- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-632-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12098-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- R. K., G. P., L. P.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams R. K., G. P., L. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 407,23 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu virš jos esantis butas, (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams L. P. ir G. P., kurie 2012-11-01 nurodytą butą išnuomojo atsakovei R. K.. Pažymėjo, jog 2016-04-21 bute (duomenys neskelbtini), dėl santechninio gedimo tualeto patalpoje stipriai pratekėjo vanduo, ko pasėkoje buvo užlietas ieškovės butas. VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliko žalos įvertinimą ir nustatė 1 385,45 Eur dydį. Kadangi ieškovei taikiai susitarti su atsakove nepavyko, ji kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė neginčijo buto užpylimo fakto, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Pasak atsakovės, ieškovės bute buvo seni tapetai, roletai, kiliminė danga, seniai buvo atliktas remontas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, jog 2016-04-21 užpylimas sąlygojo jos prašomą priteisti žalą. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti PVM. Prašė teismo atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį bei į tai, jog ji viena augina vaikus, nuosavo būsto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės R. K. ieškovės V. L. naudai 1 325 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 325 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės R. K. į valstybės biudžetą 408 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 12,74 Eur pašto išlaidų, iš viso – 420,74 Eur; civilinę bylą dėl ieškovės V. L. reikalavimų atsakovų L. P. ir G. P. atžvilgiu nutraukti.
4. Teismas nurodė, kad į atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimų atsakovų L. P. ir G. P. atžvilgiu atsisakė, civilinę bylą dalyje dėl šių atsakovų nutraukė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis butas buvo užpiltas iš viršuje esančio 23-ojo buto, kurį nuomoja atsakovė 2012-11-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengė buto žalos atstatymo kaštų paskaičiavimo ataskaitą, sudarė lokalinę sąmatą, detalizuodamas darbus ir išlaidas, jų kiekius bei kainas, iš viso už 1 385,45 Eur su PVM. Atsakovė pateikė 2019-09-03 lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, jog į ją įtraukti tik lubų ir sienų remonto darbai, nurodyti medžiagų kiekiai ir darbų kainos; žala, kilusi dėl ieškovei priklausančio buto užliejimo, sudaro 443 Eur.
6. Teismas nurodė, kad išanalizavus ir įvertinus VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą ieškovės buto žalos atstatymo kaštų paskaičiavimo ataskaitą, jos turinį, tyrimo eigą, teismas nenustatė, jog specialisto išvados, padarytos apžiūros metu, prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Pažymėjo, jog pastarasis padarė išvadas nuvykęs į įvykio vietą, atliko lubų, sienų, grindų žalos analizę ir apskaičiavo žalos atstatymo darbų kiekius, vadovaujantis programine įranga „Sistela“. Tuo tarpu atsakovės pateikta lokalinė sąmata buvo sudaryta specialisto, tačiau pastarajam neatvykus į ginčo butą, o vadovaujantis atsakovės paaiškinimais, kurie vertintini kaip subjektyvūs nagrinėjamojoje byloje. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, teismas sprendė, jog VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ataskaitoje esantys duomenys yra objektyvūs, pakankami ir pagal gavimo aplinkybes (buvo nuvykta į vietą) yra patikimesni, lyginant su atsakovės pateikta sąmata.
7. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos faktui konstatuoti, jog užliejimo metu buvo pažeista ir kiliminė danga, ir roletai; juolab, kad ieškovės butas yra po atsakovės butu. Nors atsakovė teigė, kad ieškovės butas buvo remontuotas seniai ir tai sudaro pagrindą mažinti žalos dydį, teismas tokio pobūdžio teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius apie tai, jog yra tikėtina, kad darbai bus atlikti ūkio būdu, todėl PVM neturėtų būti priteistas.
