Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pripažintas Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendis E. G. atžvilgiu ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. G. nuteistas Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 450-1 straipsnį, 450-3 straipsnį, 450-5 straipsnį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, siekiant parengti nusikaltimą) ir 311-1 straipsnį, 311-4 straipsnį, 311-5 straipsnį, 311-14 straipsnį, 132-73 straipsnį, 132-74 straipsnį (vagystė, įsilaužus ir patekus į gyvenamąsias patalpas ar sandėlį apgaulės būdu, su kita sunkinančia aplinkybe), paskiriant jam bausmę – 913 (devynis šimtus trylika) dienų laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 2 d.

4. 2022 m. liepos 1 d. teisme gautas nuteistojo E. G. raštas, kuriame prašoma apylinkės teismo jam subendrintą bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje, nes jis yra pavyzdingas nuteistasis: dirba, studijuoja, dalyvauja įvairiose veiklose bei projektuose, gerai sutaria su pataisos įstaigos administracija, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi ir siekia tapti pilnaverčiu visuomenės piliečiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas tenkinamas iš dalies.

5. Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnis).

6. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (8 straipsnio 1 dalis).

7. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą, Prancūzijos Respublikos institucijos Liudijimą, surašytą laikantis Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR nuostatų, kitus pateiktus dokumentus bei informaciją, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatė Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, priimtą E. G. atžvilgiu, ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėjas neskundžia nusikalstamos veikos kvalifikavimo suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu pagrįstumo, taip pat ir nustatyto bausmės dydžio proporcingumo, todėl šie klausimai išsamiau nutartyje neaptariami. Pagrindiniai aspektai, dėl kurių nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu, yra šie: laiko, išbūto sulaikyme pagal Europos arešto orderį, neįskaitymas į su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu suderintą bausmę; netinkamas bausmių bendrinimas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nenustatymas. Taigi, pateiktas skundas nagrinėjamas jo apibrėžtose ribose.

9. Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų matyti, kad E. G. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo E. G. gynėjo advokato A. L. kasacinis skundas atmestas. E. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 132).

11. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi E. G., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, perduotas supaprastinta tvarka Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Prancūzijos Respublikos prokuratūros prie Paryžiaus didžiosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 113-2, 311-1, 311-9, 311-13, 311-14, 311-15 straipsniuose bei 113-2, 450-1, 450-3, 450-5 straipsniuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis E. G. pagal Europos arešto orderį laikinai Prancūzijai buvo perduotas du kartus: nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. Iš viso Prancūzijos institucijų žinioje jis išbuvo 4 mėnesius ir 15 dienų.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, neįskaitydamas minėto laikotarpio į su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu suderintą bausmę, Įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Prancūzijos Respublikoje E. G. bausmės neatliko, taip pat jis nebuvo laikomas kardomajame kalinime, kol bus išspręstas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis supaprastinta tvarka Prancūzijos Respublikai buvo perduotas iš esmės tam, kad galėtų dalyvauti jo atžvilgiu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šią bylą išnagrinėjus ir nuosprendį paskelbus nuteistajam, E. G. buvo parvežtas į Lietuvą, kur toliau tęsė bausmės atlikimą pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (šio nuosprendžio vykdymas nebuvo sustabdytas). Taigi, Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatytos atitinkamų laikotarpių įskaitymo į suderintą bausmės laiką sąlygos analizuojamu atveju nėra tenkinamos, todėl advokato skundo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

13. Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu E. G. buvo paskirta 913 dienų laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad minėtos dienos atitinka 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 913 dienų sudaro 2 metus 6 mėnesius ir 13 dienų, vertinant, kad 1 mėnesį sudaro 30 dienų. Vis dėlto, sunkinti nuteistojo teisinės padėties, nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali, todėl šis galimai skaičiavimo apsirikimas netaisytinas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pasisako dėl taikytų bausmių bendrinimo taisyklių.

14. Apylinkės teismas E. G. Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, ir 2017 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, kas pripažintina tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismas bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės.

15. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į E. G. charakterizuojančius duomenis, bausmes nusprendė bendrinti taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, paskirtos bausmės. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmių apėmimo principą.

16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismas bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Šiuo atveju nėra konstatuota idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, E. G. taip pat nėra paskirta 20 metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl bausmių apėmimą būtų galima taikyti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.

17. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Sprendžiant dėl nusikalstamų veikų pavojingumo, turi būti atsižvelgta ne tik į formalųjį kriterijų, kaip priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bet kiekvienu atveju vertinama ir nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visuma. Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380/2013, 2K-162-719/2020).

18. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ji yra tyčinė, tuo tarpu BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 3-6 dalys). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į atskiras kategorijas neskirstomi, tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Taigi, BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-2009, 2K-186/2012) neatsargus nusikaltimas negali būti laikomas sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Taigi, savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam arba apysunkiam nusikaltimui.

19. E. G. Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nuteistas už kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tuo tarpu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas už nusikaltimą transporto eismo saugumui. Taigi, iš esmės skiriasi šių nusikalstamų veikų objektas (nuosavybė ir eismo saugumas), tuo pačiu ir pavojingumas. Jau minėta, kad vienas nusikaltimas yra tyčinis ir sunkus, o kitas neatsargus, kurį galima vertinti tik kaip nesunkų arba apysunkį. Įvertinus kilusius padarinius (E. G., esant neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, žuvo keturi asmenys), spręstina, kad tokia veika, nors ir padaryta neatsargiai, pripažįstama apysunkiu nusikaltimu. Taigi, padarytų nusikalstamų veikų kategorijos, nors ir skiriasi, tačiau yra gretimos. Tokiu atveju būtina įvertinti šių veikų pavojingumą, palyginant veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, veikų pavojingumas labai skiriasi. Vienu atveju E. G. veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kitu atveju jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Jau minėta, kad iš esmės skiriasi nusikalstamų veikų objektai, sukelti padariniai (vienu atveju buvo atimtos žmonių gyvybės, kitu – padaryta tik turtinė žala, nesukeliant jokio pavojaus žmonių gyvybei), taip pat ir veikimo būdai (vienu atveju esant apsvaigus nuo alkoholio, kitu atveju esant blaiviam ir sąmoningam), o tuo pačiu ir šių veikų pavojingumas. Todėl E. G. bausmių bendrinimas apėmimo būdu yra galimas ir taikytinas.

21. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pažymėtina, kad iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

22. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys reglamentuotos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje nėra nurodoma, kad visais atvejais, kuomet nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d., bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų panaikinimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu aiškinamas kaip turintis grįžtamąją galią tik tada, kai tai sudaro prielaidas lengvinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Šiuo atveju minėtas kriterijus nenustatytas.

23. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1863 redakcija) numatė, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BVK 90 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija) numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nei anksčiau, nei dabar galiojanti BVK 90 straipsnio redakcija nenumatė galimybės asmeniui, nuteistam už tyčinį nusikaltimą daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme (šiuo atveju E. G. už tyčinį nusikaltimą suderinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo), šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Nuteistojo teisinės padėties lengvinimui prielaidų nėra. Esant aptartoms aplinkybėms, BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, netaikytina, todėl nėra pagrindo detaliau aptarti ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. G. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, E. G. Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę Paryžiaus teisminio tribunolo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, paskirtą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę E. G. paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Kitą 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.