Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. G. skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo netenkinti jo prašymai panaikinti kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. G. pagal pradinį kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog (duomenys neskelbtini)

2. Be to, K. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini).

3. Teisiamajame posėdyje prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam K. G. kaltinimą ir išdėstyti jį taip: K. G. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, K. G. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, K. G. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, K. G. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

7. Kaltinamasis K. G. teisiamajame posėdyje pateikė prašymą panaikinti jam kaltinimą pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinimas paremtas melagingais nukentėjusiosios parodymais ir pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

8. Skundžiama 2022 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti kaltinamojo prašymus, motyvuojant tuo, kad teisminis tyrimas šioje byloje nėra baigtas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti įrodymus ir spręsti kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimo. Be to, nebuvo pagrindo keisti kardomosios priemonės – suėmimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

9. Šiaulių apygardos teisme buvo gauti du iš esmės analogiški K. G. skundai, kuriais jis prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundai paliktini nenagrinėtais.

10. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyti atskiri teismo procesinių sprendimų apskundimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, atsižvelgiant į tai, kurioje proceso stadijoje priimtas teismo procesinis sprendimas, taip pat numatyta, kurie proceso dalyviai gali skųsti teismo procesinius sprendimus. Šiuo atveju yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkinti kaltinamojo prašymai.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X dalyje yra reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktas išsamus neskundžiamų nutarčių sąrašas, kuriame nurodyta, kad nėra skundžiamos nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartis nepatenka ir į BPK 318 straipsnyje numatytų apeliacine tvarka skųstinų nutarčių sąrašą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, taikoma ir nutartims, kuriomis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas atmeta proceso dalyvių prašymus dėl procesinių prievartos priemonių pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-232-616/2020, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 1S-362-870/2020). Taigi, priimti K. G. skundus ir nagrinėti Šiaulių apygardos teisme nėra teisinio pagrindo. Skundus paliekant nenagrinėtu, juose išdėstyti argumentai nevertinami.

12. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi atsisakius tenkinti kaltinamojo prašymus panaikinti kaltinimą pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir pakeisti kardomąją priemonę suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nebuvo užkirstas kelias išspręsti jo kaltės dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo klausimui iš esmės ar teikti pakartotinus prašymus teismui, kurie turi būti motyvuotai išnagrinėti. Toliau tęsiant bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta tvarka, bus galimybė nuosekliai ir išsamiai ištirti svarbias aplinkybes ir priimti galutinį sprendimą.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. G. skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties palikti nenagrinėtais.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Laisvydas Zederštremas