Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. 2S-793-264/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
2S-793-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23972-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
G. A.
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-793-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23972-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. ir atsakovo G. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-127-454/2018 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (1 t., b. l. 163–164) nutarė patvirtinti ieškovės ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-805-454/2017 dalyje dėl 7 866,98 Eur žalos atlyginimo mainais už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus natūra.

Šalies argumentai

2. Ieškovė D. P. 2018 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi (2 t., b. l. 29–31) nutarė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeičiant šalių susitarimo esmės – nustatyti, kad atsakovas G. A. žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), savo lėšomis, technika bei savo darbu, turi aparti iki 2018 m. gegužės 10 d., kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą).

3. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė D. P. pateikė prašymą (2 t., b. l. 72), kuriuo ji prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1, 2 ir 3 punktų, kadangi atsakovas nevykdo 2017 m. rugsėjo 28 d. teisme patvirtintos taikos sutarties.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prašo atmesti ieškovės prašymą, nes taikos sutartį įvykdė tinkamai nustatytu terminu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės D. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, nutarė: 1) ieškovei D. P. išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeičiant šalių susitarimo esmės – nustatyti, kad atsakovas G. A. žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), savo lėšomis, technika bei savo darbu, turi pabaigti sutvarkyti, t. y. išrauti ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežti iš žemės sklypo, aparti žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą) iki 2019 m. gegužės 10 d.; 3) likusioje dalyje ieškovės prašymą atmesti; 4) priteisti iš atsakovo G. A. ieškovei D. P. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, jog atsakovas dalį darbų atliko laiku, tačiau darbai atlikti tik tam tikrose sklypo vietose, šakos ir kelmai palikti prie sklypo ribos, o nepašalinti iš sklypo teritorijos.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys nesitarė, kad bus tvarkoma tik tam tikra sklypo dalis ar teritorija. Atsakovas posėdyje pripažino, kad tvarkė tik ten, kur jis pjovė, todėl teismas laikė, kad atsakovas nėra pilnai įvykdęs taikos sutarties sąlygų.

8. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, kad atsakovas pilnai neįvykdė taikos sutarties sąlygų, išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktą; atsakovui pratęsė nebaigtų darbų atlikimo terminą iki 2019 m. gegužės 10 d., atsižvelgdamas į darbų pobūdį, tai yra, kad numatyti darbai priklauso nuo klimatinių sąlygų, ir tik išdžiūvus dirvai, bus galima pabaigti tvarkyti sklypo teritoriją.

9. Teismas nutarė neskaičiuoti atsakovui netesybų (baudos) po 100 Eur už kiekvieną uždelstą, atlikti darbus dieną iki 2019 m. gegužės 10 d., atsižvelgdamas, jog tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo ar netinkamo darbų atlikimo bei šiam ginčui užsitęsus buvo teikiami papildomi įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, žemės sklypo ribų planą).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

10. Ieškovė D. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-127-454/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovės D. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties 1, 2 ir 3 punktų nevykdymo. Taip pat prašo priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo G. A. patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas du kartus pratęsdamas atsakovui terminą taikos sutarčiai įvykdyti pažeidė CK 1.5 str. ir neteisingai aiškino CPK 646 str. 3 d. Termino pakeitimas iš esmės keičia šalių susitarimo esmę. Tuo pačiu teismas visiškai neužtikrino ieškovės kaip išieškotojos interesų apsaugos ir sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kadangi ieškovė negali pradėti priverstinių vykdymo veiksmų ir priverstinai vykdyti šalių pasirašytą taikos sutartį.

10.2. Abejotina ne tik teismo kompetencija, bet ir nešališkumu, kadangi prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas nuo 2017 m. lapkričio 30 d., taip pat nesilaikoma ir žodinės nutarties atlikti vietos apžiūrą.

10.3. Teismas išdavė vykdomąjį raštą iš dalies tik dėl taikos sutarties 1 punkto, tačiau 1, 2 ir 3 punktai yra neatsiejamai susiję, todėl vykdymo procesas tik su vykdomuoju raštu dėl taikos sutarties 1 punkto vykti vis tiek negalės.

