Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-16-933/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: e2A-16-933/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00907-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Buta“
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-16-933/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00907-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.1.2.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Buta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K. ir E. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Buta“ 185 059 Eur nuostolius ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. šalys sudarė Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. A615- 83/18(2.15.1.7-TD2) (toliau – ir Sutartis), kuria buvo susitarta dėl sklypų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) sprendinių įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, numatant, jog minėto teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės infrastruktūros – (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – plėtra. Sutarties 3.3 punktu atsakovė UAB „Buta“ įsipareigojo organizuoti infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus. Sutarties 3.4 punkte įtvirtinta, jog infrastruktūra ((duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) turi būti baigta statyti (įrengti) ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti bei įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (jeigu atitinkama infrastruktūra registruota šiame registre) per nustatyta tvarka gautų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo laikotarpį iki 2020 m. lapkričio 1 d. Sutarties 4.1 punktu planavimo iniciatorė įsipareigojo apmokėti 100 proc. infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų išlaidų. Sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė, dėl to ieškovė Sutartį nutraukė ir pareiškė reikalavimą dėl būsimų 185 059 Eur nuostolių, kuriuos ji patirs įrengdama (duomenys neskelbtini) atkarpą, priteisimo. Ieškovė pažymėjo, kad nuostolių dydis apskaičiuotas pagal UAB „Sistela“ Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius kainų rodiklius ir Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-189.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Buta“ 185 059 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės UAB „Buta“ valstybei 2 363 Eur žyminį mokestį.

4. Nors atsakovė teigė, kad Sutarties dalykas buvo tik kelio atkarpos asfaltavimo darbai, byloje nustatyta, jog atsakovė apskritai neatliko darbų iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos. Teismas vertino, kad atsakovės bandymas modifikuoti sutartį, aiškinant, jog atsakovė įsipareigojo suteikti tik 10 000 Eur paramą, neatitinka tikrovės, nes Sutartyje ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja organizuoti infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus ir juos visiškai apmokėti (Sutarties 2.1, 3, 4 punktai).

5. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimą į ieškinį, kad atsakovė darbų nevykdė dėl civilinės bylos Nr. e2‑108‑868/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-44371-2017-8) nagrinėjimo, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimų panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad minėta civilinė byla buvo inicijuota iki Sutarties sudarymo (2018 m. lapkričio 28 d.), Sutarties sudarymo metu šalims, kurios buvo ir minimos bylos šalimis, buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama byla, todėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymui negalėjo turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimas.

6. Teismas sutiko su ieškove, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintu Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkto nuostata, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę ir prašydama sudaryti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalingą sutartį bei ją sudarydama ir prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, siekė įrengti kelią ((duomenys neskelbtini) atkarpą), tam, jog jos vystomi penkiabučiai namai turėtų tinkamą susisiekimą su kitais vietinės ar valstybinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Ieškovei atsirado pagrįstas lūkestis, kad atsakovės prisiimti sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti tinkamai ir laiku. Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta išimtinai pačios atsakovės iniciatyva, siekiant vystyti statybas. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad atsakovė per visą sutarties galiojimo terminą ir per ieškovės suteiktą papildomą terminą sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nesikreipė į ieškovę, nenurodė priežasčių dėl kurių negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškove, o vėliau, be aiškaus pagrindo, paaiškino neketinanti vykdyti Sutartį ir pasiūlė modifikuoti jos vykdymą.

7. Teismas pažymėjo, kad dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nuolatinius nepatogumus patiria didžioji atsakovės vystyto kvartalo gyventojų dalis. Todėl, nors ieškovės nuostoliai dar nėra patirti, atsižvelgiant į atsakovės Sutarties pažeidimą, elgesį Sutarties vykdymo metu ir pasibaigus Sutarčiai, būsimi nuostoliai yra akivaizdūs ir neišvengiami, nes ieškovė (duomenys neskelbtini) atkarpos įrengimo darbus privalės atlikti savo lėšomis.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įrengimo (statybos) kaina, remiantis UAB ,,Sistela“ Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais kainų rodikliais ir Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-189, yra 185 059 Eur. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, pažymėjo, kad atsakovė neteikė į bylą savo skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytą sumą ar leistų teismui pagrįstai ja suabejoti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė Sutartį, dėl ko ieškovė patirs nuostolius. Nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei jos prašomus nuostolius ir procesines palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Buta“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo Sutarties sudarymo aplinkybių ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Sutartimi atsakovė susitarė tik dėl darbų, nurodytų 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme, kuris paminėtas Sutartyje, o ne dėl ieškinyje nurodomų darbų. Sutartyje panaudotas terminas „inžinerinė infrastruktūra“ yra neaiškus ir nekonkretus.

