakyti, kad galėjo jį sužaloti kitomis aplinkybėmis, turi nukentėjusysis visokių problemų. Dėl keturračio D. Ž. galėjo būti sumuštas. Girdėjo, kad jis kažkokį keturratį turėjo, gal turėjo kokių problemų (t. 2, b. l. 94-98).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad buvo susilaužęs koją, pas jį atvyko J. G. su D. Ž., jam išeinant į lauką matė kaip jie išvažiavo. Paskui gal po 5 min. nuvyko pas D. Ž., paklausti ko taip greit išvyko, jis pasakė, kad svaigsta galva, buvo neadekvatus, atvyko greitoji ir tada jis (D. J.) išvažiavo. M. M. ir tėvas buvo kieme, nuo ryto dirbo, kai mašina išvažiavo, M. M. su jo (D. J.) tėvu malkas pjovė. Su M. M. nekalbėjo, kai buvo kieme. Tada pas J. G. nuvyko ir jis pasakė, kad M. M. sumušė D. Ž.. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad D. Ž. ir J. G. pažįsta, jie yra jo kaimo draugai. M. M. pažįsta kaip kaimo gyventoją, būna, kad M. M. retkarčiais padeda jo tėvui ūkiniuose darbuose, tai jis pas juos retkarčiais būna prie namų. 2022 m. liepos pabaigoje, tiksliai datos nepamena, bet gali būti 27 d. jis buvo namuose, nes buvo sulaužęs koją. Būnant namuose apie pietus, tikslesnės valandos pasakyti negali, pas jį atvažiavo D. Ž. ir J. G., aplankyti ir pasikalbėti. Kai D. Ž. su J. G. atvažiavo, jis išėjo į namo kiemą, kur su jais kalbėjosi. Bendraujant namo kieme su D. Ž. ir J. G. prie jų nebuvo priėjęs M. M.. Tą dieną M. M. buvo jų namo teritorijoje, nes kažką tai padėjo ūkiniuose darbuose. Tuo metu, kai J. G. ir D. Ž. buvo pas jį atvykę, tėvo namuose ir namo teritorijoje nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Bendraujant su draugais, ant D. Ž. veido, galvos nematė jokių sužalojimų. Taigi, pabendravus maždaug apie 5 minutes J. G. su D. Ž. išėjo link automobilio, kuriuo buvo atvažiavę, o jis nuėjo namo. Nuėjęs namo nuėjo valgyti, pro langą nežiūrėjo. Kai ėjo namo, nematė M. M.. Už valandos jam telefonu paskambino J. G. ir pranešė, kad matė, jog nuvažiavo greitoji ir policija, dar pajuokavo, kad gal pas D. Ž.. A. D. Ž. sumušimą J. G. telefonu jam nieko nesakė. Tik vėliau J. G. papasakojo, kad M. M. sumušė D. Ž., kai jie ruošėsi išvažinėti nuo jo namų. Detaliau J. G. apie D. Ž. sumušimą jam nieko nepasakojo. Jei neklysta, vakare jis važiavo į Žalgirio ligoninę pasiimti D. Ž.. Kai paėmė D. Ž. iš Žalgirio ligoninės, pamatė ant kaktos per vidurį tokią kaip duobę, sakė, jog siūti reikės. Kai D. Ž. per pietus buvo atvykęs pas jį, jos tikrai nebuvo. D. Ž. jam nepasakojo detaliai kaip jį sumušė M. M., tik bendromis frazėmis. Paėmus D. Ž. iš ligoninės, nuvežė namo. Nori pasakyti, kad jis tikrai nematė kaip M. M. sumušė D. Ž., nes tuo metu buvo namuose. Jų namo teritorijoje nėra įrengtų vaizdo kamerų. Tėvo namuose ir namo teritorijoje nebuvo. Jis tik bendrai žino, kad M. M. sumušė D. Ž., o kažkokių tai detalesnių aplinkybių nežino. Dėl ko M. M. galėjo sumušti D. Ž., nurodyti negali, kadangi nežino. Kaip žino, tai D. Ž. su M. M. nesutaria, tačiau kodėl, irgi nežino. Girdėjo, kad gal prieš savaitę iki to laiko, kai M. M. sumušė D. Ž., D. Ž. buvo sumušęs kažkas dėl keturračio vagystės, tačiau kas D. Ž. buvo sumušęs ir kurioje vietoje, nežino. Jis tiesiog iš kaimo gyventojų yra tai girdėjęs, detalesnių aplinkybių nežino. D. Ž. asmeniškai apie tai neklausė (t. 1, b. l. 123-126). Nepamena, ką sakė tyrėjams. Tėvas buvo, skaldė malkas. Nieko nematė. D. Ž. nebuvo išėjęs iš mašinos. Dabar prisiminė, kad vyko paimti iš Žalgirio klinikos. Nebendravo su jais prie namų. Su M. M. nekalbėjo dėl muštynių. Su D. Ž. kalbėjo važiuojant iš ligoninės, sakė, kad reikia kaukolę restauruoti, kad M. M. davė į galvą. M. M. sako, kad D. Ž. yra vagis ir turi kažkokį pyktį. Jis visada taip sako. Po įvykio, gal po 30 min atvyko greitoji, o pats nuvyko pas D. po 5-10 min. Buvo duobė D. Ž. kaktoje, matė ją pirmą kartą, iki įvykio gal 3 dienas prieš buvo susitikę parūkyti su D. Ž., tada duobės nematė, ją pamatė kai pas jį nuvyko. Gal nepastebėjo, nežino. Dėl keturračio vagystės D. Ž. davė į pilvą, jis tuo metu buvo kartu su D. Ž.. Tik į pilvą sudavė, bet ne į galvą. Žmonės išlipo iš automobilio, pasakė, kad už keturratį. Plaktukas nebuvo panaudotas. Dabar, kai galvoja, kad nežino, ar iš kumščio, ar plaktuku davė. Greit sudavė, nespėjo pamatyti. Paskui D. Ž. sakė, kad labai pilvą skaudėjo (2. t., b. l. 94-98).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas D. Ž. parodė, kad atsisako duoti parodymus, teikti pareiškimą, aiškinti įvykio aplinkybes. Dėl įvykio niekam pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminio tyrimo nepradėti (t. 1, b. l .41-43).