10.4. Teismas, keisdamas šalių susitarimu nustatytą terminą, kuris yra esminė taikos sutarties sąlyga iš esmės sukūręs naują sutarties sąlygą pažeidė sutarčių laisvės principą, teisinį aiškumą ir stabilumą.

11. Atsakovas G. A. atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atmesti ieškovės D. P. 2018 m. gegužės 14 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat prašo iš ieškovės D. P. atsakovo G. A. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Priešingai, nei konstatavo teismas, atsakovas įvykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp jo ir ieškovės sudarytos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygas, t.y. savo lėšomis, technika bei savo darbu sutvarkė žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), t. y. išrovė ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežė iš žemės sklypo, aparė žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą).

11.2. Visi darbai buvo atlikti iki 2018 m. gegužės 10 d. termino, kuris, įvertinus praeitų metų meteorologines sąlygas, buvo nustatytas 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi.

11.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai dar kartą sprendė tą patį klausimą ar atsakovas išrovė nupjautus krūmus ir kelmus bei juos išvežė iš žemės sklypo, kadangi 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi jau yra konstatuota, kad taikos sutartis minėtoje dalyje yra įvykdyta.

11.4. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad šakos ir kelmai palikti prie sklypo ribos, o nepašalinti iš sklypo teritorijos, kadangi byloje nėra įrodymų, jog šakos ir kelmai nepašalinti iš žemės sklypo teritorijos. Tuo labiau, kad pati ieškovė nežino savo žemės sklypo ribų ir tai patvirtino antstolio S. V. vaizdo įraše, kuris yra prijungtas prie šios civilinės bylos.

11.5. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas patyrė tik 76,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o jo sumokėtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas priskyrė ieškovei, nors ieškovė atsakovo atstovei nemokėjo pinigų. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas bei nepagrįstai iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė D. P. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo G. A. atskirąjį skundą bei priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo G. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

12.1. Atsakovo į bylą pateiktas antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris anot atsakovo, įrodo, jog taikos sutartis buvo įvykdyta laiku ir neva atsakovas sutvarkė ieškovei priklausantį žemės sklypą kaip buvo numatyta sutartyje, buvo surašytas ir aplinkybės konstatuotos tik iš paties atsakovo antstoliui pateiktų fotonuotraukų.

12.2. Atsakovas visus veiksmus pagal taikos sutartį vykdė net neinformavęs D. P., kas darbus atliekant be sklypo savininko žinios ir sąlygojo daugybę ginčų ir nesusipratimų, ko pasėkoje, jau teisminio ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad G. A. tvarkė žemės sklypo dalį (kiemą), kurios net nereikėjo tvarkyti, o nesutvarkė sodo, kurį reikėjo sutvarkyti.

12.3. Teismui pratęsus atsakovui terminą iki 2018 m. gegužės 10 d., šis vėl apie jokius atliktus darbus ieškovės neinformavo, o faktą, jog darbai nebuvo atlikti patvirtina 2018 m. rugsėjo 11 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis ir filmuota vaizdo medžiaga.

12.4. Atlikdamas priimtus įsipareigojimus atsakovas net nežinojo žemės sklypo ribų, piktybiškai nebendradarbiavo su ieškove.

12.5. Atsakovas neteisingai aiškina taikos sutarties sąlygas, nes pagal taikos sutartį G. A., mainais už 7 866,98 Eur žalos atlyginimą įsipareigojo sutvarkyti visą ieškovei priklausantį žemės sklypą, o ne jo dalį, kaip teigiama skunde.

13. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės D. P. atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo G. A. atskirąjį skundą: pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atmesti ieškovės D. P. 2018 m. gegužės 14 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei iš ieškovės D. P. atsakovo G. A. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

13.1. Priešingai nei nurodo ieškovė D. P. ir nei konstatavo pirmos instancijos teismas, atsakovas įvykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp jo ir ieškovės sudarytos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygas, t.y. savo lėšomis, technika bei savo darbu, sutvarkė žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), t. y. išrovė ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežė iš žemės sklypo, aparė žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą).

