Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta keturiasdešimt (40) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems (9) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad I. K. paskirta šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems (9) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 27 d. 18.45 val. iki 2025 m. balandžio 27 d. 21.07 val., jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – I. K. uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones penkerius (5) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2025 m. balandžio 28 d. (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta iš I. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 140 Eur valstybės naudai.

Taip pat nuspręsta panaikinti I. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus vykdyti nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2025 m. balandžio 27 d., apie 17.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumo laipsnis.

2. Be to, I. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. rugpjūčio 22 d., pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d., žinodamas apie šį draudimą ir jo nevykdymo teisines pasekmes, su kuriomis jį supažindino Lietuvos probacijos tarnybos (Duomenys neskelbtini) probacijos skyriaus pareigūnai, vengė atlikti minimą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. balandžio 27 d., apie 17.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat atsižvelgiama į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Aptartų nuostatų šiuo atveju buvo laikytasi.

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu I. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas I. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta apėmimo būdu subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Pirmos instancijos teismas už kiekvieną padarytą inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis, kurių dydis yra didesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

10. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

11. Vertinant I. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog I. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui bei vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-07 nuosprendžiu I. K. buvo pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta, jog išnyko 2025-04-07 nuosprendyje nurodyta aplinkybė, todėl nustatyta I. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas), anksčiau teistas 7 kartus, paskutinį kartą – Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-07 nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kuriuo jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o bausmės vykdymas, buvo atidėtas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – tai, kad I. K. transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas, transporto priemonę vairavo mieste, apgadino kitą transporto priemonę.

12. Pirmiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad jis (I. K.) linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei pagrįstai parinko jam griežčiausias straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšis – laisvės atėmimą ir areštą. Bausmes subendrino nuteistajam palankesniu, t. y. apėmimo būdu. Buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu, todėl labiau švelninti apeliantui paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pradėjo dirbti, lankosi pas (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės (duomenys neskelbtini), o turėdamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, ir vėl netektų darbo, ko pasėkoje būtų labai apsunktinos jo galimybės sumokėti į valstybės biudžetą teismo priteistas sumas, nėra pagrindas skirti kitos rūšies bausmę, kaip to apeliaciniu skundu norėtų nuteistasis.

13. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. K. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė (2025-04-27) po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-07 nuosprendžio priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje bendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Taip pat I. K. paskirta bausmė yra tinkamai subendrinta, taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių.

14. Įvertinusi, tai kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. K. taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

16. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

17. Atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto imperatyvo, t. y. motyvuotai pasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam I. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis anksčiau teistas net 7 kartus, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-07 nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Minėtu nuosprendžiu I. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jau buvo atidėtas. Tačiau praėjus 20 dienų po minėto nuosprendžio priėmimo, I. K. vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,43 promilių neblaivumas, transporto priemonę vairavo mieste, apgadino kitą transporto priemonę. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dirba, lankosi pas (duomenys neskelbtini), nes turi tikslą išsivaduoti nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) bei tinkamai vykdo jam paskirtas (duomenys neskelbtini) sąlygas, neabejotinai yra vertintinos teigiamai, tačiau jos nekeičia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nepadės pasiekti bausmės tikslų. Vis dėlto, nepaisant to, kad nuteistasis šiuo metu pradėjo lankytis pas (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės (duomenys neskelbtini), svarbu pažymėti tai, kad šią priklausomybę jis turėjo ir anksčiau, tačiau jokių realių pastangų, šiai priklausomybei gydytis, nesiėmė, ir toliau darė nusikalstamas veikas (būdamas apsvaigęs nuo (duomenys neskelbtini)).

19. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad I. K. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Be to, BVK 91 straipsnyje numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymas. Taigi, I. K. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

20. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis I. K. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. I. K., būdamas anksčiau teistas ne kartą, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, apie galimas šių veikų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

21. Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad šioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimas sisteminiam baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos darytojui, prieštarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui, galėtų sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, bei neturėti teigiamos įtakos paties nuteistojo elgesiui. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Šiuo atveju nuteistajam kitos rūšies bausmės, t. y. bausmės nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimas ar jam (I. K.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl laikyti nuteistajam I. K. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti, ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kaip jau minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.