Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Mindaugui Bandzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/AM 093503 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. paaiškino, kad dirba M.K. firmoje (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso hidroelektrinė, ten dirba 10 metų, jo pareigos yra prižiūrėtojas - pagalbinis darbininkas. Į jo darbo pareigas įeina aplinkos tvarkymas tam, kad šiukšlės nepatektų į hidroelektrinę. Tą dieną, t.y. 2012-03-27, M. K. davė jam nurodymą sutvarkyti aplinką, t.y. surinkti šiukšles. A. Š., paprašęs draugo D. C., gyvenančio netoli įvykio vietos, pagalbos, tą dieną, t.y. 2012-03-27, tvarkė upės krantą. Tvarkydami šiukšles jie tuo pačiu tikslu buvo įbridę ir į Strėvos upelį. Apie 20.00 val. jie su D. C., brisdami iš Strėvos upelio atgal į krantą, išgirdo šaukiant: „Lipkite į krantą, nes sudaužysim“, kas šaukė, jie nematė, šaukiantys asmenys neprisistatė. Nurodė, kad nematė Gyvosios gamtos inspektorių automobilio, jį pastebėjo tik po 10-15 minučių, inspektoriai buvo su kamufliažinėmis uniformomis. Kadangi pareigūnai neprisistatė, ant jų šaukė, jiems grasino ir juos užgauliojo, jie nubrido toliau upeliu. Kai M. B. jiems prisistatė, jis (A. Š.) išlipo į krantą, o D. C. nubrido toliau nuo kranto apie 50 m. Vėliau A. Š., išlipęs į krantą, jiems prisistatė, sakė, kad čia yra jo darbo vieta ir šiuo metu jis dirba, tačiau pareigūnai juo nepatikėjo, teigdami, kad jis su draugu brakonieriauja. Tačiau jis įvykio dieną ne brakonieriavo, o tvarkė aplinką, už 150 metrų nuo įvykio vietos yra jo darbo vieta, todėl jis yra nepagrįstai nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