13.2. Visi darbai buvo atlikti iki 2018 m. gegužės 10 d. termino, kuris, įvertinus praeitų metų meteorologines sąlygas, buvo nustatytas 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi.

13.3. Ieškovė su 2018 m. kovo 6 d. teismo nutartimi sutiko, jos neskundė, teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę reikšmę.

13.4. Ieškovės žemės sklypas buvo permirkęs vandeniu, dėl ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, nebuvo galimybės aparti žemės sklypo iki 2017 m. lapkričio 30 d.

13.5. Atsakovas niekada neatsisakė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t.y. aparti ginčo žemės sklypo dalies.

13.6. Visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad dėl blogų oro sąlygų teismui pratęsus žemės darbų terminą iki 2019 m. gegužės 10 d. buvo iš esmės pakeistas šalių susitarimas, buvo pažeistas LR CK 1.5 str. ir neteisingai aiškintas LR CPK 646 str. 3 d.

13.7. Atsakovui tvarkant žemės sklypą, ieškovė nežinojo savo žemės sklypo ribų ir atsakovui neparodė kur tiksliai yra jos žemės sklypo ribos, taip pat jos samdytam antstoliui S. V. ieškovė negalėjo nurodyti, kur tiksliai yra jos žemės sklypo ribos (tai ieškovė patvirtino antstolio S. V. vaizdo įraše, kuris yra prijungtas prie šios civilinės bylos.

Šalies argumentai

13.8. Ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai nurodo, kad ji negali susitvarkyti žemės sklypo dėl užsitęsusio teisminio proceso, kadangi visi žemės sklypo sutvarkymo darbai buvo atlikti iki 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo to laiko ieškovė galėjo netrukdomai tvarkytis žemės sklype. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų nuotraukų antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad žemės sklypas apaugęs piktžolėmis ir ieškovė jo neprižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, ieškovės atskirasis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Pagal įstatymą, kuomet nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Taigi, pagal teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010-10-04 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-372/2010; 2013-09-20 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-437/2013, ir kt.)

17. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014).

18. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, nustačius, kad taikos sutarties sąlygos yra galimos įvykdyti, svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų pažeidimo.

19. Ieškovė pateikė 2018 m. gegužės 14 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, kad atsakovas neįvykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. teisme patvirtintos taikos sutarties 1, 2 ir 3 punktų sąlygų (2 t., b. l. 72). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies - ieškovei D. P. išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą bei pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nurodęs, kad tai nekeičia šalių susitarimo esmės ir nustatė, kad atsakovas G. A. žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), savo lėšomis, technika bei savo darbu, turi pabaigti sutvarkyti, t. y. išrauti ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežti iš žemės sklypo, aparti žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą) iki 2019 m. gegužės 10 d. (2 t., b. l. 156).

20. Apeliacine tvarka ieškovė skundžia nutarties dalį dėl vykdymo tvarkos pakeitimo (termino pratęsimo), o atsakovas skundžia nutartį visa apimtimi, argumentuodamas tuo, kad jis įvykdė taikos sutarties sąlygas.

