- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2-127-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23972-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Rūta Sutkutė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui G. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b. l. 4–7) prašė priteisti iš atsakovo 11090,27 Eur žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus įrodymus.
Ieškovė ieškinyje nurodė, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančia sodyba. Šioje sodyboje ieškovė negyvena, ją paveldėjo iš tėvo, tačiau dažnai joje lankosi, su šeima čia leidžia savo laisvalaikį, ji ieškovei brangi kaip mirusio tėvo atminimas. 2016 m. kovo 23 d. grįžusi į jai priklausančią sodybą pastebėjo, kad joje išpjauti visi medžiai ir krūmai – 5 kriaušės, 15 obelų, 31 slyva, 5 vyšnios, 2 lazdynai, 1 graikinio riešuto medis ir 1 ąžuoliukas, 1 beržas. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, nurodydama, kad dėl savavališkai išpjautų medžių ieškovei padaryta 2160,00 Eur žala. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad medžius išpjovė atsakovo G. A. pavedimu jo personalinės įmonės darbuotojai. Savo sutikimo medžiams išpjauti ieškove nedavė, atsakovas tai padarė savavališkai, turėdamas tikslą pasiimti išpjautą medieną. 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Virbickaitė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13746-16, nustačius, kad nepadaryta jokia nusikalstama veika. Taip pat šiuo nutarimu ieškovei buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl patirtos žalos atlyginimo. Įsiteisėjusiu minėtu nutarimu nustatyta, kad atsakovas G. A. pripažino, kad be ieškovės žinios išpjovė visus sodyboje buvusius medžius, motyvuodamas tuo, kad įvyko nesusipratimas. Tačiau atlyginti padarytos žalos atsakovas geruoju nesutinka, nurodydamas, kad, jo nuomone, medžiai buvo seni ir nėra verti ieškovės nurodytos sumos. Kadangi atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta išpjautų medžių verte, ieškovė kreipėsi į UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“, kuris jos užsakymu paruošė konsultacinę išvadą dėl iškirstų medžių ir krūmų vertės, kurioje nurodė, kad iškirstų medžių ir krūmų vertė yra 2295,00 Eur. Už šią konsultacinę išvadą minėtai bendrovei sumokėjo 300,00 Eur, kurie taip pat laikytini tiesioginiais nuostoliais. Sodybos teritorija buvo visiškai suniokota, išpjauti medžiai ir krūmai, tačiau jie palikti neišvežti, taip pat likę ir nupjautų medžių kelmai. Norint atsodinti sodą, reikalinga sutvarkyti sodą – išvežti nupjautus medžius ir šakas, sugrėbti likusią smulkią medieną, išrauti kelmus, paruošti dirvą naujų sodinukų sodinimui. Dėl šios priežasties kreipėsi į UAB „Geividus“, prašydama atlikti lokalinę reikalingų darbų sąmatą. Šioje sąmatoje nurodyta, kad sodybos aplinkos sutvarkymo darbai kainuotų apie 7866,98 Eur. Už šios lokalinės sąmatos sudarymą UAB „Geividus“ sumokėjo 50,00 Eur. Iškirstus medžius reikia atsodinti. Remiantis viešai prieinama www.medeliai.lt svetainėje skelbiama informacija, įsigyti naujus sodinukus kainuotų apie 485,00 Eur (5 vyšnios po 7 Eur, 15 obelų po 9 Eur, 5 kriaušės po 7 Eur, 1 graikiškas riešutas 12 Eur, 31 slyva po 7 eurus, 2 lazdyno riešutai po 7 Eur, ąžuoliukas 30 Eur). Dėl iškirstų medžių kreipėsi į policiją, kur pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas 6 mėnesius. Kadangi ji gyvena Kaune, o ikiteisminis tyrimas vyko Lazdijuose, buvo priversta važinėti į Lazdijus, dėl ko patyrė 93,29 Eur kelionės nuostolių. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 11090,27 Eur nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Šiuos nuostolius sudaro: nupjautų medžių vertė – 2295 Eur; išlaidos už konsultacinę išvadą – 300 Eur; išlaidos už aplinkos sutvarkymą – 7866,98 Eur; išlaidos už lokalinės sąmatos sudarymą – 50 Eur; išlaidos naujiems sodinukams – 485,00 Eur; kelionės išlaidos – 93,29 Eur.
Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dalyje dėl 7866,98 Eur žalos atlyginimo (už aplinkos sutvarkymą) manais už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus natūra. Civilinė byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 7866,98 Eur žalos atlyginimo nutraukta (b. l. 163–164).
Atsiliepimas
Atsakovas G. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 90–96).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. K. M. nuosavybės teise priklauso 12,8000 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuris iš trijų pusių ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu ir sodyba. K. M. 2015 m. rudenį susitarė su ūkininku V. K., kad pastarasis išvalys jam priklausantį žemės sklypą nuo priaugusių medžių ir krūmų, už tai V. K. galės neatlygintinai naudotis žemės sklypu 3-5 metus. 2015 m. rudenį V. K. paprašė G. A. įmonės išvalyti K. M. priklausantį žemės sklypą, į kurį yra įsiterpęs ieškovei priklausantis žemės sklypas. V. K. aprodė G. A. žemės sklypą, kuriame reikėjo išpjauti medžius ir krūmus, G. A. paklausė V. K., ar gali pjauti sodyboje esančius senus vaismedžius ir krūmus, pastarasis patvirtino, kad gali. Dėl žalos padarymo ieškovei yra kaltas ne atsakovas, o V. K., kurio iniciatyva ir prašymu buvo vykdomi kirtimai. V. K., užsakęs medžių, krūmų kirtimo darbus, privalėjo pasirūpinti tinkamu G. A. individualios įmonės informavimu apie žemės sklypo ir ieškovei priklausančios sodybos, medžių, krūmų kirtimo ribas. G. A. individualios įmonės darbuotojai, įmonės vadovas G. A. ginčo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko – nesiekė tyčia iškirsti ieškovės sode augusius medžius, krūmus ir juos pasisavinti, o tik vykdė V. K. pavedimu sutartus medžių, krūmų kirtimo darbus tokiose ribose, kaip nurodė V. K.. Atsakovui gali būti taikoma tik subsiadari atsakomybė. Ieškovei priklausančiame žemės sklype medžius, krūmus iškirto ne pats atsakovas, o G. A. individualios įmonės darbuotojai, įmonės vadovo pavedimu. Teismui nustačius G. A. individualios įmonės kaltę dėl žalos ieškovei padarymo, pirmiausiai atsakomybė turėtų būti taikoma G. A. individualiai įmonei ir tik nepakankant įmonės turto, turėtų atsakyti įmonės savininkas G. A.. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, neaišku koks yra išpjautų medžių kiekis. Prašoma priteisti žala už nukirstus medžius, krūmus, kurie augo neprižiūrėtoje, apleistoje sodyboje, yra aiškiai per didelė, prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Konsultacinėje išvadoje nenurodyta, kokiomis matavimo priemonėmis buvo atlikti nukirstų medžių matavimai, neaišku, ar matavimo priemonės atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, skaičiuojant žalos dydį nepagrįstai buvo taikytas kapitalizacijos koeficientas. Konsultacinėje išvadoje žala buvo paskaičiuota neatsižvelgiant į realią nukirstų medžių būklę, į tai, kad sodas, jame augantys medžiai, krūmai yra apleisti, sodas sužėlęs, visiškai neprižiūrėtas, nepagrįstai skaičiuojama žala už nupjautas trešnes. Konsultacinė išvada dėl nukirstų medžių vertės nepagrindžia ir neįrodo ieškovės prašomos priteisti 2295 Eur žalos dydžio, nes nukirstų medžių rinkos kainos skaičiavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, skaičiavimai atlikti neįvertinus realios nukirstų medžių būklės ir vertės. Pripažinus, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti 2295 Eur žalos dydžio, taip pat atmestinas reikalavimas priteisti ieškovės patirtas 300 Eur išlaidas už Konsultacinės išvados parengimą. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nuostolius, dėl nukirstų medžių vertės bei kompensuoti naujų sodinukų įsigijimą, siekia dvigubos atsakomybės taikymo. ieškovė privalo pasirinkti savo teisių gynimo būdą – arba reikalauti atsakovo padengti žalą natūra – sutvarkyti ir atsodinti nukirstus medžius natūra, arba padengti patirtus nuostolius dėl medžių iškirtimo (nukirstų medžių vertę) pinigais. Pasirinkus pastarąjį teisių gynimo būdą, ieškovė nebegali reikalauti taip pat atlyginti ir padengti naujų sodinukų įsigijimo išlaidas. Ieškovė nepagrindė ir nenurodė kelionės išlaidų skaičiavimų – kokiomis dienomis, kokiu atstumu važiavo, kiek sunaudojo degalų. Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Trečiasis asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti (b. l. 133–134).
Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2015 m. rudenį žodžiu susitarė su K. M., kad jis jam leis naudotis 3-5 metus žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o jis savo lėšomis sutvarkys žemės sklypą, kad jis būtų tinkamas žemdirbystei, t. y. išpjaus savaime pradėjusius augti medžius ir krūmus. K. M. jam parodė ribas žemės sklypo, kuriuo jis galės naudotis, nurodė savaime augančius medžius ir krūmus, kuriuos reikės iškirsti. Susitarė, kad G. A. neatlygintinai išpjaus medžius ir krūmus, o už darbą pasiims medieną, kurią panaudos biokuro gamybai. Po kurio laiko jis G. A. parodė žemės sklypo ribas ir riboženklius, kur reikia išpjauti medžius ir krūmus. Beveik sklypo viduryje buvo sena sodyba, kurioje augo vaismedžiai (obelys, kriaušės, slyvos). Jis negalėjo nurodyti ir nenurodė, neliepė G. A. išpjauti sodyboje augančius vaismedžius. Jo kaltės, kad atsakovo įmonės darbuotojai sunaikino ieškovei priklausančius vaismedžius, nėra. Jis sodybos iš ieškovės nebuvo išsinuomojęs, jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės dėl senų vaismedžių išpjovimo nebuvo, todėl G. A. neprašė išvalyti, išpjauti sodyboje, kieme, sode esančius vaismedžius bei kitus medžius. G. A., nurodydamas darbuotojams ribas sklypo, kuriame reikia iškirsti medžius ir krūmus, turėjo suprasti, kad jis sodybos sklype, jos kieme, sode nevykdys ūkinės veikos. Tuo labiau, kad jis G. A. nesakė, kad gali pjauti sodyboje esančius vaismedžius. Jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nėra kaltas dėl ieškovei atsiradusios turtinės žalos. G. A. nurodydamas kur ir kokius medžius bei krūmus kirsti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Darbdavys G. A. liepė išpjauti vaismedžius sodybos teritorijoje, o šie nurodymą įvykdė. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra aiškiai per didelis, nepagrįstas pateiktais įrodymais, prieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams ir kriterijams. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė apklausiama nurodė, kad dėl jos sodyboje išpjautų medžių padaryta tik 2160 Eur turtinė žala.
Trečiasis asmuo V. K. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 191).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype be jos sutikimo ar leidimo buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Šios aplinkybės grindžiamos šalių paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12–21, 23–28). Dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis dalyje dėl 7866,98 Eur žalos atlyginimo (už aplinkos sutvarkymą) manais už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutvarkymo darbus natūra. Civilinė byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 7866,98 Eur žalos atlyginimo nutraukta (b. l. 163–164).
Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovės pasirinktas atsakovas nėra tinkama šalis. Mano, kad turėjo būti atsakovu individuali atsakovo įmonė, o ne jis kaip fizinis asmuo. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, jog atlikti darbai yra užpajamuoti individualioje įmonėje ar yra sumokėtas atlygis už atliktus darbus įmonės darbuotojams, ar kitus įrodymus, kad darbus atlieka individuali įmonė. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ginčo dalyje sudarė taikos sutartį kaip fizinis asmuo, o ne individualios įmonės savininkas. Siekdamas išvengti atsakomybės ar, kaip atstovė paaiškino, kad išvengtų ateityje ieškinio savo individualiai įmonei, atsakovas stengiasi manipuliuoti, kad vienomis aplinkybėmis veikia kaip fizinis asmuo, o kitomis aplinkybėmis kaip individualios įmonės savininkas. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pasirinko tinkamą atsakovą.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2295,00 Eur, tai yra, nupjautų medžių vertę. Šią aplinkybę įrodinėjo paaiškinimais, konsultacine išvada (b. l. 29–42). Konsultacinėje išvadoje ąžuolų, beržų, graikinių riešutų, lazdynų, klevų kiekiai paskaičiuoti kubiniais metrais pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas (taisyklių 1.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra miško savininkė, valdytoja, pardavėja ar pirkėja. Šiose taisyklėse taip pat paaiškinta, kad apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas arba ne (taisyklių 2.1 punktas). Iš pateiktų nuotraukų su konsultacine išvada, negalima teigti, kad nukirsti medžiai nugenėti ir be viršūnės ar skersai supjaustyti. Todėl negalėjo taikyti minimų taisyklių nustatant vertę. Šiose taisyklėse taip pat yra numatyta apvaliosios medienos matavimo vieta ir tvarka, matavimo priemonės, tūrio nustatymo metodai (taisyklių 4, 5, 6 skirsniai). Pateiktoje konsultacinėje išvadoje nematyti, jog būta laikytasi nurodytos tvarkos. Skaičiuojant tūrį pagal 6-tame taisyklių skirsnyje numatytą formulę, nėra aišku kaip buvo išmatuota mediena (su žieve ar be, keliose vietose buvo matuojama, ar buvo atskirai matuojama storagalyje ir plonagalyje ir pan.). Konsultacinėje išvadoje paskaičiuota dviejų lazdynų ir penkių klevų vertė taip pat nesilaikant nurodytų taisyklių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra nurodyta, kad yra nukirsti beržai. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kur esančio beržo/beržų paskaičiuota vertė. Labiau tikėtina, kad trys beržai ir klevas yra nenukirsti, nors visiškos avarinės būklės (b. l. 179). Todėl laikytina, kad ąžuolo, beržo, graikinio riešuto, lazdynų ir klevų vertė buvo skaičiuojama pritaikius netinkamą skaičiavimo metodą bei atliktas paskaičiavimas netikslus ir neišsamus, nesilaikant taisyklėse nurodytų metodų. Laikytina, kad šioje dalyje ieškinys neįrodytas bei atmestinas.
Konsultacinėje išvadoje paskaičiuota ir kriaušių obelų, slyvų bei trešnių vertė. Nors pradiniuose dokumentuose nurodyta, kad buvo nukirstos vyšnios, o ne trešnės (b. l. 23–27). Šių medžių vertei apskaičiuoti buvo taikomas 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-877 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo“. Konsultacinėje išvadoje paskaičiuota už 33 slyvas ir 12 obelų. Ikiteisminio tyrimo metu fiksuota, kad nupjauta 31 slyva ir 15 obelų. Laikytina, kad būtent toks medžių kiekis ir buvo nupjautas. Konsultacinėje išvadoje skaičiuojant nupjautų medžių vertę nebuvo įvertinta, kad sodas labai senas ir apleistas. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja E. L., paaiškindama ikiteisminio tyrimo metu, fotonuotraukos, Aleksandro Stulginskio Universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto darbuotojai (b. l. 24, 33–39, 106–115, 182–185, 178, 179). Todėl neabejotina, kad sodas apleistas, negenėtas, medžiai ligoti ir apaugę samanomis. Paminėtame Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-877 numatyta, kad jeigu sodai ar uogynai yra labai prastos būklės, visiškai negenimi, gausiai apnikti ligų ir kenkėjų, augalų šakos apaugusios samanomis, augalai labai išretėję, atsižvelgiant į projektinę sodinimo schemą (tokia schema byloje nepateikta), jų vertė mažinama iki 100 proc. Todėl konsultacinėje išvadoje skaičiuojant vertę buvo privaloma atkreipti dėmesį į medžių būklę. Laikytina, kad ir šioje dalyje ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300,00 Eur už konsultacinę išvadą (b. l. 45, 46). Pateikta ieškovės konsultacinė išvada neįrodė reikalavimo pagrįstumo. Taip pat pasitikslinus viešoje erdvėje dėl šios įmonės veiklos, matyti, kad ji atlieka turto, verslo vertinimą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, verslo, akcijų ir akcinių paketų vertinimą, teikia konsultacijas vertinimo klausimais, ruošia investicinių projektus, verslo planus ekspertizei (http://www.visainfo.lt/turto-ir-verslo-tyrimo-centras-uab-turto-verslo-vertinimas-3180?pid=120). Laikytina, kad ieškovė pateikė netinkamus įrodymus vertei paskaičiuoti, todėl šios išlaidos nepagrįstos ir nepriteistinos.
Ieškovė prašė priteisti 50,00 Eur už lokalinę sąmatą. Reikalavimą grindžia (b. l. 44, 47, 48, 50). Lokalinė sąmata buvo pateikta įrodyti išlaidoms, kurių prireiktų, kad būtų sutvarkyta sodybos aplinka po savavalinio kirtimo. Šioje dalyje šalys ginčą išsprendė taikiai. Tačiau liko neišspręsta dėl šio dokumento išlaidų rengimo. Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir įrodytas, todėl priteistinas iš atsakovo.
Ieškovė prašė priteisti išlaidas naujiems sodinukams įsigyti. Ieškiniu prašė priteisti už 5-ias vyšnias po 7 Eur, 15-ka obelų po 9 Eur, 5-ias kriaušes po 7 Eur, 1-ną graikišką riešutą po 12 Eur, 31-ną slyvą po 7 Eur, du lazdyno riešutus po 7 Eur, 30 Eur ąžuolą. Viso 485,00 Eur už naujus sodinukus. Šią aplinkybę įrodinėjo internetiniame puslapyje https://www.medeliai.l nurodytomis kainomis (b. l. 51–72). Pasitikrinus nurodytame internetiniame puslapyje kainas matyti, jog vyšnios kainuoja po 7 Eur, kriaušės po 7 Eur, obelys po 6 Eur, graikiškas riešutas 12 Eur, slyvos po 7 Eur, lazdynai po 7 Eur, paprastasis ąžuolas (Castle Howard) 22 Eur. Įvertinus, kad nenustatytos nukirstų medžių veislės, teismas kainas perskaičiuoja pagal šiai dienai nurodytas kainas minėtame internetiniame puslapyje, prašomų ieškovės įsigyti sodinukų kaina būtų 425,00 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog yra nurodyta ir teismas vertina, kad konstatuota tinkamų specialistų, turinčių žinių šioje srityje, sklype augę kaulavaisiai yra savaime išdygę (b. l. 179, 180, 181). Todėl penkiems vyšnių sodinukams po 7 Eur suma mažintina per pusę ir priteistina 17,50 Eur (5x7=35, 35:2=17,50 Eur). Analogiškai mažintina ir slyvų sodinukams įsigyti, priteistina 108,50 Eur ( 31x7=217, 217:2=108,50 Eur). Ieškovės reikalvimas perskaičiavus kainas ir kiekius šioje dalyje tenkintinas iš dalies, mažinant reikalaujamą dydį iki 299,00 Eur.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 93,29 Eur kelionės išlaidų. Įrodinėjo pateiktais byloje degalinių kuro kvitais (b. l. 73–76). Byloje nepateikta, kad ieškovė turi automobilį, ar vairuotojo pažymėjimą, neįrodinėjo kur, kada, kokiu tikslu bei atstumais buvo važiuota. Į bylą pateikti tiesiog kvitai apie kuro pylimą degalinėse. Tačiau tai neįrodo, kad jie yra susiję su ieškovės patirtomis išlaidomis nagrinėjant šią bylą. Laikytina, kad šioje dalyje reikalavimas neįrodytas ir atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkinamas 11 procentų, pagal tai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 333,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 10). Dalyje sudarius taikos sutartį ieškovei buvo grąžintas 249,75 Eur žyminis mokestis (b. l. 163–164). Ieškovei iš atsakovo priteistina 9,15 Eur žyminis mokestis. Ieškovė patyrė 1100,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 146–149). Ieškovei iš atsakovo priteistina 121,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas patyrė 1340,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 192–198). Atsakovui iš ieškovės priteistina 1193,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 18,06 Eur, todėl iš ieškovės priteistina 16,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 349,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 00 ct) žalos atlyginimą, 9,15 Eur (devynis eurus 15 ct) žyminį mokestį, 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1193,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.