Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1025-440/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
2S-1025-440/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07898-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1025-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07898-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.5.1.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9352-291/2016 pagal pareiškėjo M. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio A. L. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės patvirtintos vienos MMA.Pareiškėjas M. K. kreipėsi su prašymu panaikinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui. Nurodė, kad vykdomieji dokumentai išduoti daugiau kaip prieš du metus ir bauda turėjo būti išieškota ne vėliau kaip per du metus. Be to vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti ir antstolis neišsiuntęs pareiškėjui raginimo pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Prašo panaikinti antstolio 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S-16-159-34755 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje dalyje, kurioje apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ir grąžinti pinigines lėšas, nurašytas nuo sąskaitos, nes išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (b. l. 1-3).Antstolis A. L. 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-16-159-38016 netenkino skolininko M. K. skundo dėl antstolio veiksmų ir jį perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 4-8).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies; pripažino neteisėtais antstolio A. L. veiksmus, kuriais 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S-16-159-34755 priverstinis išieškojimas nukreiptas į skolininko M. K. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA ir šią patvarkymo dalį panaikino. Kitoje dalyje skundą atmetė (b. l. 19-22).Teismas nurodė, kad antstolio A. L. žinioje yra šešios vykdomosios bylos, kuriose iš skolininko M. K. išieškoma administracinė nuobauda. Vykdymo procese antstolio patvarkymai, pranešimai dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais skolininko gyvenamosios vietos adresais bei nustatytos darbovietės buveinės adresu. Antstolis sistemingai nuolat teikė užklausas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, VĮ Regitra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Gyventojų registrui, siekdamas surinkti visus reikiamus duomenis apie skolininką, bei priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias skolininkui priklausančioje sąskaitoje. Teismas nenustatė nepertraukiamo dviejų metų laikotarpio, kuomet nebuvo atliekami aktyvūs valstybės institucijų veiksmai išieškant baudą iš skolininko. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti antstolio aplaidumo ir pareigų nevykdymo nurodytose vykdomosiose bylose. Teismas nurodė, kad skolininkas per visą laikotarpį nesikreipė į antstolį dėl duomenų pateikimo, nebendradarbiavo, nesidomėjo bylų eiga, todėl šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš esmės skolininkas vengė vykdyti jam paskirtas administracines baudas, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai tęsia priverstinio vykdymo veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis 2015 m. spalio 22 d. priėmė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-323-167/2015 dėl 90 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. K. valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. pasirašė, jog nutarimo išaiškinimą dėl baudos mokėjimo gavo, todėl antstolis neprivalėjo išsiųsti raginimo.Teismas nurodė, kad antstolis 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-159-34755 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavo 660,90 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Todėl antstolio veiksmai, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pripažįstami neteisėtais, todėl ši antstolio 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymo Nr. S-16-159-34755 dalis panaikintina. Taigi išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pareiškėjas prašė ne tik panaikinti patvarkymą dalyje, kuria nėra ribojamas išieškojimas iš jo turto, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Pareiškėjas nenurodė, iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais vykdant 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti (b. l. 27-30). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :Teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pagal kurią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių vienos MMA, gali būti taikomas tik pinigų sumoms, kaip turto rūšiai, priskirtoms ir lėšoms, likusioms iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 739 straipsnyje nurodytų išskaitymų išieškojimo. Tuo tarpu pareiškėjas šiuo metu negauna jokių pajamų, iš kurių būti atliekami atskaitymai CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininko artimųjų lėšos pervedamos į įkalinimo įstaigos sąskaitą nepatenka į CPK 688 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negalimas išieškojimas, nes minėta įstatymo norma taikoma grynųjų pinigų sumoms. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims draudžiama turėti grynųjų pinigų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas M. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 32-33). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį. Antstolis nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje nesiaiškino, ar skolininkas dirbantis į sąskaitą pervedamas jo darbo užmokestis, ar į sąskaitą pervesti pinigai yra artimųjų parama, skirta tenkinti pagrindiniams jo poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje yra vykdomos šešios vykdomosios bylos: vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose iš skolininko M. K. išieškomos skolos valstybei pagal atitinkamų kompetentingų institucijų nutarimus, kuriais M. K. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-159-34755 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 370 Eur skolos ir 290,90 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 660,90 Eur sumą, esančią Kybartų pataisos namų sąskaitoje, priklausančių M. K., ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25). Patvarkymo kopiją tą pačią dieną išsiuntė skolininkui (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30). Nesutikdamas su 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkyme nurodyta išieškojimo vykdymo tvarka, M. K. skundė šiuos antstolio veiksmus (b. l. 1-3; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 31-33), tačiau antstolis netenkino skundo (b. l. 4-8; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42-46) ir perdavė skundą kartu su vykdomąja byla Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9352-291/2016 skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad antstolio veiksmai, kuriais išieškojimas vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, neteisėti (b. l. 19-22). Antstolis su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesines teisės normas, netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-313/2016. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso įstatyme numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje bei Sprendimų vykdymo instrukcijų 93 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka 733 – 743 straipsniai) normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, atliekant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, taikomos CPK 733–743 straipsnių normos reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų.Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis A. L. 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkyme Nr. S-16-159-34755 nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsnio norma ir areštavo M. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į M. K. pajamas, nesilaikė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK 733–743 straipsniai), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreipiamas į pinigines lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtais antstolio veiksmus dėl išieškojimo nukreipiamo į skolininko lėšas neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, vadovavosi aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė