- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-119-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07279-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kaltinamasis
- L. B., A. P.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius, Darius Novikas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo L. B. gynėjo advokato Dariaus Noviko ir kaltinamojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje:
Šalies argumentai
2. L. B. kaltinamas tuo, kad prašydamas pakeisti transporto priemonės ridą sukurstė ir suteikdamas priemonę padėjo vykdytojui A. P. suklastoti transporto priemonės ridą, o būtent: kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. nuo 15.22 val. iki 2018 m. liepos 2 d. 16.37 val. telefoninių pokalbių su A. P. metu paprašydamas sumažinti transporto priemonės odometro parodymus, sukurstė A. P. suklastoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 2 d. apie 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių pardavimų aikštelėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą pateikė A. P. priemonę nusikalstamai veikai daryti - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame kompiuteryje įdiegta programine įranga, skirta automobilių odometrų parodymų korekcijai, neteisėtai sumažino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą nuo apie 670000 km iki 389105 km, taip sukurstė ir padėjo A. P. suklastoti transporto priemonės ridą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 306² straipsnio 1 dalyje.
2.1. Be to, L. B. kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: kad jis pagal savo užimamą pareigybę (kodas - 702 Krašto apsaugos sistemos profesinės karos tarnybos kariai, kurių veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas, profesinės karo tarnybos karininkai) turėdamas prievolę teikti Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas FR0001 bei Metines pajamų deklaracijas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas: 1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktų nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, ir turi laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus); 2) Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo, bei 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario mėn. 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VA178 redakcija), dėl Metinės gyventojo ( šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės, privalėdamas deklaruoti pinigines lėšas, turimas bankuose, kitose kredito įstaigose jeigu jų bendra suma didesnė nei 5000 Lt 2011-2014 metais ir didesnė nei 1500 Eur 2015-2018 metais; ir siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, bei suvokdamas, kad į deklaracijas įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas pajamas ir nepagrįstai deklaracijose padidinant turto vertę bei pateikiant jas mokesčių administratoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijose pateikti duomenys yra neteisingi, o jo turtas ir išlaidos neatitinka deklaruotų teisėtai gautų pajamų, ir taip jis išvengs mokesčių už 334887 Eur dydžio pajamas, kurios yra nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos, o buvo gautos iš nenustatytų šaltinių, įrašė į Metines turto deklaracijas FR0001 ir Metines pajamų deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2011, 2013, 2014, 2015 2016, 2017 ir 2018 metus žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, tai yra: - 2012 m. rugsėjo 5 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2011 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 280000 Lt/81159 Eur (2011 m. gruodžio 21 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 273000 Lt/79066 Eur) nepagrįstai padidino turto vertę 17000 Lt/4928 Eur ir 2012 m. gruodžio 6 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2011 metus nedeklaravo 126922 Lt/36759 Eur dydžio gautų kitų, su darbo santykiais nesusijusių ir neindividualios veiklos, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2011 metus išvengė mokėtino į biudžetą 19209 Lt/5563 Eur dydžio gyventojo pajamų mokesčio; - 2014 m. gegužės 2 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2013 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., vertė yra 280000 Lt/81159 Eur (2011 m. gruodžio 21 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 273000 Lt/79066 Eur) nepagrįstai padidino turto vertę 17000 Lt/4928 Eur ir 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2013 metus nedeklaravo 46778 Lt/13548 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2013 metus išvengė mokėtino į biudžetą 7017 Lt/2032 Eur; - 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 350000 Lt/101367 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 70000 Lt/ 20290 Eur, ir 2015 m. balandžio 28 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2014 metus nedeklaravo 214224 Lt/62044 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2014 metus išvengė mokėtino į biudžetą 32 134 Lt/9307 Eur; - 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2015 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 120 000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 18 630 Eur ir 2016 m. balandžio 20 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2015 metus nedeklaravo 31 970 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2015 metus išvengė mokėtino į biudžetą 4 795 Eur; - 2017 m. balandžio 28 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2016 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 200000 Eur (2016 m. gruodžio 14 d. vertė pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 154000 Eur), nepagrįstai padidino turto vertę 80000 Eur ir 2017 m. balandžio 28 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2016 metus nedeklaravo 68 913 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2016 metus išvengė mokėtino į biudžetą 10337 Eur; 2018 m. balandžio 30 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2017 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 250 000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 50000 Eur ir 2018 m. balandžio 30 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2017 metus nedeklaravo 85274 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2017 metus išvengė mokėtino į biudžetą 12 791 Eur; - 2019 m. balandžio 18 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2018 metus įrašė neteisingus duomenis apie turtą nurodydamas, kad jam priklausančio nebaigto statyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 260000 Eur, nepagrįstai padidino turto vertę 10000 Eur ir 2019 m. balandžio 18 d. Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2018 metus nedeklaravo 36379 Eur kitų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais ir neindividualios veiklos pajamų, apmokestinamųjų pajamų, taip nurodydamas žinomai neteisingus duomenis už 2018 metus išvengė mokėtino į biudžetą 5457 Eur, ir pateikdamas deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), iš viso išvengė į valstybės biudžetą privalomo mokėti 50282 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio už 334887 Eur dydžio pajamas, kurios yra nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos, o buvo gautos iš nenustatytų šaltinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
3. A. P. kaltinamas tuo, kad suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent, kad jis 2018 m. laikotarpiu nuo birželio mėn. 29 d. 15.22 val. iki liepos 2 d. 16.37 val. telefoninių pokalbių su L. B. metu sukurstytas sumažinti transporto priemonės odometro parodymus, sutiko suklastoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ridą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 2 d. apie 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių pardavimų aikštelėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą iš L. B. gavęs priemonę nusikalstamai veikai daryti - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytame kompiuteryje įdiegta programine įranga, skirta automobilių odometrų parodymų korekcijai, prisijungė prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), centrinio kompiuterio duomenų sistemos ir neteisėtai sumažino automobilio ridą nuo apie 670 000 km iki 389 105 km, taip L. B. sukurstytas ir padedamas suklastojo transporto priemonės ridą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje.
3.1. Be to, A. P. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi ūkine - komercine veikla, o būtent, kad jis pažeisdamas: - 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“; - 2005 m. balandžio mėn. 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (galiojusio iki 2013 m. birželio 27 d.) tvarką ir 2013 m. birželio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ (įsigaliojusio po 2013 m. birželio 27 d.) 6.1, 7 ir 9.5 punktų reikalavimus, įpareigojančius fizinius asmenis, pradedančius vykdyti individualią veiklą, tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą (toliau -prašymas) pateikiant VMI, bei prašymą pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną; - 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs įmonės ar individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), siekdamas gauti pajamų ir išvengti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla - variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, tai yra versliškai ir stambiu mastu, pasinaudodamas asmeniniais nešiojamaisiais kompiuteriais: „D. L. E4200“ Nr. (duomenys neskelbtini), „HP Compaq nc 6000“ S/N (duomenys neskelbtini), „Panasonic DF-52“ Nr. (duomenys neskelbtini), „D. L. D630“ P/N: KX 334 A00, „D. L. D620“ su užrašu Dell LBL P/N:NR139 A00, „Panasonic CF-53“ su užrašu CF-53SJCZYLM, „D. L. D630“ su užrašu Dell LBL P/N: HY469 A00, „lenovo ThinkPad X201“ su užrašu Product ID:368VV8 ir planšetiniu kompiuteriu „EVG7 DL46“ S/N: 19951724, kuriuose yra įdiegta programinė įranga, skirta transporto priemonių diagnostikai ir konfigūravimui, komponentų programavimui, auto įvykių ištrynimui, prietaisų skydelio, apsaugos sistemų ar kitų automobilių elektroninių sistemų programavimui ar derinimui, transporto priemonių variklių valdiklių programavimui (parametrų keitimui), automobilių valdiklių nuskaitymui ir įrašymui, automobilių raktelių atsakiklių programavimui bei kitais įrenginiais (specialūs lagaminėliai su įrangos rinkiniais, USB jungtys, perėjimai, kabeliai, adapteriai) skirtais transporto priemonių diagnostikai ir derinimui, pats pagal fizinių asmenų žodinius prašymus organizuodamas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent (duomenys neskelbtini), ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, už atlygį teikdamas įvairias transporto priemonių diagnostikos, konfigūravimo, derinimo, prietaisų skydelio klaidų šalinimo, apsaugos sistemų, elektronikos programavimo ir kitų automobilių elektroninių sistemų remonto ir priežiūros paslaugas, versliškai stambiu mastu vykdė pastovią ūkinę komercinę veiklą – variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kuria versdamasis per visą laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 14 d (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kai turėjo įsigijęs verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) gavo ne mažiau kaip 182470 Eur pajamų (2011 metais - 159642 Lt (46236 Eur), 2012 metais – 84146 Lt (24370 Eur), 2013 metais - 90888 Lt (26323 Eur), 2014 metais – 61840 Lt (17910 Eur), 2015 metais – 1754 Eur, 2016 metais – 21485 Eur, 2017 metais – 37750 Eur, 2018 metais – 6382 Eur, 2019 - 2020 metais – ikiteisminio tyrimo metus tiksliai nenustatytą sumą, bet ne mažiau 260 eurų), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pagal pateiktą civilinį ieškinį, pripažinta civiline ieškove dėl 24 587 Eur priteisimo iš A. P. dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo neteisėtai verčiantis ūkine-komercine veikla gautų pajamų ir 50 282 Eur priteisimo iš L. B. dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio nuo gautų 334 887 Eur kitų pajamų, kurios pagal 2020 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą Nr. TO2-4 nepagrįstos pajamų šaltiniais.