2022 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad būdamas su draugu J. G. (duomenys neskelbtini), sėdėjo jo automobilyje BMW (valst. Nr. neatsimena) ir bendravo. Apie 13 val. prie jų priėjo M. M., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). M. M. priėjo prie jo ir pradėjo jį daužyti, dėl ko mušė, nežino, kiek jam sudavė smūgių neatsimena, bet nemažiau kaip 8 smūgius. Tada jie uždarė automobilio duris ir išvažiavo. Po to, paskambino į greitąją pagalbą, kur buvo pristatytas į Žalgirio kliniką. M. M. jis pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Prideda išrašus iš poliklinikos. (t. 1, b. l. 44-46).

2022 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad į tyrėjos užduotus klausimus nori atsakyti, kad M. M. jam sudavė rankos kumščiu kažkur apie 8 smūgius į veido sritį, pataikydamas į kaktos sritį. Tuo metu, kai M. M. jam sudavė smūgius, jis sėdėjo automobilyje, priklausančiame J. G., priekinėje keleivio sėdynėje. Keleivio dureles, kur jis sėdėjo, buvo atidarytos. Tuo metu automobilyje buvo kartu su J. G., daugiau nieko nebuvo. Aplinkui kitų žmonių nebuvo, t. y. nebuvo pastebėjęs, kad kas nors būtų aplinkui. Negali atsakyti dėl kokios priežasties M. M. jį sumušė, tai reikia jo klausti. Nepamena, kad kada nors jis M. M. vadintų necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, jis su juo iš vis nebendrauja. Žino, kad M. M. turi kažkokių tai problemų su galvos sutrikimais. Iki jo sumušimo paskutinį kartą matė M. M. prieš mėnesį. Nori pasakyti, kad M. M. dėl jo sumušimo jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks, ir nieko nenori (t. 1, b. l. 59-62).