A. Š. atstovas advokatas Giedrius Ulinskas palaikė patikslintą skundą. Paaiškino, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. su D. C. brakonieriavo ir neteisėtai gaudė žuvį, tai patvirtina jų pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad netoliese yra D. C. gyvenamoji vieta, o už 150 metrų yra A. Š. darbo vieta, toje vietoje tinklų, panašių į tinklą, kurį nufotografavo pareigūnai, mėtosi labai daug. Taip pat filmuota medžiaga neįrodo A. Š. kaltės ir dėl to, kad būtent jis ir D. C. buvo užmetę tinklus žuvims gaudyti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad apie vienerius metus dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyresniuoju specialistu. 2012-03-27, apie 20.00 val. vyko reidas, kurio metu buvo tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Jis, M. B., A. I. ir R. S. tarnybiniu automobilius važiavo link Elektrėnų marių ir Elektrėnuose prie Strėvos upelio pastebėjo du asmenis, apsirengusius bridkelnėmis, iš kurių vienas stovėjo vienoje Strėvos upelio pusėje, o kitas – kitoje, jie tempė tinklą. Norėdami sulaikyti pažeidėjus jie (inspektoriai) sustojo šalikelėje, automobilį paliko viršuje, ant tilto, jis (E. K.) su R. S. nuėjo iš vienos upelio pusės, A. I. ir M. B. – iš kitos. Nurodė, jog jis (E. K.) pirmas prisistatė minėtiems asmenim, kad yra Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, ir paprašė juos išlipti į krantą, tačiau jie nelipo iš vandens ir upeliu brido tolyn. Parodė, kad minėti asmenys, pamatę jų automobilį, iš rankų paleido tinklą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pareigūnai juos apsupo ir liepė jiems išlipti į krantą. A. Š. po daugybės raginimų pirmas išlipo į krantą, po 30 min. išlipo į krantą ir D. C.. D. C. iš pradžių prisistatė S. S., bet nustačius jo tapatybę, paaiškėjo, kad tai yra D. C.. D. C. ir A. Š. buvo paaiškinta, kad jie padarė ATPK 87 str. 3 d. pažeidimą ir už tai jiems bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Po kiek laiko inspektoriams kilo įtarimas, kad pažeidėjai gali būti neblaivūs, todėl iškvietė Elektrėnų policijos pareigūnus. Belaukiant policijos pareigūnų R. Savilionis ištraukė tinklą, o jis (E. K.), paėmęs kamerą, užfiksavo tinkle buvusias sugautas žuvis: lydeką ir ešerį. Parodė, jog A. Š. prisipažino, kad žvejojo, ir sakė, kad daugiau tinklų, be to, kurį rado inspektoriai, nėra. D. C. teigė, kad jie tik braidžiojo upėje, policijoje jis jau aiškino, kad jie rinko šiukšles ir blizges nuo dugno. Nė vienas iš sulaikytų asmenų jiems neaiškino, kad dirbo. Nurodė, kad A. Š. ir D. C. jie prisistatė, rodė savo pažymėjimus, bet pažeidėjai į jų pusę nežiūrėjo. Parodė, kad, kiek jis prisimena, jis (E. K.) buvo su uniforma, o M. B., A. I. ir R. S. - su maskuojančia apranga, pažeidėjams jie negrasino, jų neužgauliojo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. paaiškino, kad dirba UAB „Bartžuvė“ apsaugos darbuotoju, kartais padeda Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, yra neetatinis darbuotojas apie 1,5 metų. Parodė, kad 2012-03-27 vakare, apie 20.00 val. važiuodami su E. K., M. B. ir A. I. tarnybiniu automobiliu į Elektrėnų sav., per Elektrėnų miestelį link Strėvos upelio, per Strėvos upės tiltelį pastebėjo du asmenis, iki pusės įbridusius į upelį ir rankose laikančius tinklą. Asmenys, juos pamatę, tinklą paleido. Pareigūnai jiems sušuko, kad yra iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, po šitų žodžių abu piliečiai pradėjo mėtytis ir bėgti vienas į vieną pusę, o kitas - į kitą pusę, vienas bėgo prieš srovę, o kitas link tiltelio. Jie (inspektoriai) įkalbinėjo piliečius išlipti iš vandens, necenzūriniais žodžiais jų nevadino ir jiems negrasino. Pirmas iš vandens išlipo A. Š., o D. C. dar braidžiojo apie pusvalandį. Kai D. C. išlipo į krantą, E. K. jį nusivedęs prie automobilio surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Eidamas jis (R. S.) rado tinklą ir jį ištraukė, jame buvo dvi lydekos ir vienas ešerys, bet viena lydeka išsprūdo ir nuplaukė. Tinklą su lydeka ir ešeriu užfiksavo. D. C. ir A. Š. prie upelio aiškino, kad tinklas ne jų, kad jie tik braidžiojo, taip pat vienas iš jų aiškino, kad jis čia gyvena ir čia yra jo krantas, vėliau policijos komisariate jie jau aiškino, kad rinko šiukšles.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Šios normos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų panaudojimo faktas.

Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 12.2. punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pagal Taisyklių 4.5 punktą, draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Pagal Taisyklių 4.6 punktą, draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje rastas tinklinis ne mėgėjiškos žūklės įrankis - 50 m ilgio, akies dydis - 30 mm, kuriuo žvejoti pagal Taisyklių 12.2 punktą yra draudžiama ir kuris laikytinas draudžiamu žvejybos įrankiu. Kaip nurodyta 2012-03-27 administracinės teisės pažeidimo protokole, jis A. Š. surašytas dėl to, kad jis 2012 m. kovo 27 d. 20.00 val. kartu su D. C. Strėvos upelyje, Elektrėnų m. statė vieną tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį, valinės medžiagos, kurios ilgis – 50 m, akies dydis 30 mm, o sulaikius šiuos asmenis iš upelio ištrauktas tinklinis ne mėgėjiškos žūklės įrankis, kuriame buvo 1 lydeka ir 1 ešerys, tuo A. Š. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d., už kurį jam Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/AM 093503 paskirta administracinė nuobauda - 700,00 Lt bauda.

Tai, kad A. Š. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą APTK 87 str. 3 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR – 7.5-123, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/AM 09350, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD GGAI vyresniojo specialisto E. K. tarnybinis pranešimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos žalos paskaičiavimo aktas ATP byla Nr. VR – 7.5-123 ir patikslintas žalos paskaičiavimo aktas ATP byla Nr. VR – 7.5-123, administracinėje byloje Nr. VR – 7.5-123 esanti kompiuterinė CD laikmena, taip pat liudytojų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno E. K. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus R. S. teisme duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, juos patvirtina kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai.

Skundo motyvai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų pagrįstumas ir teisėtumas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie paneigiami aukščiau išvardintais byloje surinktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas kritiškai vertina ir atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. paaiškinimus, kad jis tą dieną ne neteisėtai žvejojo, o atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas rinko šiukšles; teismas vertina tokius A. Š. parodymus kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje esanti Elektrėnų hidroelektrinės aplinkos priežiūros instrukcija tik įrodo, kad viena iš A. Š. priskirtų funkcijų yra periodiškai surinkti šiukšles hidroelektrinės teritorijoje, upės ruože 300 metrų už hidroelektrinės, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent tą dieną, t.y. 2012-03-27, jo vadovas M. K. jam buvo nurodęs sutvarkyti aplinką, t.y. surinkti šiukšles, ir A. Š. tą nurodymą vykdė. Teismas pažymi, kad A. Š. pateiktos fotonuotraukos yra padarytos ne įvykio, t.y. 2012-03-27, dieną. Nors A. Š. atstovas teigė, kad minėtos nuotraukos pateikiamos teismui tam, kad būtų įrodytos tam tikros įvykio vietos faktinės aplinkybės, t.y. kad įvykio vietoje yra daug tinklų ir jie guli nenaudojami, tačiau šios nuotraukos neįrodo A. Š. nekaltumo, be to, sunku objektyviai nustatyti, ar nuotraukose matomi tinklai ten buvo ir įvykio dieną. Be to, kaip pagrįstai pažymėta Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsiliepime, pakankamai giliai įbridę į upelį ir, kaip teigia A. Š., rinkdami šiukšles iš upės dugno, A. Š. ir D. C. negalėjo nesušlapti viršutinių drabužių, dengiančių jų viršutinę kūno dalį, bei neprisemti vandens į bridkelnes, tačiau jų drabužiai buvo sausi, ką patvirtino teismo posėdyje liudytojas E. K.. A. Š. paaiškino, kad jų viršutiniai drabužiai liko sausi todėl, kad jie rinko šiukšles iš upės dugno nepasilenkdami į vandenį, bet koja užkabindavo šiukšles ir išmesdavo jas į krantą; tokius A. Š. paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir atmeta, kaip visiškai neįtikėtinus ir nelogiškus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad neįrodyta, jog jis ir D. C. buvo užmetę tinklus, tačiau tai paneigia kompiuterinėje CD laikmenoje esantis vaizdo įrašas administracinėje byloje Nr. VR – 7.5-123, kuriame užfiksuotas tinklas su jame buvusiomis dviem žuvimis, taip pat teisme liudytojai E. K. ir R. S. parodė, kad jie kartu su M. B. ir A. I. važiuodami link Elektrėnų marių, Elektrėnuose prie Strėvos upelio pastebėjo du asmenis, tempiančius tinklą, ką patvirtina byloje esantis E. K. tarnybinis pranešimas. Be to, E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Š., kai R. Savilionis ištraukė tinklą, prisipažino, kad tinklas yra jų.

Taip pat A. Š. teigė, kad Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai jam ir D. C. grasino, vadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko jie kreipėsi į Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariatą ir bylai pateikta 2012 m. rugpjūčio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarties kopija, kuria patenkintas pareiškėjų D. C. ir A. Š. skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau šie duomenys neįrodo A. Š. nekaltumo ir nepaneigia jo atsakomybės pagal ATPK 87 str. 3 d.

ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes, jo atstovo, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsiliepimo į skundą argumentus ir jos atstovo paaiškinimus teisme, liudytojų teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad A. Š. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkte numatytą draudimą, todėl jis pagrįstai už šį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d.

Atmestinas ir skundo argumentas, kad A. Š. pritaikyta nuobauda ir jos maksimalus dydis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Administracinė nuobauda galėtų būti švelninama arba visai neskiriama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-533/2011).

ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą negu numato įstatymas arba visai jos neskirti, kai to reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Tačiau tai nėra priemonė asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų iškelti virš viešojo intereso (šiuo atveju – aplinkos apsaugos). ATPK 30¹ str. numato išimtį iš taisyklės, todėl ir aplinkybės, duodančios pagrindą taikyti šią išimtį, turi būti išimtinės, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad asmuo pažeidimą padarė dėl jam netikėtų ar ypač nepalankių aplinkybių, kai darant teisės pažeidimą buvo siekiama išvengti didesnio blogio negu pats pažeidimas ar pan.

Teismas konstatuoja, kad A. Š. nutarimu paskirta administracinė nuobauda parinkta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.), kas yra nurodyta A. Š. atžvilgiu priimtame 2012-04-04 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/ AM 093503, nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo naikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą nėra, todėl jis atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas

nutaria:

A. Š. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-123/ AM 093503 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.