9.2. Sutarties 2 punktas yra susijęs tik su asfalto danga. Normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio dėl gatvės su šaligatviais, apšvietimu ir kitais įrengimo darbais nebūtų sudaręs, nes toks sandoris nebuvo būtinas detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui bei būtų pernelyg brangus. Konstatuotinas trečiųjų asmenų ir atsakovės suklydimas dėl Sutarties 2 punkto turinio ir Sutarties negaliojimas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9.3. Sutartis yra pavadinta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi, todėl ji turi atitikti Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 (toliau – Aprašas), pagal kurio 2 priedą Sutarties 2 punkte turėjo būti detaliai aprašoma įrengtina (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. Sutartyje turėjo būti nurodytas gatvės juostų skaičius, ar gatvė bus su šaligatviais, su apšvietimu ir t. t. Aprašo reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti Sutarties 2 punkto nuostatos negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nesant atskiro reikalavimo.

9.4. Detaliojo plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui inžinerinės infrastruktūros plėtra reikalinga nebuvo, todėl Sutartis objektyviai nepriskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių. Sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris pridengia kitą sandorį (CK 1.87 straipsnis). Kadangi būsima (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, atsakovė ir tretieji asmenys negali būti gatvių projektuotojais ir gatvių įrengimo rangovais, Sutartyje atsakovė ir tretieji asmenys turėjo padaryti išlygą, kad įvykdys pinigines prievoles, kylančias Vilniaus miesto savivaldybei. Sutarties 3.1 – 3.3 punktai atitinka neatlygintinos pavedimo sutarties dalyką su išlyga dėl darbų apmokėjimo.

9.5. Ieškovė pažeidė Sutarties 8.5 punkto reikalavimus, nes Sutarties šalys iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo susitikusios dėl galimybės taikiai išspręsti ginčą.

9.6. Teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovei gintis pareiškiant priešieškinį. Trečiųjų asmenų įtraukimas sąlygojo bylos nagrinėjimo atidėjimą, todėl priešieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Nepagrįsta teismo pozicija, kad nutraukus Sutartį, negalima pripažinti jos negaliojančia. Teismui užkirtus kelią atsakovei gintis priešieškiniu, teismuose yra dvi bylos tarp tų pačių šalių dėl tų pačių santykių. Nagrinėjama byla galėjo būti išnagrinėta tik ją sustabdžius iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5596-1044/2022.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

10.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino Sutarties turinį, kitus į bylą pateiktus dokumentus, liudytojo parodymus, jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos esmė nebuvo atskleista.

10.2. Atsakovė iš esmės neginčijo nuostolių dydžio, priežastinio ryšio, neneigė fakto, kad (duomenys neskelbtini) atkarpos nesuprojektavo ir neįrengė, tačiau laikėsi gynybinės pozicijos neva neįsipareigojo atlikti darbus, kurių iš jos pagal Sutartį tikėjosi ieškovė.

10.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl apsimestinio sandorio, negaliojančio sandorio, dėl sandorio sudaryto dėl suklydimo, dėl pavedimo sutarties, kurie nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme, todėl šie argumentai negali būti nagrinėjami apeliacinėje instancijoje.

10.4. Detaliojo plano sprendiniai buvo pakeisti atsakovės iniciatyva, sprendimas dėl detaliojo plano sprendinių pakeitimo yra galiojantis. Sutartis, kuri buvo sudaryta šalių laisva valia ir apsisprendimu, galioja. Atsakovė nenurodė, kad kokios nors Sutarties sąlygos jai yra neaiškios ar koreguotinos, Sutarties galiojimo laikotarpiu nesikreipė į ieškovę, prašydama išspręsti galimus klausimus, susijusius su Sutarties apimtimi, nebendradarbiavo, neinformavo apie kliūtis, trukdančias vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl darytina išvada, jog atsakovei buvo aiškios ir suprantamos visos Sutarties sąlygos. Atsakovės argumentai yra bandymas prisidengti suklydimu.

10.5. Aprašo, kuriuo remiasi atsakovė, 2 priede yra pateiktas Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties formos pavyzdys. Pavyzdinės formos 2.1 punkto nuoroda „detaliai aprašyti reikalingą infrastruktūros plėtrą“ suponuoja, kad šioje vietoje turėtų būti konkretizuojamas sutarties objektas, t. y. dėl kokios infrastruktūros įrengimo šalys susitaria (ginčo sutartyje nurodyta – (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. detaliai nurodyta, kokios gatvės atkarpa, su aiškia jos pradžia ir pabaiga, yra Sutarties dalykas).

10.6. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nedraudžia tam tikras funkcijas – vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimą, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovė įsipareigojo suorganizuoti ir finansuoti reikiamos infrastruktūros įrengimą.

10.7. Sutartyje padarius nuorodą į atsakovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą, atsakovė manė, kad Sutarties 2 punktas yra susijęs tik su asfalto danga, tačiau atsakovei, kaip protingai verslininkei (nekilnojamojo turto vystytojai), turėjo būti suprantama, jog planuojamų darbų apimtį apibrėžia Sutarties turinys.

10.8. Ginčo sutarties 8.5 punkte buvo numatyta, kad ginčai, kilę dėl sutarties vykdymo, sprendžiami šalių derybomis, jeigu šalys nesusitaria, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė nevykdė įsipareigojimo pagal ieškovės nurodytą papildomą terminą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

10.9. Teismo protokolinė nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, neužkirto kelio atsakovei gintis bendra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Atsakovės nurodomas ieškinys kitoje civilinėje byloje nėra teisme priimtas nagrinėti nei pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo priėmimo metu, nei atsiliepimo rengimo metu. Visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas teismas galėjo nustatyti ir skundžiamame sprendime nustatė pats.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

13. Teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A30-661 „Dėl leidimo inicijuoti (duomenys neskelbtini) pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose (duomenys neskelbtini)“ leista inicijuoti patvirtinto detaliojo plano sprendinių koregavimą sklypuose (duomenys neskelbtini), nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir nustatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4, užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus.

15. UAB ,,Buta“ 2018 m. kovo 30 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą sudaryti Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (planavimo organizatorė), E. K., E. K. ir UAB ,,Buta“ (planavimo iniciatorė) 2018 m. gegužės 11 d. sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. A615-34/18(2.15.1.7-TD2).

16. UAB ,,Buta“ 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą sudaryti Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (planavimo organizatorė), E. K., E. K. ir UAB ,,Buta“ (planavimo iniciatorė) 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė Sutartį, kurioje susitarta dėl sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) sprendinių įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, nustatant, kad minėto teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės infrastruktūros – (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – plėtra (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad planavimo iniciatorė organizuoja infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus, o Sutarties 3.4 punkte numatyta, jog infrastruktūra ((duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) turi būti baigta statyti (įrengti) ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti bei įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (jeigu atitinkama infrastruktūra registruota šiame registre) per nustatyta tvarka gautų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo laikotarpį iki 2020 m. lapkričio 1 d.

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustačiusi Sutarties 3.4 punkto pažeidimą – kad darbai pagal Sutartį nepradėti ir neatlikti, 2021 m. balandžio 21 d. pranešimu Nr. A51‑34987/21(3.3.16.1E‑AD24) nustatė planavimo iniciatorei papildomą 30 darbo dienų terminą pašalinti Sutarties pažeidimą ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Minėtu pranešimu ieškovė informavo, kad nepašalinus Sutarties pažeidimo per nustatytą papildomą 30 dienų terminą, Sutartis bus nutraukta ir bus reikalaujama nuostolių, kurių vertė pagal UAB ,,Sistela“ parengtus 2020 m. spalio mėn. statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius sudaro apie 189 400 Eur.