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, patenkinus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamiesiems skyrimo, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio galimą atlyginimo vykdymą, bei atsižvelgiant į civiliniu ieškiniu prašomas priteisti sumas, nutartį vykdant skubiai :
- paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. B. vardu registruotam žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatui - gyvenamajam namui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems adresu - (duomenys neskelbtini) savivaldybė, uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šį turtą kitiems asmenims. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas L. B. atžvilgiu nustatytas ne didesnis kaip 50 282 Eur sumoje. Turto saugotoju skirtas L. B.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d.
- paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ½ daliai A. P. ir jo sutuoktinės O. P. vardu registruotam 870/1190 dalių žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ daliai pastatui – garažui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims; A. P. vardu registruotoms transporto priemonėms: priekabai „(duomenys neskelbtini)“, valst. registracijos Nr(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); „Tiki Treiler“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); „VW Multivan“, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); „SAM“, valst. registracijos Nr. GM 300, VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims; Gryniesiems pinigams - iš viso 1 290 eurų (1 100 eurų paimti 2018 m. liepos 2 d. kratos metu automobilyje, 190 eurų - A. P. asmens kratos metu), uždraudžiant juos valdyti, naudotis ir disponuoti. Laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą A. P. atžvilgiu nustatyti ne didesnį kaip 24 587 Eur sumoje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių saugotoju skirti kaltinamąjį A. P., grynųjų pinigų saugotoju skirti Šiaulių apskrities VPK.
Šalies argumentai
6. Kaltinamojo L. B. gynėjas advokatas D. Novikas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
5.1. Skunde nurodo, kad L. B. yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 151 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, L. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje gali būti taikomas ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pažymi, kad L. B. šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu jau buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris truko 12 mėnesių, t. y. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės 2019 m. sausio 2 d. nutarimu buvo apribotos L. B. nuosavybės teisė į tą patį turtą. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pasibaigė 2020 m. sausio 2 d.
5.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad „nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja“, nes BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatos turi būti taikomos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą perdavus į teismą. Baudžiamojo proceso subjektai, inter alia ir Teismai negali riboti baudžiamojo proceso dalyviams teisių labiau nei leidžia įstatymai. Nei poįstatyminiai teisės aktai, nei teisės normų aiškinimas negali apriboti asmenų teisių labiau nei tokius apribojimų įgalinimus suteikia įstatymai. Šiame baudžiamajame procese 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis L. B. nuosavybės teisę apribojo daugiau nei 12 mėnesių laikotarpiui, todėl skundžiama nutartis pažeidžia BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatas ir turi būti panaikinta kaip neteisėta.
7. Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas L. Lukošius skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
6.1. Skunde nurodo, kad VMI atstovė visiškai nepagrindė civilinio ieškinio faktinių aplinkybių, nenurodė su kuo sieja valstybei padarytą žalą. Byloje yra vienintelė specialisto išvada, susijusi su kaltinamojo A. P. ir jo sutuoktinės pajamomis ir apskaičiuotais mokesčiais, tačiau specialisto išvada yra gauta dėl kaltinamojo ir jo sutuoktinės pajamų, vertinant atitinkamo laikotarpio išlaidas.
6.2. Nurodo ir tai, kad civiliniame ieškinyje nėra nurodoma jokių BK 306² straipsnio 1 dalies ar 202 straipsnio 1 dalies požymių, kurie leistų teigti, kad iš šios veiklos buvo gautos pajamos, kurios buvo apskaičiuotos specialisto išvadoje.