21. Iš ieškovės atskirojo skundo bei atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą turinio matyti, jog ieškovė laiko, kad atsakovas nėra tinkamai įvykdęs šalių 2017 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų, o atsakovas tvirtina priešingai, jog jis tinkamai yra atlikęs veiksmus pagal šalių pasirašytos taikos sutarties 1ir 2 punktą. Ieškovė tvirtina, jog pagal taikos sutartį atsakovas, mainais už 7 866,98 Eur žalos atlyginimą, įsipareigojo sutvarkyti visą ieškovei priklausantį žemės sklypą, o sutvarkė tik jo dalį. Atsakovas teigia, kad ieškovė pati nežino tikslių savo žemės sklypo ribų, todėl atsakovas laiko, kad tinkamai sutvarkė ieškovės žemės sklypą pagal šalių pasirašytos taikos sutarties 1 ir 2 punkto sąlygas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą taikos sutarties sąlygų įvykdymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad nėra sąlygų vykdomojo rašto išdavimui.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad „ieškovė D. P. mažina savo ieškinio reikalavimus dalyje dėl 7 866,98 Eur žalos atlyginimo už sklypo sutvarkymą, pagal 2016-10-27 lokalinę sąmatą, o vietoj šios sumos atlyginimo, atsakovas G. A., įsipareigoja savo lėšomis, technika bei savo darbu, sutvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. išrauti ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežti iš žemės sklypo, aparti žemės sklypą, kad jį būtų gali naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą), 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas žemės sklypą sutvarkys per 2 mėnesius nuo šios taikos sutarties pasirašymo, t.y. iki 2017 m. lapkričio 30 dienos, o 3 punktu susitarė, jeigu atsakovas iki 2017 m. lapkričio 30 d. nesutvarkys žemės sklypo, bus skaičiuojamos netesybos (Bauda) po 100 Eur už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną. (1 t., b. l. 164). Nutartis apeliacine tvarka šalių nebuvo apskųsta, įsiteisėjo praėjus 7 dienoms po jos paskelbimo, t.y. 2017-10-05.

Dėl atsakovo G. A. atskirojo skundo.

24. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad priešingai, nei konstatavo teismas, atsakovas įvykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygas, t. y. išrovė ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežė iš žemės sklypo, aparė žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą), todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai dar kartą sprendė tą patį klausimą ar atsakovas išrovė nupjautus krūmus ir kelmus bei juos išvežė iš žemės sklypo, kadangi 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi jau yra konstatuota, kad taikos sutartis minėtoje dalyje yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apelianto argumentams.

25. Kad apeliantas iš dalies vykdė savo įsipareigojimus pagal taikos sutarties 1 ir 2 punktus ir iki 2017 m. lapkričio 30 d. atliko ieškovės žemės sklype dalį darbų patvirtina tiek apelianto pateiktos su 2018-01-22 prašymu prie Akto Nr. 1 pridėtos fotonuotraukos dėl nesutvarkytos sklypo dalies (1 t. b.l. 176-181, 182, 186), tiek teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės, nes teismas nustatęs, jog atsakovas savo lėšomis, technika bei savo darbu, iki sutartyje nurodytos datos žemės sklype išrovė ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežė iš žemės sklypo ir laikė, kad taikos sutartis šioje dalyje yra įvykdyta. Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje (2 t., b. l. 29–31) nurodė, kad atsakovas G. A. žemės sklypą savo lėšomis, technika bei savo darbu, turi aparti iki 2018 m. gegužės 10 d., kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą). Ieškovė minėtos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, nes nereikia įrodinėti tų pačių aplinkybių iš naujo (CPK 182 str. 2 p.).

26. Kad apeliantas iki 2018 m. gegužės 10 d. suarė ginčo sklypą iki pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyto termino (iki 2018-05-10) (2 t., b. l. 29–31) atsakovas įrodinėja jo pateiktu 2018 m. liepos 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 80, kuriame antstolis užfiksavo atsakovo mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy A3 atmintyje saugomas 2018-05-08 bei 2018-05-09 darytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti atlikti žemės tvarkymo darbai ( 2 t., b. l. 80-96), iš kurių matyti, kad fotonuotraukose 2018-05-08 bei 2018-05-09 užfiksuotas vaizdas lyginant su jo pateiktomis fotonuotraukomis su 2018-01-22 prašymu (prie Akto Nr. 1 pridėtų fotonuotraukų) dėl nesutvarkytos sklypo dalies (1 t. b.l. 176-181, 182, 186) bei su 2018-02-23 atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, reg. 2018-02-23 (2 t. b. l. 5, 8-15) yra pasikeitęs, t.y. ginčo sklypas suartas.

27. Ieškovė pateikdama 2018 m. gegužės 14 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nurodydama, kad atsakovas neįvykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. teisme patvirtintos taikos sutarties 1, 2 ir 3 punktų sąlygų (2 t., b. l. 72), jokių objektyvių duomenų dėl sklypo dalies, kuri jos manymu, nebuvo atsakovo paruošta iki 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nustatyto termino - 2018-05-10, t.y. kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį - pasodinti sodą (taikos sutarties 1 p.) neteikė.

