Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-962-163/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ dėl neteisėtai įgytos pinigų sumos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Baltic Research.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 224 107,97 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 26 723,51 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, kurių 100 procentų akcijų paketą valdo UAB „Baltijos plieno sistemos“ (UAB „Baltic Research“ valdo 100 procentų UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcijų) turtinė padėtis jau 2013 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo sudėtinga. Nuo įmonės sąskaitos buvo nurašyta 74 403,85 Lt skola VSDFV Klaipėdos skyriui; įmonė vėlavo atsiskaityti su UAB „Švykiai“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „Cofase Baltics Services“, UAB „Dulugis“, UAB „Storent“ kt.; teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl skolų priteisimo kreditoriams; 2013 m. lapkričio 15 d. ieškovės tuometinis vadovas V. M. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas įmonės turto bei pinigų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose ir turtą naudoti įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atmestas; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla. Ieškovės teigimu, sunki įmonės finansinė būklė buvo žinoma tiek atsakovei (kaip akcininkei), tiek trečiajam asmeniui (kaip atsakovės akcininkui ir ieškovės bei atsakovės buhalterinę apskaitą vedusiam asmeniui), tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei iš ieškovės sąskaitos buvo išmokėta 773 800 Lt. Mokėjimai buvo atlikti po Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą iki atskirojo skundo dėl šios nutarties išnagrinėjimo. Mokėjimuose buvo nurodoma „pagal sąskaitas“, „paskolos ir lėšų grąžinimas“, nors įmonės sąskaitose esančias lėšas buvo galima naudoti tik ūkinei–komercinei veiklai, darbo užmokesčiui ir privalomiems mokėjimams valstybei. Ieškovės įsitikinimu, paskolos ar lėšų grąžinimas nėra piniginių lėšų panaudojimas įmonės ūkinei–komercinei veiklai, nes nėra atlygintinumo arba siekio gauti pelną požymio, todėl darytina išvada, kad pinigai atsakovei buvo išmokėti pažeidžiant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Be to, ieškovė, pervesdama pinigus atsakovei, teikė pirmenybę ir atsiskaitinėjo su vienu kreditoriumi (akcininku), nors pradelstų UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditinių įsipareigojimų suma sudarė 3 056 909,18 Lt, tokiu būdu pažeisdama kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė UAB „Baltijos plieno sistemos“ lėšų gavimo metu buvo ieškovės akcininkė, o tai patvirtina ieškovės ir atsakovės vardu veikusių asmenų nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 3 966,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė, iškėlus ieškovei restruktūrizavimo bylą, finansavo jos ūkinę komercinę–veiklą, apmokėdavo tiekėjams pagal sąskaitas, suteikė paskolą, todėl sprendė, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atgauti lėšas iš atsakovės. Teismo nuomone, tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti iš atsakovės, kaip iš ieškovės akcininkės neteisėtai gautas lėšas, turi būti įrodyti nesąžiningi atsakovės veiksmai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų. Vien tai, kad atsakovė žinojo apie ieškovės nemokumą, teismo vertinimu, neįrodo atsakovės kaltų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesus gali apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz. priteisiant nuostolius iš kaltų asmenų).

III. Apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Teismas nepagrįstai susikoncentravo į nepagrįsto praturtėjimo pagrindus, nors ieškovės reikalavimas šioje byloje tuo net nebuvo grindžiamas – ieškovė niekada neginčijo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą iš ieškovės gauti ieškinyje nurodytą sumą. Ieškinyje buvo bandoma įrodyti, kad atsakovė pinigines lėšas gavo neteisėtai. Kadangi reikalavimo dalyku esantis turtas (piniginės lėšos) buvo gautos neteisėtų veiksmų pagrindu, tai, konstatavus tų veiksmų neteisėtumą, turėjo būti taikomos restitucijos taisyklės. Taigi ieškinio teisinis pagrindas buvo visai kitas nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai buvo įrodyti. Ieškovės piniginių lėšų išmokėjimas buvo griežtai apribotas, o atsakovė, kaip ieškovės akcininkė, pritarusi ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, negalėjo šios aplinkybės nežinoti. Atsakovei pervesti pinigai neatitiko nė vieno iš tikslų, kuriems Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013, leido naudoti ieškovės sąskaitoje esančias lėšas. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei buvo sumokėta 773 800 Lt, nors ieškovė tuo metu turėjo ir kitų kreditorių, kurie pagal CK 6 930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, turėjo pirmenybę. Lėšų išmokėjimas vieninteliam įmonės akcininkui ir tai, kad pinigai buvo išmokėti prieš bankroto bylos įmonei iškėlimą, patvirtina atsakovės siekį iš finansinių sunkumų turinčios įmonės atgauti kaip įmanoma daugiau lėšų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio atsakovė buvo ieškovės akcininkė, o trečiasis asmuo AB „Baltic Research“ buvo atsakovės akcininkė bei vedė ieškovės ir atsakovės buhalterinę apskaitą, todėl tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui negalėjo būti nežinoma ieškovės finansinė situacija. Tai, kad buvo žinoma apie sunkią ieškovės finansinę situaciją, teismo posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus, patvirtino ir trečiojo asmens vadovas bei atsakovės prokūristas R. K.. Trečiojo asmens buhalterė, apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad ji atlikdavo mokėjimus tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės, tiek iš trečiojo asmens sąskaitų. Atsakovė ir trečiasis asmuo visiškai kontroliavo ieškovės veiklą, finansinius srautus bei valdė įmonės sąskaitas, todėl akivaizdu, kad atsakovė turėjo akivaizdų pranašumą prieš kitus ieškovės kreditorius. Prašomų priteisti lėšų pervedimas atsakovei buvo sąmoningas ir suplanuotas veiksmas, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Žalos dydis yra grindžiamas išrašu iš ieškovės banko sąskaitos, kuriame matosi atsakovei atlikti mokėjimai, be to, atsakovė ir neneigia gavusi pinigus iš ieškovės, o priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus.Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė net 3 966,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės prašytos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti akivaizdžiai viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius dydžius.Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:Ieškovės mokėjimai atsakovei buvo atlikti siekiant grąžinti paskolintas sumas, kurios būtent ir leido įmonei vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir gauti pelną. Vien atsakovės buvimas ieškovės akcininke per se neįrodo atsakovės kaltų veiksmų. Nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad išmokėjus atsakovei ginčijamas sumas buvo pažeista CK 6 930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka. Atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. birželio 30 d. leido atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės atsirado anksčiau, ir taip sumažinti įsiskolinimo dydį bei išlikti aktyvia rinkos dalyve, todėl paskolos grąžinimas atsakovei bei mokėjimai atlikti pagal sąskaitas neprieštaravo nei 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nei CK 6 930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. spalio 10 d. mokėjimai buvo vykdomi ir kitiems kreditoriams, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė, pažymėdamas, kad ieškovė nenurodė jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų.Apeliaciniame skunde turi būti suformuluoti argumentai, pagrindžiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau ieškovė skunde tik pažodžiui atkartoja ieškinyje nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes. Apeliacinis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio.Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kokiu pagrindu išlaidos yra priteisiamos ir vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais dydžiais prašytas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti net gi sumažino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vadovas V. M. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas įmonės turto bei piniginių lėšų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose ir turtą naudoti įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi buvo panaikinta ir buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi vėl atsisakė iškelti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla.Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sąskaitos Nr. LT60 7300 0100 9512 1056, esančios banke „Swedbank“ buvo išmokėta atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ 166 300 Lt „pagal sąskaitas“ ir 607 500 Lt kaip „paskolos ar lėšų grąžinimas”. Ieškovė BUAB Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 224 107,97 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 26 723,51 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovė minėtą 224 107,97 Eur sumą gavo iš atsakovės neteisėtai, kadangi buvo pažeistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir CK 6 930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime susikoncentravo į CK 6.237 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuojama lėšų ar turto įgijimas be teisinio pagrindo, ir vertino tik tai, ar minėta pinigų suma, kurią ieškinyje prašoma priteisti, buvo pervesta turint tam teisinį pagrindą. Nustatęs, kad atsakovė, iškėlus ieškovei restruktūrizavimo bylą, finansavo jos ūkinę – komercinę veiklą ir apmokėjo tiekėjams pagal ieškovei išrašytas sąskaitas bei suteikė paskolą, teismas sprendė, kad piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos esant teisiniam pagrindui, todėl, ieškovei neįrodžius atsakovės, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningų veiksmų, ieškinį atmetė. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, turi nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent joje, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179, 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą bylą nagrinėti iš naujo (CPK 301 str.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013 ir kt.).Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, skundžiamame sprendime visiškai nevertino to, ar lėšų pervedimas atsakovei atitiko CK 6 930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą. Taip pat nieko nepasisakė dėl to, ar nebuvo pažeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013, numatyti apribojimai disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis. Teismas susikoncentravęs ir bylą nagrinėdamas pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuojama lėšų ar turto įgijimas be teisinio pagrindo, iš esmės pakeitė ieškovės nurodytas procesiniuose dokumentuose faktines aplinkybes, tiek pritaikydamas šalių santykiams teisinį reglamentavimą, tuo išėjo iš ieškinio ribų, ir kartu netinkamai įvertino šalių santykius. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad atsakovė turi teisę gauti lėšas iš ieškovės pagal tarp šalių esančius sutartinius santykius, tačiau ieškovė įrodinėja, kad tokias lėšas ieškovė išmokėdama, o atsakovė gaudama pažeidė CK 6 930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsikaitymo su kreditoriais eiliškumą, esant įmonės nemokumui. Kaip jau minėta šių ieškinio pagrindų teismas neišnagrinėjo ir jų nevertino. Taigi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.Apeliacinės instancijos teismui pasisakant šiais aspektais, byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimti iš naujo, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.Gražinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei 224 107,97 Eur pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo tirti, todėl skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas naikintinas dėl bylos esmes neatskleidimo ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.