18. UAB ,,Buta“ 2021 m. gegužės 7 d. pareiškime Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta kaip parama miestui, todėl ji yra pasiruošusi vietoje sutartinių įsipareigojimų vykdymo savivaldybei skirti 10 000 Eur dydžio piniginę paramą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. A51‑62270/21(3.3.16.1E-AD24) informavo atsakovę ir trečiuosius asmenis, kad po 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Sutartis bus nutraukta. Sutartis nutraukta 2021 m. rugpjūčio 15 d.

19. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 185 059 Eur būsimų nuostolių, kuriuos ieškovė patirs dėl atsakovės veiksmų – Sutarties neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės argumentus dėl Sutarties dalyko aiškinimo, kad Sutartimi buvo susitarta tik dėl kelio atkarpos asfaltavimo darbų, taip pat dėl Sutarties 8.5 punkte numatytos taikaus ginčo išsprendimo procedūros nesilaikymo. Nustatęs visas atsakovės UAB ,,Buta“ civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 185 059 Eur nuostolius bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

20. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės neginčija civilinės atsakomybės sąlygų, o kelia klausimus dėl netinkamo Sutarties ir jos sudarymo aplinkybių aiškinimo, teigia, jog Sutartis negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.87 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindais, t. y. dėl imperatyvių įstatymo normų nesilaikymo, apsimestinumo ir suklydimo sudarant Sutartį. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, atliko procesinio pobūdžio pažeidimus – nepagrįstai nepriėmė atsakovės priešieškinio, netenkino atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi buvo sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Buta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01376-2022-2).

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 atmetė UAB ,,Buta“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023 atmetus UAB ,,Buta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo.

23. UAB „Buta“ teikė kasacinį skundą, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023; priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. A615-83/18 (2.15.1.7-TD2) CK 1.80 straipsnio 1 dalies arba 1.87 straipsnio, arba 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindais; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Buta“ kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑702‑687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023 dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje. Bylose iš dalies sutampa įrodinėjimo dalykas – UAB ,,Buta“ reiškia iš esmės identiškus argumentus dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, Sutarties aiškinimo ir negaliojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, atlikdama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą dalyje dėl Sutarties aiškinimo bei Sutarties negaliojimo, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2‑5596-1044/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis nagrinėjamai bylai.

Dėl atsakovės prašymo sustabdyti arba atidėti bylą

26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas atsakovės UAB ,,Buta“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki kol paaiškės kasacinio skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023, priėmimo rezultatas, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus kasacinį skundą – stabdyti bylą.

27. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

28. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Buta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

29. Esant paminėtoms aplinkybėms atsakovės UAB ,,Buta“ prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetamas. Teisėjų kolegija, nebekartodama pirmiau išdėstytų motyvų, taip pat konstatuoja ir tai, kad atsakovės išdėstyti argumentai nelemia šios bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Dėl apeliantės nurodomų pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimų

30. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, užkirto kelią atsakovei gintis, o atsakovei pareiškus ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kitoje byloje, nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamą bylą ir leido susidaryti situacijai, kai dvejose skirtingose bylose nagrinėjamos bylos tarp tų pačių asmenų bei dėl tų pačių teisinių santykių.

31. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).

32. CPK 143 straipsnyje reglamentuota viena iš atsakovo procesinių teisių – teisė pareikšti priešieškinį, tačiau ji nėra absoliuti. Pagal šio straipsnio 1 dalį priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑165/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

33. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys UAB ,,Buta“ dėl nuostolių priteisimo gautas 2021 m. rugpjūčio 17 d., atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu – 2021 m. rugsėjo 20 d. gautas ieškovės dublikas, o 2021 m. rugsėjo 28 d. gautas atsakovės triplikas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2021 m. spalio 28 d. Teismo posėdžio metu nutarta atidėti bylos nagrinėjimą iki 2021 m. gruodžio 13 d. dėl atsakovės atstovo prašymo, suteikiant galimybę bylos šalims susitarti taikiai, taip pat tenkinus atsakovės atstovo prašymą dėl liudytojų apklausos. Atsakovės priešieškinis teisme gautas 2021 m. gruodžio 3 d. Priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiu metu žodine nutartimi. Teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad priešieškinis pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, todėl priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ieškovė nesutinka su priešieškinio priėmimu, o priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia Sutartį, kuri jau yra nutraukta.

34. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą padeda užtikrinti tiek CPK įtvirtinti procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti, tiek normos, reglamentuojančios pasirengimo nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimo teisme tvarką. Pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑147‑701/2015).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priešieškinio, pateikto pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Atsakovė priešieškinį pateikė 2021 m. gruodžio 3 d., t. y. po bylos pasirengimo nagrinėti teisme stadijos pabaigos ir po pirmojo 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio. Atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, lėmusių pavėluotą priešieškinio pateikimą. Be to, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki paskirto antrojo teismo posėdžio nebuvo likęs minimalus įstatyme įtvirtintas laiko tarpas (14 dienų) tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys galėtų pateikti atsiliepimą į priešieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio pateikimo metu byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 4 mėn., teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei atsisakė priimti atsakovės priešieškinį (CPK 7 straipsnis). Šio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl to bylos nagrinėjimas bet kokiu atveju turėjo būti atidėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinio priėmimo atveju procesas užtruktų ne tik dėl laikotarpio, reikalingo byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepti į priešieškinį, bet ir dėl galutinio bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyko suformavimo, atitinkamų procesinių prašymų išsprendimo.

36. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliaciniame skunde nurodomai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priešieškinio neatitikimą CPK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes priešieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia Sutartį, kuri jau yra nutraukta. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ir jo nutraukimas yra skirtingi teisiniai institutai, sukuriantys skirtingus teisinius padarinius. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita, ieškovė negalėtų reikalauti iš atsakovės nuostolių dėl Sutarties pažeidimo. Tačiau, teisėjų kolegijai nustačius, kad priešieškinis pagrįstai nepriimtas pirmiau išdėstytais motyvais, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimo.

37. Be kita ko, pažymėtina, kad atsisakymas priimti priešieškinį nevertintinas kaip atsakovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismo atsisakymas priimti priešieškinį neužkirto kelio atsakovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. reikalavimą pareikšti atskiroje civilinėje byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Šia teise atsakovė pasinaudojo ir jos ieškinio pagrindu buvo pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5596-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01376-2022-2).

38. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi atsisakė stabdyti bylą iki kol bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑5596‑1044/2022, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nei atsiliepime, nei triplike, nei pirmuose vykusiuose teismo posėdžiuose neužsiminė apie kitos bylos inicijavimo galimybę, o nesutikimą su ieškiniu grindė išimtinai kitais argumentais, be kita ko, ketino su ieškove sudaryti taikos sutartį, dėl ko teismas ne kartą atidėjo teismo posėdžius.

39. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Buta“ į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant, jog ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. UAB „Buta“ dėl 2022 m. sausio 31 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal UAB „Buta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties, 2022 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 31 d. nutartimis nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2022 m. birželio 10 d.

40. Viena vertus, iš aptartų aplinkybių matyti, kad tiek 2022 m. vasario 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, tiek priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, UAB ,,Buta“ ieškinio dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, nes vyko ginčas dėl bylos teismingumo. Kita vertus, iš esmės sutiktina su atsakove, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje Nr. e2‑5596‑1044/2022 nustatyti faktai turi įrodomąją, prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes Sutartį pripažinus negaliojančia ieškovė nebegalėtų iš atsakovės reikalauti nuostolių atlyginimo už Sutarties nevykdymą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi sustabdė apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal UAB „Buta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01376-2022-2), todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas stabdyti bylą nevertintinas kaip procesinių teisių pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentas, kad teismas leido susidaryti situacijai, kuomet tarp tų pačių šalių nagrinėjamos dvi bylos dėl tų pačių teisinių santykių, atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės, konstatavus, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir įvertinus tai, kad bylos nelaikytinos tapačiomis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

41. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai, taip pat neapribojo atsakovės teisės į teisminę gynybą.