28. Nors iš byloje pateiktų duomenų: Nekilnojamojo turto registro išrašo ( 1 t. b.l. 161) matyti, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 1, 1000 ha, iš jo sodų plotas 0, 2100 ha, kitos žemės plotas – 0, 4300 ha, ir kt., tačiau šalių sudarytos taikos sutarties sąlygose nenurodyta konkretus sklypo plotas, kurį atsakovas turėjo sutvarkyti, nepažymėtos jokios sklypo ribos vietoje. Todėl akivaizdu, kad taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, nes sprendžiant iš Taikos sutarties 1 punkto sąlygos, atsakovas turėjo atlikti sklypo sutvarkymo darbus taip, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą), o šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro išrašo ( 1 t. b.l. 161) duomenimis - sodų plotas yra tik 0, 2100 ha.

29. Kaip minėta, iš apelianto (atsakovo) pateikto 2018 m. liepos 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 80, su fotonuotraukomis apie 2018-05-08 bei 2018-05-09 atsakovo atliktus ginčo sklype arimo darbus ( 2 t., b. l. 80-96), jose užfiksuotas vaizdas lyginant su atsakovo pateiktomis su 2018-01-22 prašymu fotonuotraukomis (prie Akto Nr. 1 pridėtų fotonuotraukų) dėl nesutvarkytos sklypo dalies (1 t. b.l. 176-181, 182, 186) bei su 2018-02-23 atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, reg. 2018-02-23 (2 t. b. l. 5, 8-15) yra pasikeitęs, tam tikras sklypas suartas.

30. Nustatyta, kad byloje ieškovė yra pateikusi 2018 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0127-18-028, reg. Nr. B-18-083, kuriame antstolis S. V. konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra nesuartas, dalyje žemės sklypo yra neiškirsti krūmai, nukirstų medžių kelmai neišrauti, nukirsti medžiai ir šakos neišvežti (2 t. b. l. 118-119).

31. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad žemės sklypas apaugęs piktžolėms ir ieškovė jo neprižiūri.

32. CPK 635 straipsnio 1 dalis nustato, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Toks garso ar vaizdo įrašas laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 straipsnio 4 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šį protokolą vertinti kaip turintį didesnę įrodomąją galią nėra pagrindo, kadangi antstolis faktines aplinkybes konstatavo ne teismo pavedimu, o ieškovės iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra tiksliai nurodyta kokioje dalyje žemės sklypo yra neiškirsti krūmai, nukirstų medžių kelmai neišrauti, nukirsti medžiai ir šakos neišvežti. Šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumas kelia abejonių ir dėlto, nes antstolis 2018 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0127-18-028 konstatuoja, kad dalyje žemės sklypo yra neiškirsti krūmai, nukirstų medžių kelmai neišrauti, nukirsti medžiai ir šakos neišvežti, nors pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 6 d. jau buvo nustatęs, jog atsakovas savo lėšomis, technika bei savo darbu, iki sutartyje nurodytos datos žemės sklype išrovė ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežė iš žemės sklypo ir laikė, kad taikos sutartis šioje dalyje yra įvykdyta. Kaip jau minėta aukščiau šios nutarties ieškovė neskundė. Pažymėtina, jog iš prie šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikto vaizdo įrašo taip pat negalima nustatyti aiškių žemės sklypo ribų, tai vaizdo įraše patvirtina ir pati ieškovė (2 t., b. l. 159). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovė tik 2018 m. spalio 26 d. pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 11 d. antstolio S. V. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą leidžia konstatuoti, jog atsižvelgiant į pokyčius gamtoje, nenaudojant ginčo sklypo, kuriame atsakovas atlikinėjo tam tikrus darbus tiek iki 2017 m. lapkričio 30 d., tiek iki 2018 m. gegužės 10 d., galėjo pasikeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip rašoma mokslo studijoje „Apleista žemė: problemos ir sprendimo būdai“ – ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai. Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines kovos su piktžolėmis priemones. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. būtina apsėti žemės ūkio augalais. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikomas juodasis pūdymas, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų jo dirbimo reikalavimų (Šaltinis: Apleista žemė: problemos ir sprendimo būdai: Mokslo studija / G. K., D. Š., A. K.. – Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2011. – 53 p. : iliustr., santr. angl.) (https://www.laei.lt/?mt=leidiniai&straipsnis=340&metai=2011).

34. Nors atsakovo pateiktame 2018 m. liepos 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 80, su fotonuotraukomis apie 2018-05-08 bei 2018-05-09 atsakovo atliktus ginčo sklype arimo darbus (2 t., b. l. 80-96) taip pat nėra nurodytas nei sklypo ribos, nei plotas, kurį atsakovas suarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad atsakovui atlikus žemės sklypo tvarkymo darbus ieškovės žemės sklype, ieškovei nebuvo galimybės naudoti šalių taikos sutarties 1 punkte nurodyto ieškovei priklausančio žemės sklypo pagal tiesioginę jo paskirtį (pasodinti sodą).

35. Remiantis išdėstytu, pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė taikos sutarties 1 ir 2 punkto sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi tenkinti iš dalies ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

36. Ieškovė atskirajame skunde bei atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą tvirtina, kad teismas du kartus pratęsdamas atsakovui terminą taikos sutarčiai įvykdyti pažeidė CK 1.5 str. ir neteisingai aiškino CPK 646 str. 3 d., termino pakeitimas iš esmės keičia šalių susitarimo esmę, o atsakovas atskirajame skunde bei atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą minėtus ieškovės argumentus laiko nepagrįstais, nurodydamas, jog pirmą kartą teismas pratęsė žemės darbų terminą iki 2018 m. gegužės 10 d., kadangi dėl itin blogų oro sąlygų atsakovas negalėjo aparti šalių taikos sutartyje nurodyto žemės sklypo, todėl jam įvykdžius taikos sutarties sąlygas, nebuvo reikalo pratęsti šį terminą iki 2019 m. gegužės 10 d..

37. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad termino pakeitimas iš esmės keičia šalių susitarimo esmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties (2 t., b. l. 29–31), kuri įsiteisėjusi ir negali būti apeliacijos dalyku.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1dalies 2, 9 punktai).Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-108/2010, 3K-3-468/2011).

39. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties turinį dalyje dėl atsakovui nustatyto termino iki 2019 m. gegužės 10 d. baigti sutvarkyti ginčo žemės sklypo dalį sprendžia, jog atidėti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo terminą iki 2019 m. gegužės 10 d. nėra teisinio pagrindo, nes 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje D. P. ir G. A. susitarė dėl konkretaus darbų atlikimo termino, kuris buvo pratęstas 2018 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi iki 2018 m. gegužės 10 d. (minėta nutartis yra įsiteisėjusi).

40. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant šalių susitarimo dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti kito sutarties įvykdymo termino nei buvo nustatytas taikos sutartyje (CPK 646 str. 3 d.), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes. Ši skundžiamos nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis, technika bei savo darbu, pabaigti sutvarkyti, t. y. išrauti ten esančius nupjautus krūmus ir kelmus, juos išvežti iš žemės sklypo, aparti žemės sklypą, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pasodinti sodą) iki 2019 m. gegužės 10 d., panaikintina dėl to, kad esant neaiškioms taikos sutarties 1 punkto sąlygoms, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė taikos sutarties 1 ir 2 punkto sąlygas (CPK 185 str.).

41. Esant šioje teismo nutartyje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nenustačius sąlygų vykdomojo rašto išdavimui, skundžiama nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės-ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d.2p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė atskirajame skunde prašo priteisti iš atsakovo G. A. patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą, pateikia į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai (3 t., b. l. 7). Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas G. A. atskirajame skunde prašo iš ieškovės D. P. atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2019-04-02 pateikė prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės B. P. teiktą pagalbą (už atskirojo skundo parengimą bei atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės- ieškovės D. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus ) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė