Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovams E. K., S. K., A. K., D. K., kooperatinei bendrovei Grinkiškio kredito unijai, institucijai duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutartinės hipotekos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovams E. K., S. K., A. K., D. K., kooperatinei bendrovei Grinkiškio kredito unijai, institucijai duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sutartinės hipotekos panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje neturėjo teisės spręsti ar yra, ar nėra prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas garantuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

8. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

9. CPK 370 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

10. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. <...> Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą.

11. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

12. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. <...> Ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-567/2022).

13. Taigi, tiek pagal CPK normas, tiek pagal teismų praktiką yra labai aiškiai išskirta, kokius veiksmus teismas gali atlikti ieškinio arba šiuo atveju – prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, o kokius tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. T. y., prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pateiktas prašymas atitinka formaliuosius jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje.

14. Be to, CPK 370 straipsnyje labai aiškiai ir nuosekliai nurodyti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapai: 1) turi būti patikrinama ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio reikalavimus; 2) bylos šalims turi būti sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į prašymą; 3) paskiriamas teismo posėdis; 4) prašymas išnagrinėjamas teismo posėdyje.

15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytos prašymo dėl proceso atnaujinimo tvarkos ir nepagrįstai prašymo pagrįstumo klausimą išnagrinėjo jo priėmimo stadijoje, nesuteikęs galimybės bylos šalims atsikirsti ir nepaskyręs teismo posėdžio, t. y. neišnagrinėjęs klausimo iš esmės.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo nurodyta pašalinti prašymo trūkumus ir pareiškėjas juos šalino, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ar prašymo trūkumai pašalinti tinkamai. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nekonstatavo ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti priimti prašymą.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą išsprendus priėmimo stadijoje, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė apginti savo pažeistas teises teisme – šiuo atveju, kad išklausius bylos šalių nuomonę, proceso atnaujinimo klausimas būtų išnagrinėtas teismo posėdyje. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo S. K. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo S. K. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.