Dėl ginčo esmės

42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl Sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.87 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindais:

42.1. Atsakovės vertinimu, Sutarties 2.1 punktas neatitinka Aprašo reikalavimų. Pagal Aprašo 2 priedą, Sutarties 2 punkte turėjo būti detaliai aprašyta įrengtina (duomenys neskelbtini). atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. Sutartyje turėjo būti nurodytas gatvės juostų skaičius, ar gatvė bus su šaligatviais, su apšvietimu ir kt. (CK 1.80 straipsnio 1 dalis);

42.2. Detaliojo plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui inžinerinės infrastruktūros plėtra reikalinga nebuvo, todėl Sutartis nepriskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių, Sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris pridengia kitą sandorį (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sutarties 3.1 – 3.3 punktai atitinka neatlygintinos pavedimo sutarties dalyką su išlyga dėl darbų apmokėjimo;

42.3. Atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio dėl gatvės su šaligatviais, apšvietimu ir kitu įrengimu nebūtų sudaręs, nes toks sandoris nebuvo būtinas detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui bei yra pernelyg brangus, todėl konstatuotinas trečiųjų asmenų ir atsakovės suklydimas dėl Sutarties 2 punkto turinio bei Sutarties negaliojimas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia pirmiau nurodytomis naujomis aplinkybėmis dėl Sutarties negaliojimo, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Aptariamos aplinkybės buvo nurodytos atsakovės pateiktame priešieškinyje, kurį, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

44. Pažymėtina, kad atsakovės argumentus dėl Sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.87 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindais įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 bei Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023 (CPK 182 straipsnio 2 punktas):

44.1. Įvertinę Aprašo 32-34 punktus, teismai konstatavo, jog Apraše nenustatyti reikalavimai sutartyje įrašyti reikalingos infrastruktūros technines sąlygas ar aprašyti infrastruktūros techninius parametrus. Sutartyje nurodžius, kokios rūšies ir kurioje vietoje infrastruktūros plėtra reikalinga, buvo visiškai išpildyta sąlyga detaliai aprašyti reikalingą infrastruktūrą, kaip kad buvo nurodyta Aprašu patvirtintoje standartinėje sutarties formoje. Sutartyje aiškiai susitarus dėl inžinerinės infrastruktūros (gatvės) plėtros, nurodyti konkretūs techniniai parametrai turėjo būti nustatyti ieškovei imantis tolesnių veiksmų – projekto rengimo, statybų leidimo išdavimo ir kt. Teismų procesiniuose sprendimuose pažymėta, kad Sutarties tikslas buvo susitarti dėl bendrųjų infrastruktūros įrengimo sąlygų, t. y. kas parengs projektinę dokumentaciją ir įrengs infrastruktūrą (Sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktai), kurioje vietoje ji reikalinga (Sutarties 2.1 punktas), kokiu terminu turi būti įrengta (Sutarties 3.4 punktas) bei kas padengs infrastruktūros įrengimo išlaidas (Sutarties 4.1 punktas). Visos šios sąlygos buvo aptartos Sutartyje kaip prielaidos UAB ,,Buta“ organizuoti ir įgyvendinti infrastruktūros įrengimą. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, teismai padarė išvadą, kad Sutarties 2.1 punkte reikalinga infrastruktūros plėtra apibrėžta aiškiai ir detaliai, todėl reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo 34-35 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties 21-22 punktai).

44.2. Teismai nustatė, kad būtent UAB ,,Buta“ inicijavo detaliojo plano sprendimų koregavimą iš esmės siekdama, jog UAB ,,Buta“ ir tretiesiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose būtų leidžiama statyti sublokuotus namus, kai aplink esančiuose žemės sklypuose buvo po vieną individualų namą žemės sklype. Teismai sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad Sutartis buvo sudaryta įtvirtinant kompromisą tarp statytojos (UAB ,,Buta“) ir visuomenės (aplinkinių rajono gyventojų). Mainais į detaliojo plano korektūrą, suteikusią teisę UAB ,,Buta“ statyti penkiabučius gyvenamuosius namus, Sutartimi UAB ,,Buta“ įsipareigojo įrengti atitinkamą infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi (duomenys neskelbtini) mikrorajono gyventojai. Procesiniuose sprendimuose pažymėta, kad Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia tarp UAB ,,Buta“ – juridinio asmens, kurio vadovas verslu užsiima daugiau kaip 15 m. – ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (viešojo administravimo subjekto), kuriems taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismai nusprendė, kad kitoks šalių ketinimų ir tikrosios valios aiškinimas sąlygotų šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo neapibrėžtumą ir netikrumą, nes šalys, sudarydamos Sutartį, iki tol vykdė derybas, siekiant rasti kompromisą tarp statytojos privataus intereso ir bendruomenės intereso. Pažymėta ir tai, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, jog tai yra Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, todėl teismai nenustatė pagrindo Sutartį kvalifikuoti pavedimo, paramos ar kt. sutartimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB ,,Buta“ reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo 37-40 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties 24 punktas).