6.3. Pažymi, kad kaltinimo dalyje, kaip ir civiliniame ieškinyje dėl BK 202 straipsnio 1 dalies, būtinieji požymiai versliškai ir stambiu mastu apskritai nėra apibūdinti. Kaltinime nėra nei vieno epizodo, kada kur ir kaip, kaltinamasis vertėsi veikla, t. y. kokie asmenys buvo jo klientai, kokios paslaugos jiems buvo suteiktos, kiek už tai buvo sumokėta. Tokių duomenų visiškai nėra kaltinime. Tokio pobūdžio bylose aiškiai nurodomos veikos epizodai, rodantys, kada konkrečiai asmuo vertėsi neteisėta ūkines komercine veikla, tačiau šiuo atveju vien tik požymio nurodymas, be jo turinio, užkerta kelią suvokti, dėl ko asmuo yra kaltinamas. Aplinkybė, kad kaltinamajame akte yra nurodyti apklausti liudytojai, šių epizodų nesant kaitime, neleidžia aiškiai identifikuoti veikos laiko ir veiklos būdo ar rūšies, taigi neįmanoma tinkamai pasiruošti gynybai.
6.4. Kaltinamajame akte nurodoma, kad asmuo gavo iš neteisėtos ūkinės komercinės veiklos <...> nemažiau kaip 182470 Eur pajamų <...>. Prašo atkreipti dėmesį, kad nurodytas skaičius yra nesusipratimas, nes remiasi 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. T02-6 ir jos priedais, tačiau specialistui buvo užduotas vienas klausimas nieko bendro neturintis su BK 202 straipsnio 1 dalimi ir inkriminuota veika. Klausimas specialistui buvo toks - ar sandorių sudarymo momentu A. P. ir O. P. turėjo pakankamai teisėtų pajamų įsigyti turtą, turimą po 2010 m. gruodžio 31 d.
6.5. Teigia, jog civilinis ieškovas – VMI, nei civiliniame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu, nenurodė nei faktinio nei teisinio pagrindo, kodėl mano, kad yra padaryta žala, jos struktūrą, mąstą, epizodus, todėl teigti, jog būtina taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą nėra jokio pagrindo. Nenurodžius faktinio pagrindo, kaltinamasis neturi galimybių gintis, atsiliepti į jam teikiamas turtinio pobūdžio pretenzijas. Teismas ir civilinis ieškovas taip pat nenurodė ir duomenų, kodėl civiliniame procese, tuo atveju jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negalėtų būti vykdomas procesas.
6.6. BPK 151 straipsnio 6 dalimi, apribojimas nuosavybės gali trukti ne ilgiau nei 12 mėnesių, išskyrus sunkių arba labai sunkių nusikalstamų veikų atveju. Teismas yra saistomas šių apribojimų, negali būti tokia situacija, jog apribojimai yra paskiriami neterminuotai ir be pagrindo, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti panaikinta pirmos instancijos teismo nutartis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į kaltinamųjų gynėjų skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
9. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatą, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas tik siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – paskyrimo kaltinamiesiems klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, BPK 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.
11. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis paminėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
12. Atkreiptinas kaltinamojo A. P. gynėjo advokato L. Lukošiaus dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o ne analizuoja bylos duomenų iš esmės. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nesprendžia asmens kaltės, veikų kvalifikacijos bei byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.
13. Kaip matyti, A. P. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 202 straipsnio 1 dalyje, 3062 straipsnio 1 dalyje. L. B. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 3062 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinami kaltinamieji, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausų protokoluose, įvykio vietos ir kitų apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose dėl duomenų analizės bei kitoje bylos medžiagoje.
14. Nors, kaip pagrįstai nurodo kaltinamojo L. B. gynėjas advokatas D. Novikas, kad pagal BPK 151 straipsnio nuostatas, ši priemonė gali būti taikoma tam tikrą laiką, tačiau šioje vietoje atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad BPK šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu – maksimali laikino nuosavybės teisių apribojimo trukmė ikiteisminio tyrimo metu yra vieneri metai (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).
15. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. Martinavičienės 2019 m. sausio 2 d. ir 3 d. nutarimais laikini nuosavybės teisių apribojimai kaltinamiesiems buvo paskirti siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, šiuo metu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, laikini nuosavybės teisių apribojimai kaltinamiesiems L. B. ir A. P. paskirti jau siekiant užtikrinti byloje pateiktą konkretų civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį.
16. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamiesiems priklausantį tiek nekilnojamąjį turtą tiek ir grynuosius pinigus, priešingai nei mano kaltinamųjų gynėjai, negali būti vertinami kaip neteisėtai taikomi ir kaltinamųjų teisę į nuosavybės neliečiamumą pažeidžianti procesinė prievartos priemonė; ši priemonė yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams – civilinio ieškinio užtikrinimui, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis.
18. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinio ieškovo civilinį ieškinį. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų turtui – varžo jų teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamųjų gynėjai. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.
19. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems L. B. ir A. P. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo L. B. gynėjo advokato Dariaus Noviko ir kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Liutauro Lukošiaus skundus ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.