Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamajai J. T., jos gynėjui advokatui Dariui Karabinui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 260 str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), laikė maišelį su labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 11,915 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurį iki ne vėliau kaip 2016 m. sausio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje buvusio stalo viršutiniame stalčiuje, po ko turėdama tikslą paslėpti šią narkotinę medžiagą, įdėjo į stiklinį indą, uždengė dangteliu, ir užkasusi žemėje laikė prie savo namų, po ko laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2016 m. sausio pradžios, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, šį turimą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, iškasusi iš žemės prie savo namų, neteisėtai nugabeno į mišką prie (duomenys neskelbtini), kur paslėpusi po medžio šaknimis ir krūmuose, toliau neteisėtai laikė, kol 2016 m. sausio 22 d. apie 14 val. 30 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė šią narkotinę medžiagą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais suvokia šios medžiagos kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-7-201/2013, 2K-60/2014, 2K-561-511/2015, 2K-51-677/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji J. T. laikydama narkotines medžiagas savo namuose, vėliau jas užkasdama žemėje bei paslėpdama miške, nepranešdama apie jas policijai, nuo pat narkotinių medžiagų palikimo momento jos namuose, suprato, jog laiko narkotines medžiagas. Be to, kaip ir nurodė pati kaltinamoji J. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu, ji suprato, jog nepažįstamo asmens jai atneštą paketą, ji turi nuvežti ir perduoti savo sūnui, atliekančiam bausmę pataisos namuose. Taigi, šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog kaltinamoji suprato, jog disponuoja narkotine medžiaga, bendrais bruožais suvokė narkotinės medžiagos kiekį bei suprato savo daromą pavojingą įstatymuose uždraustą nusikalstamą veiką.

Nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Tuo tarpu sprendžiant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. 2016-04-26 specialisto išvadoje Nr. 140-(423)-IS1-2364 nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagos iš plastikinio paketo, 2016-01-22 rasto stiklainyje miške (duomenys neskelbtini) masė yra 27,977 g., o jos sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 11,915 g ( t.1., b. l. 105-106 ). Remiantis minėtomis rekomendacijomis, heroino kiekis laikomas labai dideliu, kai šių narkotinių medžiagų yra daugiau kaip 10 g.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šiuo atveju, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta jokių duomenų apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, t.y. kada, kur konkrečiai, iš kokio asmens, kokiu būdu buvo įgytos šios narkotinės medžiagos. Pagal teismų praktiką įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Taigi, teismas pagal bylos duomenis nustatė tik narkotinių medžiagų laikymo faktą, kita alternatyvi veika – šių medžiagų įgijimas pagal bylos duomenis nenustatytas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tokiu būdu teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys leidžia padaryti vienintelę teisingą išvadą, kad būtent J. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą - heroiną.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas akcentuoja, kad kaltinamosios J. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Kaltinamajai skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato BK 62 str. negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių. Tačiau teismas apsvarstęs klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3 d. numatančios švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo mano, jog ši galimybė šioje baudžiamojoje byloje yra.

Nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusių, bet ir nepilnamečių yra padaromi savanaudiškais tikslais. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji kaltinama labai didelio kiekio neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu. Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato itin griežtą ir tik realią laisvės atėmimo bausmę.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t.y. galimybę atskirais atvejais paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – disponavimas narkotinėmis medžiagomis) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamosios asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės numatytos straipsnio sankcijoje paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Visos bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, ir ji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone laisvės atėmimo bausmės numatytos straipsnio sankcijoje skyrimas šioje byloje, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, todėl kaltinamajai J. T. skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė nebus teisinga, kaltinamajai paskyrus net ir pačią švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, ji būtų aiškiai per griežta.

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, teisiama pirmą kartą, yra gana garbaus amžiaus, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, bylos duomenimis neįrodyta, jog padaryta žala tretiesiems asmenims, surastos narkotinės medžiagos kiekis labai nežymiai viršijo ribą dėl kurios numatyta atsakomybė už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ji pripažino. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kalta prisipažino, faktinių bylos aplinkybių neginčijo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti išspręstini BPK 94 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. T. pripažinti kalta pagal LR BK 260 str. 3 d., ir pritaikius BK 54 str. 3 d. nuteisti 5 ( penkiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą, ją sulaikant.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

11,785 g. narkotinės medžiagos – heroino (bendras medžiagos kiekis 27,672 g) saugomą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Tris polietilenines skiautes, tris polietileno plėveles, juodą lipnią juostą, stiklinį indą su dangteliu, medžiagos skiautę, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajai šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.