Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2114-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
1S-2114-485/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-2114-485/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-03-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-25 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, bausmes sudėjus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2006-09-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 3d., 9d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006-03-23 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta – 12 metų laisvės atėmimo. 2007-01-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2006-09-07 nuosprendis pakeistas pagal BK 129 str. 1d. paskirta 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2p. ir 9 p. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta 2006-03-23 nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2005-08-19, bausmės pabaiga – 2015-08-19.

Komisijos 2014-10-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir , kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis M. M. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartis atisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo paremta vien tik bausmės tikslų įgyvendinimu bei padaryto nusikaltimo pobūdžiu. Nors nuteistojo elgesys ir nebuvo nepriekaištingas per visą bausmė atlikimo laiką, tačiau šiuo metu jis yra pasikeitęs savo požiūri ir taisosi, už visus padarytus nusižengimus jam buvo paskirtos nuobaudos, kurios šiuo metu nebegalioja, įsidarbino, buvo du kartus skatintas. Į visas šias aplinkybes Komisija atsižvelgė nusprendusi jam taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas nutartį vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, teistumus, kadangi visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo priėmusio apkaltinamuosius nuosprendžius. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutartis byloje Nr. 1S-673-209/2012). Kauno apygardos teismas taip pat yra pasisakęs, kad duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus nekinta visą jo lygtinio paleidimo laikotarpį ir nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-454-327/2013). Sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 straipsnyje, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos. Tai negali būti laikoma pagrindu asmeniui netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Nusikaltimo sunkumo laipsnis bei ankstesni teistumai negali būti susiję su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas prieštarauja ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 įtvirtintiems principams. Pažymėtina, kad likusi neatlikta bausmė dalis yra tik 9 mėnesiai, Komisija nustatė griežtus apribojimus, kurių nuteistasis privalės laikytis, nes priešingu atveju vėl bus grąžintas į pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paleidžiant jį lygtinai yra nustatomi griežti apribojimai, lygtinis paleidimas nereiškia besąlyginio atleidimo nuo bausmės.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. M. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas M. M. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, t.y. už nužudymą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 31 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau toks nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 70 balų – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi, tačiau nuteistasis skatintas tik du kartus, įsidarbino praėjus tik 7 metams laisvės atėmimo bausmės, tik atvykęs į pataisos namus atsisakė mokamo darbo, nors turi priteistą civilinį ieškinį, kurio atlygino tik nedidelę dalį (iš 1893 litų tik 480 litų). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis ne visada atskiria problemines sritis, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, anksčiau keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, ankščiau buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek jį pataisyti bei užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tada bus pasiekta bausmės paskirtis. Taigi, nors nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, vykdyti teismo nurodytas pareigas, nepažeidinėti įstatymų, tačiau padarytos veikos pavojingumas ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog M. M. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Apeliaciniame skunde minimos Kauno apygardos teismo nutartys negali būti laikoma precedentu ir besąlygiškai taikomos M. M. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 str. 2 d.).

Atmestinas nuteistojo M. M. argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę ir nutarė taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme (2 kartus paskatintas, pradėjo dirbti), tačiau šiuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika