Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai, kontrabandos būdu, atgabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą jas išplatinti, o būtent:

1.1. P. G. neteisėtai, turėdamas tikslą kontrabandos būdu parsigabenti narkotinių medžiagų ir jas išplatinti, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis už 2 800 Eur nupirks apie 2 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas atgabens į (duomenys neskelbtini).

1.2. 2019 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytas asmuo, vykdydamas susitarimą, per nenustatytą krovinių pervežimo įmonę, neteisėtai, kontrabandos būdu, atgabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apie 2 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias jis, P. G., laikydamas prie savęs, atgabeno į savo butą esantį (duomenys neskelbtini), paslėpė dujų baliono viduje įrengtoje slėptuvėje ir neteisėtai laikė minėtą narkotinę medžiagą. Po to, P. G., 2020 m. sausio 24 d., apie 15 valandą, pardavė D. R. į skolą už 4 000 Eur ne mažiau, kaip 638,796 g narkotinės medžiagos, o likusią dalį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė buvo 1 498,680 g, laikė iki 2020 m. sausio 31 d., 14 valandos, kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas P. G. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei P. G. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį.

5. Nuteistasis P. G. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje sunkaus nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro šešeri metai ir šeši mėnesiai. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje – devyneri metai.

8. Pirmosios instancijos teismas P. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskyrė laisvės atėmimą septyneriems metams, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą devyneriems metams šešiems mėnesiams.

2. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, nustatydamas P. G. laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du sunkius nusikaltimus. Apygardos teismas pripažino, kad yra viena P. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apygardos teismas taip pat įvertino, kad P. G. buvo teistas 2012 m. spalio 5 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, teistumas nėra išnykęs, du naujus sunkius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis išvadų nedaro, linkęs veikti priešingai teisės normoms. Jo daromos veikos yra sunkios, susijusios su neteisėtų narkotinių medžiagų disponavimu, tikslu pasipelnyti.

10. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad P. G. diagnozuota daug susirgimų, dėl ko jam nustatytas 70 procentų nedarbingumas (t. 2, b. l. 92, 116–117).

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. G. bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir, atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymą paskyrė kiek griežtesnes bausmes, nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

12. Skunde nuteistasis P. G. teigia, kad tokio dydžio bausmės yra per griežtos, nes jis prisipažino kaltu, atskleidė nusikaltimų padarymo aplinkybes, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, dėl ko sunku užsidirbti pinigų pragyvenimui ir gydymuisi. Jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, todėl mano, kad bausmės turi būti paskirtos švelnesnės. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą bausmę, tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nėra.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vertinant nuteistojo asmenybę ir nusikaltimų padarymo aplinkybes, konkrečiu atveju atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, dėl ko teismas turėtų jam skirti švelnesnes bausmes. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas jau įvertino šias aplinkybes, nuteistajam paskirdamas bausmes ir nustatydamas jų trukmę. Todėl dar kartą vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, pažymėtina, kad, nors nuteistasis dėl savo padarytų nusikaltimų gailisi ir savo kaltės neneigia, skiriant bausmę negalima sumenkinti P. G. elgesio ir vedamo gyvenimo būdo, nes jis, būdamas laisvėje, nuolat yra susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu – išėjęs į laisvę (po laisvės atėmimo bausmių atlikimo) savo elgesio nekeičia, nusikaltimai sunkėja, o tai rodo P. G. asmenybės didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės pripažinimą ir tai, kad byla išnagrinėta, taikant sutrupintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnį ir skirtiną laisvės atėmimo bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, iki šešerių metų keturių mėnesių.

16. Nuteistasis P. G. skunde tvirtina, jog nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, kas yra pagrindas jam skirti švelnesnes bausmes.

17. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. P. G. neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respubliką didelį kiekį narkotinių medžiagų, neteisėtai šiomis narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslą pasipelnyti, ir tokia veika nebuvo pirma P. G. gyvenime. Jis atliko realią aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, o išėjęs į laisvę vėl užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Sutiktina, kad P. G. dėl sveikatos būklės (jam nustatytas 70 procentų nedarbingumas) priklauso sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų grupei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, sprendžiant ar sunki turtinė padėtis gali būti vertinama kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina vertinti ne tik objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, bet ir psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, asmens suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, bandydamas kitais būdais gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, lengvesne išeitimi pasipelnyti, realiai neieškant kitų galimybių gauti teisėtų pajamų. Kaip nurodė pats P. G., jis dirbo, tačiau šių pajamų jam neužteko. Tai turėjo būti paskata ieškoti kitų teisėtų pragyvenimo šaltinių būdų. Tačiau byloje byloje nėra duomenų, kad jis būtų stengęsis ieškoti kito teisėto geriau apmokamo darbo ar socialinių išmokų. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

19. Taigi, P. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka jo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydį nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindą keisti bausmių dydį, nuteistasis P. G. skunde nenurodė, o bylos duomenys tokių aplinkybių nepagrindžia.

20. Šioje byloje taip pat nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 199 straipsnio 4 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nepagrįstas nuteistojo P. G. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jis yra silpnos sveikatos, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo P. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu, suprato blogai pasielgęs, yra silnos sveikatos, yra tos, į kurias atsižvelgtina, skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribose, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistojo P. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmes švelnesnes, negu numatyta sankcijose minimali laisvės atėmimo bausmės riba.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantą neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam švelnesnės (-ių) bausmės (-ių), nei numatyta straipsnio sankcijoje, nes švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu bei realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankamos priemonės įtakoti nuteistojo elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje šis asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Šios nutarties 12 punkte aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo siekis gyventi laikantis įstatymų yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra jokių duomenų apie apelianto realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti būtent pirmosios instancijos teismo paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas bausmių dydis, atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantis teisingumo principui.

24. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų susirgimų ir ligų nuteistasis negali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Bendrosios nuteistųjų teisės) imperatyviai įtvirtinta, kad „nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą“. Be to, nuteistajam, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, gali būti teikiama medicininė priežiūra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o esant būtinybei – ir kitose gydymo įstaigose.

25. Teismas bausmes už padarytus nusikaltimus subendrino bausmių apėmimo būdu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad subendrinta bausmė yra per griežta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.