2023 m. kovo 1 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad į tyrėjos užduotą klausimą nori atsakyti, kad 2022 m., ar tai birželio pabaigoje, ar tai liepos mėnesio pradžioje, tiksliai datos nurodyti negali, gali būti, kad dvi savaitės iki 2022 m. liepos 15 d., jį buvo sumušę, tačiau jokio pareiškimo jis nerašė ir nerašys, niekam pretenzijų neturi. Į ligoninę nesikreipė dėl sužalojimų. Tada jį mušė per šonkaulius, rankas, kojas, tačiau nei veide, ne galvos srityse sužalojimų nebuvo. Nori dar kartą pažymėti, kad po M. M. suduotų smūgių jam į kaktą, jis pasijuto blogai, todėl ir iškvietė greitąją, nes jam iš tikrųjų buvo bloga ir jis išsigando dėl savo sveikatos. Dar kartą nori pažymėti, kad M. M. pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio neteiks. Daugiau nieko parodyti negali (t. 1, b. l. 93-95).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad M. M. yra jo brolis, kuris turi (duomenys neskelbtini) ir pagal teismo sprendimą jis buvo paskirtas jo įgaliotu atstovu. Žino, kad broliui M. M. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, kad jis sumušė D. Ž.. Parodymus duoti sutinka. Dėl šio fakto nori pasakyti, kad M. M. jam pasakojo, kad D. Ž. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į kaktą. M. M. tikino jį, kad daugiau D. Ž. į kaktą ar galvos sritį nebuvo sudavęs smūgių. Nori pažymėti, kad sužinojo iš kaimo gyventojų, kad prieš įvykį 2022-07-15, kai jo brolis M. M. sudavė smūgį D. Ž., D. Ž. buvo sumušę kažkokie tai vyrai. Kiek žino D. buvo sumuštas plaktuku maždaug prieš dvi savaitės iki 2022-07-15, tikslios datos pasakyti negali, nes asmeniškai nežino. Žmonės kalba, kad D. Ž. buvo sužalota kakta bei sulaužyti šonkauliai. Kiek jam žinoma, tada D. Ž. nebuvo nuvažiavęs į ligoninę, nes bijojo. Apie tuos sužalojimus pats D. Ž. pasakojo kaimo gyventojams. Taip pat girdėjo, kad D. Ž. sumušė galimai (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis pavogė keturratį. Galimai sumušė vyrai iš (duomenys neskelbtini). Asmeniškai su D. Ž. po įvykusio įvykio nekalbėjo. Tik susirašinėjo su D. Ž. „messenger“. D. Ž. rašė jam, kad jį lygtais paleido iš kalėjimo, kad jis M. M. jokių pretenzijų neturi ir kad tai sakė tyrėjai. Jis rašė D. Ž. žinutėje, kodėl jis tyrėjai nenurodė, kad prieš tai jis buvo plaktuku sumuštas, tačiau į tai D. Ž. jam nieko neatrašė. Daugiau jis apie D. Ž. sumušimą plaktuku, kai jį sumušė kažkokie vyrai, nieko pasakyti negali. Papasakojo viską kas jam yra žinoma (t. 1, b. l. 139-142).

2022 m. liepos 15 d. Vilniaus aps. VPK pareigūno R. Rudžio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 15 d. buvo gautas RVUL slaugytojos M. pranešimas, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 13.55 val. su GMP atvežtas D. Ž., kuris paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 07.15 val. jį (duomenys neskelbtini) sumušė pažįstamas. Diagnozuotas kaukolės skliauto lūžimas, išsiųstas į Žalgirio klinikas (t. 1, b. l. 1-11).

2022 m. liepos 21 d. apžiūros protokole nurodoma, kad med. ekspertas M. J. Paliulis susipažinęs su jam pateiktais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad D. Ž. 2022-07-15 RVUL ir VUL ŽK nustatyta įspaustinis skeveldrinis kaktikaulio ančio išorinės sienelės lūžis, kuris padarytas smūginiu kieto buko (galimai riboto kontaktavusio paviršiaus) daikto poveikiu (-iais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus sveiktos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (t. 1. b. l. 64-66).

2022 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), tai yra asfaltuotas kelia, iš abiejų kelio pusės randasi gyvenamieji namai, iš abiejų asfaltuoto kelio pusiu yra metalinės tvoros. Įvykio vieta nėra filmuojama (t. 1, b. l. 32-38).

2022 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole nurodoma, kad med. ekspertas M. J. Paliulis, susipažinęs su nukentėjusiojo D. Ž. medicininiais dokumentais - E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymu, 1 lapas; Diagnostikos tyrimu Nr. CTA-22 23317, 1 lapas; Asmens ambulatorine gydymo statistine kortele, 1 lapas; skaitmenine DVD-R laikmena bei įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad D. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva su audinių patinimu kaktoje ir įspaustinis kaktikaulio ančio išorinės sienelės lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per kaktą ar kakta atsimušant į jį, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytomis aplinkybėmis: laiku ir būdu, suduodant nemažiau kaip vieną smūgį, neatmetama (t. 1, b. l. 76).

2022 m. rugsėjo 12 d. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga M. M. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, 214-215).