44.3. Teismai, vertindami UAB ,,Buta“ argumentus dėl suklydimo sudarant Sutartį, nustatė, kad derybų metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė UAB ,,Buta“ Sutarties projektą ir prašė dėl jo teikti pasiūlymus. Sutarties projekto 2.1 punkto dėl inžinerinės infrastruktūros plėtros apibrėžtis yra identiška Sutarties 2.1 punkte nustatytai inžinerinės infrastruktūros plėtros apibrėžčiai. Byloje nenustatyta, kad UAB ,,Buta“ būtų teikusi pastabas dėl projekto 2.1 punkto pakeitimo. Kartu kaip teisiškai reikšmingos pripažintos aplinkybės dėl UAB ,,Buta“, kaip ilgą laiką statybų versle veikiančio juridinio asmens, veiksmų protingumo, atidumo ir rūpestingumo aspektais. Teismai taip pat nenustatė pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudarydama Sutartį, veikė nesąžiningai, tyčia siekė suklaidinti UAB ,,Buta“, o UAB ,,Buta“ neteisingai suvokė Sutarties sąlygas, turinį arba neteisingai išreiškė valią sudaryti sandorį. Teismai taip pat pabrėžė, kad net ir vertinant UAB ,,Buta“ suklydimo galimybę, nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog UAB ,,Buta“ vienpusės klaidos atveju Sutarties negaliojimas galėtų būti pateisinamas. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo 43 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties 27-28 punktai).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesirėmė aplinkybėmis dėl Sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio, 1.87 straipsnio, 1.90 straipsnio pagrindais pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai teismas jų nenagrinėjo (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2‑5596‑1044/2022 bei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-737-1012/2023 yra jau pasisakę dėl atsakovės argumentų nurodytais aspektais, atsakovės poziciją dėl Sutarties negaliojimo atmeta ir plačiau argumentų dėl Sutarties negaliojimo nurodytais pagrindais nevertina bei dėl jų nepasisako, laikydamas, kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudiciją šiai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

46. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, nes Sutartimi šalys susitarė tik dėl darbų, nurodytų atsakovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme, t. y. tik dėl gatvės asfaltavimo. Sutartyje panaudotas terminas „inžinerinė infrastruktūra“ yra neaiškus ir nekonkretus.

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendė atmetė atsakovės poziciją, pažymėdamas, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovė UAB „Buta“ įsipareigoja organizuoti infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus ir juos visiškai apmokėti. Tai, be kita ko, nurodyta ir atsakovės UAB „Buta“ 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat liudytojo B. B. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo, prisidėjusio prie Sutarties parengimo) parodymus, nustatė, kad Sutartis sudaryta išimtinai atsakovės iniciatyva. Teismas atkreipė dėmesį, kad bet kuriuo atveju darbų apimtis nekeičia fakto, jog atsakovė visiškai neatliko darbų.

48. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

49. UAB ,,Buta“ 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą sudaryti Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį. Minėtame prašyme nurodyta, kad numatoma įrengti (duomenys neskelbtini) D kategorijos gatvės važiojamosios dalies asfaltbetonio dangą pagal pridedamą schema; įrengiamos gatvės ilgis apie 160 m. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga ši infrastruktūros plėtra – (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad planavimo iniciatorė organizuoja infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus. Sutarties 8.2 punkte numatyta, kad konkretūs techniniai reikalavimai infrastruktūrai nustatomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sąlygas.

50. Tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžių metu atstovo teikti paaiškinimai, tiek liudytojo B. B. parodymai, duoti 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, patvirtina, kad iki ginčo sutarties sudarymo tarp šalių vyko derybos dėl Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties sudarymo, kurių metu buvo tariamasi dėl infrastruktūros pagerinimo, siekiant rasti kompromisą tarp UAB ,,Buta“ intereso ir visuomenės intereso, koreguojant detaliojo plano sprendinius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, tiek Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis sudarytos UAB ,,Buta“ prašymų pagrindu ir iniciatyva.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašyme sudaryti Sutartį nurodoma, jog yra numatoma įrengti (duomenys neskelbtini) D kategorijos gatvės važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangą, nereiškia, kad šalys susitarė tik dėl gatvės padengimo asfaltbetoniu darbų organizavimo. Nuoroda į atsakovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą Sutartyje pateikta kaip į Sutarties inicijavimo pagrindą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja organizuoti (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus. Be to, Sutarties 8.2 punkte detalizuota, kaip ir kas nustatys konkrečius techninius reikalavimus infrastruktūrai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų reiškusi pastabas, nesutikimą su Sutarties sąlygomis ar būtų kreipusis dėl minėtų techninių reikalavimų infrastruktūrai gavimo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgia į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5596-1044/2022 nustatytas aplinkybes, kad Sutarties šalių derybų metu savivaldybė parengė Sutarties projektą, kurį išsiuntė UAB ,,Buta“ pastaboms teikti. Sutarties projekto 2.1 punktas buvo identiškas šalių pasirašytos Sutarties 2.1 punktui, t. y. tiek projekte, tiek Sutartyje susitarta dėl infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbų organizavimo, o atsakovė Sutarties projekto derinimo metu pastabų ir (ar) klausimų dėl Sutarties sąlygų neturėjo (nutarties 46.3 punktas) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atsakovės nurodomu būdu aiškinti Sutarties dalyką. Atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad Sutarties šalys susitarė tik dėl atitinkamos gatvės atkarpos asfaltavimo darbų organizavimo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad gavus UAB ,,Buta“ prašymą sudaryti Sutartį buvo rengiamas jos projektas, kuris buvo derinamas su atsakove. Atsakovei, kaip statybos verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui, turėjo būti žinoma, kad gatvės infrastruktūros darbai apima ne tik gatvės padengimą asfaltbetoniu, o sutartiniai įsipareigojimai ir darbų apimtis nustatomi Sutarties pagrindu.

52. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Buta“ Sutartimi įsipareigojo organizuoti infrastruktūros projektavimo ir (ar) statybos darbus ir juos visiškai apmokėti, pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tikruosius Sutarties šalių ketinimus vertino ne tik pagal Sutarties tekstą, bet ir pagal jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai nusprendė dėl Sutarties ir jos turinio aspektų, pasisakė dėl atsakovės nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, todėl atsakovės argumentas dėl bylos esmės neatskleidimo atmetamas.

53. Atsakovė apeliaciniame skunde kartoja pirmosios instancijos teismui nurodytą argumentą, kad ieškovė pažeidė Sutarties 8.5 punkto reikalavimus, nes Sutarties šalys iki ieškinio pateikimo nebuvo susitikusios dėl galimybės taikiai išspręsti ginčą dėl Sutarties dalyko. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė bendradarbiavo su atsakove, suteikė papildomą 30 dienų terminą pašalinti Sutarties pažeidimus ir ėmėsi visų būtinų veiksmų, suteikdama atsakovei galimybę tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nenurodo aplinkybių, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

54. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad darbų (jokia apimtimi) pagal Sutartį neįvykdė, taip pat neginčija teismo priteistų nuostolių dydžio, priežastinio ryšio ir kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė UAB ,,Buta“ civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai priteisė ieškovės naudai 185 059 Eur nuostolius bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat neginčijo ir pirmosios instancijos teismo priteisto nuostolių dydžio (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑180-403/2022 29 punktas).

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį – priteisęs ieškovei būsimus nuostolius, tinkamai aiškino Sutartį, jos sudarymo aplinkybes, savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir (ar) įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasAldona Tilindienė