8. Teismas nurodė, kad į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą yra įtraukti tokie darbai kaip: šviestuvų demontavimas ir jų montavimas, jungiklių, perjungiklių ir rozečių demontavimas ir jų montavimas, veidrodžio ir kilimo (pakabinto ant sienos) permontavimas. Šie nurodyti darbai nėra tiesiogiai susiję su ieškovės buto užpylimu ir jie turi būti eliminuoti. Tokiu būdu teismas mažino priteistinos žalos dydį iki 1 325 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos – Vilniaus miesto teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas iš esmės vadovavosi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ nustatytu žalos dydžiu 2018 metų kainomis. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ vertinimas atliktas 2019 metų balandžio mėn., t. y. praėjus 3 metams po įvykio. Roletai ir kiliminė danga per 3 metus irgi atitinkamai nusidėvėjo. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata sudaryta panaudojant tą pačią programinę įrangą „SISTELA“, kvalifikuoto specialisto 2016 metų kainomis (įvykio metai), o sąmata sudaryta panaudojant VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ atskaitoje Nr.190401 nurodytus darbų kiekių dydžius (t. y. lubų perdažymas – 18,77 kv. m., senų tapetavimas – 57,78 kv. m., roletų keitimas - 2 vnt., paviršiaus apsauga - 10 kv. m.) iš Lentelės Nr. 1 (eil. Nr. 1, 2, 4 ir 9; 6 puslapis). Atsakovės pateiktą sąmatą pagal įvestus nurodytus rodiklius, kurie yra nurodyti VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sąmatoje, programinė įranga automatiškai nurodė, kiek kainuotų buto remontas.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovės pateikta sąmata yra detalizuota, nurodytos medžiagos, darbo užmokestis ir naudojami mechanizmai nustatant žalos dydį. Papildomai teikiama atsakovės sąmata dėl žalos atlyginimo 2018 metų kainomis, kaip ir VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“. 2018 metų kainomis žalos dydis būtų 483 Eurai be PVM. Taigi, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sudaryta sąmata yra aiškiai per didelė.
9.3. Iš VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ žalos skaičiavimo ataskaitoje padarytų nuotraukų matosi, kad koridoriuje nėra jokių baldų, o kambaryje yra spinta ir sekcija, kurių svoris kiekvienos iki 100 kg, lovos svoris apie 40 kg. Staliukas su televizoriumi svers apie 50 kg, dar vienas fotelis apie 15 kg. Kambario plotas 10,54 kv. m. Atliekant darbus baldus pakanka atitraukti nuo sienos, o prieškambaryje iš viso baldų nėra, todėl šios išlaidos yra nepagrįstos ir nebūtinos. Taigi, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sąmatoje nurodyti skaičiai neatitinka teisingumo ir protingumo principo. Analogiškai lyginant ir kitus VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sąmatoje nurodytus darbų, medžiagų kiekius, jie yra akivaizdžiai padidinti. Atsakovės pateiktoje sąmatoje tos pačios programinės įrangos pateikta sąmata yra detalizuota ir gauta į programinę įrangą SISTELA įvedus duomenis, nurodytus VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sudarytoje sąmatoje. Abi sąmatos akivaizdžiai skiriasi. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sąmatoje nurodyta darbų vertė yra 1 385,45 Eur su PVM, o atsakovės pateiktoje sąmatoje, žalos dydis be PVM 2016 metų kainomis yra 443 Eurai, o 2018 metų kainomis 483 Eurai. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sąmatoje nurodyta 2 roletai ir jų kaina 164,56 Eur be PVM, o didžiuosiuose prekybos centruose vieno roleto kaina svyruoja nuo 18 Eur iki 25 Eur ir naujų roletų, o ne nusidėvėjusių. Langas ir roletai yra 17 cm gylio nišoje, dėmės ant roletų panašios ne į nutekėjimo dėmes, o į ištiškusias riebalų dėmes, o tai rodo roletų natūralų nusidėvėjimą.
9.4 Eksperto išvada nėra pakankamas įrodymas ir tikslus padarytos žalos dydžio nustatymas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ataskaita atlikta 2019-04-01, praėjus beveik 3 metams, po įvykio (2016-04-21). Iš fotofiksacijos nuotraukų matyti, kad kiliminė danga yra visiškai nudėvėta, todėl negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl įvykusios 2016-04-21 avarijos.
9.6. Nusidėvėjimo laipsnio teismas nesiaiškino. O buto nusidėvėjimo laipsnis sudaro apie 72-78 procentus. Todėl ir žalos atlyginimas dėl sienų remonto mažintinas bent 72 procentais. Teismas šių aplinkybių nevertino, o tik vertino neteisingą ir nepagrįstą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ sudarytą sąmatą.
9.7. Siekiant tinkamai atlyginti ieškovės patirtą žalą, būtina nustatyti užlieto buto nusidėvėjimo laipsnį. Dėl turto fizinio nusidėvėjimo: ieškovei priklausantis ginčo turtas nėra naujas, kadangi pastatas, adresu Buivydiškių g. 11, Vilnius, yra pastatytas 1980 metais, jo bendras nusidėvėjimas, vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.2 punktu yra 39 procentai (vertinant retrospektyviai, t. y. įvykio dienai 36 procentai) o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) mūrinių ir stambiaplokščių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi, kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ieškovo buto vidaus patalpų tinko (vidinės apdailos) vertė yra sumažėjusi 78 (retrospektyviai - 72) procentais.
10. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
11. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
12. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei V. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. P. ir G. P., kurie 2012-11-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu butą išnuomojo atsakovei R. K. 2016-04-21 ieškovei priklausantis butas iš atsakovės išsinuomoto buto buvo užlietas vandeniu: užpiltos buto koridoriaus, kambario ir tamsiojo kambario lubos bei sienos, užpilti roletai kambaryje; nustatyta, kad viršutiniame 23-ame bute, tualete trūkęs vandens nuleidimo bakelis, vandens tiekimas butui uždarytas.
14. 2019-04-01 VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliko ieškovės buto žalos atstatymo kaštų paskaičiavimą ir nustatė, jog buto (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai ir įrengimui, atsiradusių dėl vandens užpylimo iš viršuje esančio buto Nr. 23, atstatymo kaštai sudaro 1 385,45 Eur (su PVM). 2019-04-11 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama padengti žalą, kuri kilo dėl buto užliejimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
15. Atsakovė pateikė atestuoto asmens R. Č. 2019-09-03 parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad žala, apskaičiuota 2016-10-10 kainomis, kilusi dėl ieškovei priklausančio buto užliejimo, sudaro 443 Eur.
Dėl ginčo esmės
16. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės buto apliejimo fakto ir to, kad ieškovės butas buvo aplietas iš buto, kurį apliejimo metu nuomojosi atsakovė. Šalys iš esmės sutaria ir dėl apliejimo metu ieškovės butui padarytų sugadinimų, tačiau nesutaria dėl apliejimu padarytos žalos dydžio ir šiai žalai pašalinti reikalingų išlaidų.
17. Ieškovės manymu, dėl apliejimo padaryta žala sudaro 1 385,45 Eur sumą, kuri nustatyta ieškovės iniciatyva atliktos ekspertizės metu. Tuo tarpu atsakovės teigimu, žala sudaro 443 Eur sumą, kuri nustatyta atsakovės atliktos ekspertizės metu.
18. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
19. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės iniciatyva ekspertizė atlikta 2019-04-04, ekspertas aplieto ieškovės buto apžiūrą atliko 2019-04-01, t. y. praėjus beveik 3 metams po buto apliejimo fakto. Buto remontui reikalingos išlaidos paskaičiuotos ne buto apliejimo momentu, tačiau 2018 m. spalio mėnesio kainomis. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizėje medžiagų ir daiktų kainos nurodytos neapskaičiavus jų nusidėvėjimo, t. y. skaičiuota tokiu būdu, lyg apliejimo metu buvo sugadinti ne atitinkamai nusidėvėję, tačiau nauji, nenaudoti daiktai, nors byloje nenustatyta, kad buvo užlietas neseniai suremontuotas butas ir atitinkamai nauji jame esantys daiktai.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
22. Nagrinėjamu atveju buto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0.8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintomis Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų vertėmis.
23. Atsakovė nepateikė paskaičiavimų dėl ieškovės buto nusidėvėjimo. Buto konstrukcijų (lubų, sienų), nusidėvėjimas, nesant duomenų apie jų paskutinį remontą, skaičiuotinas nuo pastato statybos pabaigos metų (1980 m.) iki buto apliejimo momento (2016 m.), t. y. 36 metai. Taigi, šių buto konstrukcijų nusidėvėjimo procentas per 36 metus sudarytų 28,8 procentus (0,8 x 36).
24. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ji parengta 2016 m. spalio mėnesio kainomis (t. y. praėjus 6 mėnesiams po buto apliejimo), į ją įtrauktos iš esmės tos pačios medžiagos, jų kiekiai ir darbai (išskyrus šviestuvų, jungiklių, rozečių, veidrodžio montavimą, kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti nesusiję su buto apliejimu ir šių darbų eliminavimo iš lokalinės sąmatos ieškovė neginčijo, taigi, pripažino, kad jie nesusiję su buto apliejimu).
25. Ieškovė nurodė, kad buto apliejimu padarytai žalai kompensuoti buvo būtina jos iniciatyva parengtoje ekspertizėje nurodyta suma – 1 385,45 Eur. Nors atsakovė, pateikdama savo iniciatyva parengtą ekspertizę, nurodė, kad žalai pašalinti pakanka 443 Eur sumos (kaip nurodyta atsakovės ekspertizėje), ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už mažesnę nei 1 385,45 Eur neįmanoma tinkamai pašalinti buto apliejimu metu padarytos žalos, į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Be to, nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buto apliejimo metu padaryta žala iš esmės jau yra pašalinta, tačiau jokių įrodymų, kokio dydžio išlaidų patyrė šalindama žalą, nepateikė, nors būtent ji tokius duomenis galėjo ir turėjo žinoti. Ieškovė taip pat neteikė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą, nepateikė atsikirtimų į atsakovės teiginius, kad žalai pašalinti būtų pakakę 443 Eur sumos.
26. Atsakovės manymu, ieškovės prašoma priteisti suma turi būti ne tik mažinama taikant mažesnius remontui reikalingų medžiagų, prekių, darbų įkainius, tačiau į žalos atlyginimo sumą negali būti įtrauktas pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės išvada, kadangi apskaičiuojant žalos atlyginimo sumą vertinama tai, kokio dydžio išlaidų patirtų asmuo, siekdamas pašalinti padarytą žalą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad buto remontui reikalingos medžiagos ir (ar) darbai būtų neapmokestinti PVM, darbai atlikti ūkio būdu, nepasitelkiant rangovų, ieškovė būtų PVM mokėtoja ar egzistuotų kitos aplinkybės, dėl ko ieškovė neturėtų pareigos mokėti į medžiagų ir darbų kainą įtraukto PVM. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikros sumos neįskaičiuojamos į žalos sumą, jeigu įrodoma, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant sugadintą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė, kad ieškovė nepatirtų į medžiagų ir darbų kainą įtraukto PVM išlaidų, dėl ko aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai dėl žalos dydžio mažinimo PVM suma atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).
27. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės iniciatyva parengtoje ekspertizėje buto apliejimo žalai pašalinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos praėjus beveik 3 metams po buto apliejimo fakto, neįvertintas buto nusidėvėjimas, ieškovė nepateikė duomenų, už kokią sumą iš esmės buvo atliktas dėl apliejimo būtinas ieškovės buto remontas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad buto apliejimo metu padaryta žalai kompensuoti buvo būtina 1 385,45 Eur suma, ieškovės naudai priteistina žalos atlyginimo suma mažintina.
28. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus žalos dydžio nustatymui svarbius kriterijus, į tai, kad ieškovė neįrodė, kad 1 385,45 Eur suma visa apimtimi yra būtina buto apliejimo žalai kompensuoti, atsakovė pateikė įrodymus apie galimybę žalą pašalinti už 443 Eur (neskaitant PVM) sumą, kurių ieškovė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, žalos atlyginimo suma mažintina iki 620 Eur (įskaitant PVM).
29. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytus žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, priteisė ieškovei žalos atlyginimo sumą, kuri nelaikytina įrodyta visoje teismo sprendimu priteistoje apimtyje, sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 620 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą, tenkindamas ieškovės ieškinį 620 Eur apimtyje (t. y. patenkindamas 45 proc. ieškinio), atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi dėl ieškinio nagrinėjimo teisme ieškovė patyrė 21,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.
32. Kadangi ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc., kurios išlaidos sudaro 425,29 Eur, patenkinus ieškinį iš dalies (45 proc.), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 191,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisina 5,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 197,08 Eur (5,73 + 191,38).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą neteikė, bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese nepatyrė. Atsakovė pateikė įrodymus apie 25 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) patyrimą.
35. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (patenkinti 84 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 21 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 620 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (620 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 197,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.