Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausioji prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos 2019 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo atmestas V. J. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. sausio 19 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

3. V. J. skundas dėl 2019 m. sausio 9 d. nutarimo buvo atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu. Šiame nutarime pažymėta, jog iš prašymo panaikinti prokuroro K. Šikšnio nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turinio matyti, kad pareiškėjas nurodė ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o iš esmės nesutiko su byloje nustatytais ir teismų įvertintais įrodymais ir jo nuomone netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu. Prokuroras pažymėjo, jog visa tai yra pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo nagrinėjimo dalykai, bet ne pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai, kad V. J. nesutinka su jo atžvilgiu priimtais jam nepalankiais procesiniais sprendimais, nedaro jų nepagrįstais ir neteisėtais.

4. Minėtas 2019 m. sausio 28 d. Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje nurodyta, kad V. J. skunduose prokurorui bei apygardos teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad ta aplinkybė, jog V. J. nesutinka su jo atžvilgiu priimtais jam nepalankiais procesiniais sprendimais, nedaro jų nepagrįstais ir neteisėtais.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

8. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo pateiktų skundų bei dėl jų priimtų sprendimų, šioje byloje V. J. siekia, kad būtų atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 1-23-304/2014, kurioje priimtas Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi (šios baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-86-2-00057-2010-2). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto V. J. skundo turinio matyti, kad nesutikdamas su skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ir prašydamas ją panaikinti, V. J. nurodo, kad turėtų būti atnaujinta baudžiamoji byla, kurioje priimti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimai.

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad minėti teismų sprendimai buvo priimti kitoje dėl V. J. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-86-1-00043-2014-0), šioje byloje kaip liudytoja buvo apklausta ir V. J. skunde minima liudytoja I. K., kurios prieštaringais parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, tačiau nenustatė, kad šie parodymai buvo melagingi. Pažymėtina, kad minėta baudžiamoji byla (proceso Nr. 1-86-1-00043-2014-0) nėra skundo dėl Vilniaus apygardos teismo vasario 22 d. nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apie ją nepasisakoma.

10. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

11. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, kurios būtų nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nėra nustatyta, kad priimant skunde minimus sprendimus teisėjai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo. Byloje nėra ir duomenų, kad kurio nors iš byloje Nr. 1-23-304/2014 apklaustų liudytojų parodymai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažinti melagingais. Šioje byloje nenustatyta ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų kitokių aplinkybių, kurios teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Priešingos išvados negalima padaryti ir įvertinus deklaratyvius V. J. teiginius apie bylų klastojimą.

12. Nuteistojo skunde teigiama, kad prie bylos turėtų būti pridėti ankščiau rašyti V. J. skundai. Tačiau iš skundo turinio visiškai neaišku, su kokiais konkrečiais skundais yra susijęs toks V. J. prašymas, todėl nėra galimybės patikrinti, ar tokie skundai yra pateiktoje bylos medžiagoje. Pažymėtina tik tai, kad šioje medžiagoje yra daug V. J. rašytų skundų įvairioms institucijoms, taip pat prie bylos medžiagos yra pridėti ir į skundus pateikti atsakymai.

13. BPK 441 straipsnio, reglamentuojančio skundo nagrinėjimo aukštesniajam teisme tvarką, 3 dalis numato, kad teismo posėdis privalo būti rengiamas tuo atveju, jei yra paduotas skundas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais ar dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje (su namų arešto taikymu susijusių nutarčių apskundimo tvarka) ir 405 straipsnio 6 dalyje (su priverčiamųjų medicinos priemonių taikymu susijusių nutarčių apskundimo tvarka) nurodytų nutarčių. Kitais atvejais skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti (tačiau neprivalo) nagrinėjamas teismo posėdyje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kai teismo posėdis nėra rengiamas ir proceso dalyviai į teismo posėdį nėra kviečiami.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei teismo išvadomis, kad V. J. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.