2023 m. sausio 12 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Ž. nustatytas kaktikaulio skliauto – kaktikaulio ančio išorinės plokštelės įspaustinis lūžis su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl kaktikaulio išorinės plokštelės lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas padarytas kietu, robotą paviršių turinčiu daiktu, neatmetama, kad kumščiu. D. Ž. nustatyto sužalojimo padarymo aplinkybė, A. M. nurodyti būdu ir laiku, mažai tikėtina (t. 1, b. l. 86-87).

Teismo išvados dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad M. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą D. Ž. atžvilgiu, dėl ko šiam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent – pasireiškęs kaktikaulio skliauto – kaktinio ančio išorinės plokštelės įspaustiniu lūžiu su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad D. Ž. jį pradėjo provokuoti, o tiksliau pravardžiuoti ir įžeidinėti, dėl ko jis susinervino ir sudavė D. Ž. rankos kumščiu vieną smūgį į galvos sritį, tiksliai kur pataikė, nežino. Tai, kad būtent M. M. sudavė nukentėjusiajam patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad būtent M. M. jam sudavė į kaktą. Tai, kad tarp nukentėjusiojo ir M. M. įvyko konfliktas, kurio metu M. M. sudavė D. Ž., patvirtino ir apklaustas liudytojas J. G..

Nukentėjusiojo parodymus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo taip pat patvirtina ir 2023 m. sausio 12 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. Ž. nustatytas kaktikaulio skliauto – kaktikaulio ančio išorinės plokštelės įspaustinis lūžis su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl kaktikaulio išorinės plokštelės lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas padarytas kietu, robotą paviršių turinčiu daiktu, neatmetama, kad kumščiu (t. 1, b. l. 86-87).

Nors liudytojas A. M. teigė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ankstesnio nukentėjusiojo ir kitų asmenų konflikto metu, tačiau tokia jo versija buvo paneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu – tokią įvykių versiją paneigė pats nukentėjusysis, be to, apklausus liudytoją D. J., šis nurodė, kad ankstesnio įvykio metu matė, kad D. Ž. buvo suduota į pilvą, bet ne į galvą, po šio įvykio D. Ž. skundėsi pilvo skausmu. Be to, tokia versija yra paneigta ir 2023 m. sausio 12 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. Ž. nustatyto sužalojimo padarymo aplinkybė, A. M. nurodytais būdu ir laiku, mažai tikėtina (t. 1, b. l. 86-87).

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais M. M. veiksmais.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Šios normos 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, ar stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Minėto teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). BK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. Šiuo metu M. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. M. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 3. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. M. nebuvo (duomenys neskelbtini) būsenoje. 4. Dėl M. M. psichikos būklės su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieš teismą. 5. M. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2023 m. sausio 17 – vasario 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 15-19).

Bylos nagrinėjimo teisme metu aptariamą ekspertizės aktą priėmęs ekspertas M. Juodakys patvirtino šio procesinio dokumento turinį. Įvertinus pateiktus duomenis, M. M. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), asmuo veikos metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Atsižvelgus į tai, rekomenduojama taikyti priverčiamas medicinines priemones – M. M. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas, įvertinęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. sausio 17 – vasario 15 d. ekspertizės akto turinį, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus eksperto M. Juodakio paaiškinimus bei byloje esančius medicininius, M. M. sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus, konstatuoja, kad M. M. jam inkriminuotos, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, o būtent – 2022 m. liepos 15 d. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos savo sveikatos būklės M. M. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. M. dėl padarytos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas – pastarasis atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Anksčiau aptartų baudžiamosios bylos duomenų kontekste teismas konstatuoja būtinybę M. M. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 143,86 Eur išlaidų už nukentėjusiojo D. Ž. gydymą atlyginimo (t. 1, b. l. 99-100, 106-107).

Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

M. M. šioje byloje nėra kaltinamasis. Jis yra asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. M. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimu civilinio proceso tvarka yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje: 2. 10 savitvarkos įgūdžių“ pripažintas ribotai veiksniu. tam tikroje srityje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi jo globėju paskirtas A. M. (civilinė byla Nr. e2YT-265-892/2022). Už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.278 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, be kita ko, ir vadovaudamasis teismų praktika, jog baudžiamojoje byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių negali būti nagrinėjami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, teismas palieka pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą, išaiškinant, kad civilinis ieškovas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Kiti klausimai

M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo paskirtas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

M. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 143,86 Eur išlaidų už nukentėjusiojo D. Ž. (D. Ž.) gydymą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė