Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui M. V., dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje ir atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

20. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje svarbiausia yra vaiko poreikiai ir jo interesai. Mažametis vaikas ilgą laiką nuolat gyveno su tėvu, su juo turi artimą ryšį, jį geriau pažįsta. Be to pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš pateiktų į bylą dokumentų, vaiko motina su juo bendravo ilgą laiką per nuotolį. Mažametis vaikas nebuvo užmezgęs kontakto su motina. Siekiant, kad bendravimas su motina nepadarytų žalos vaiko psichosocialinei ir fizinei sveikatai, svarbu, kad jų bendravimas būtų nuoseklus, vis mezgant kuo didesnį ir pastovesnį ryšį. Šiuo metu vaikas tokio amžiaus, kad reikalinga jam nuolatinė priežiūra. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad vaiko būsena pasikeičia po jo apsilankymo pas motiną. Tai rodo, kad mažamečiui vaikui aplinkos keitimas daro neigiamą įtaką, todėl svarbu, kad viskas būtų atliekama palaipsniui. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertintina ir tai, kad mamos sveikata prasta, jos darbingumas mažas, be kita ko pastebėta, kad mažamečio vaiko priežiūra jam būnant pas motiną perkeliama kitam vaikui, o šalių sūnus mažas, reikalaujantis aktyvios priežiūros ir didelio dėmesingumo, kantrybės ir ištvermės. Kaip nurodė liudytoja teismo posėdžio metu, vaikas judrus, aktyvus ir žingeidus. Siekiant atliepti jo poreikius reikalinga leisti vaikui veikti, tačiau būti šalia. Ieškovė su savo sveikata pilnai to neatliks, o patikėti vaiko priežiūrą kitam nepilnamečiui vaikui neatitinka geruiausių tiek vieno, tiek kito vaiko interesų. Šiuo atveju svarbu, kad ieškovė kaip mama stiprintų ryšį su vaiku, gerintų savo sveikatą ir būtų pasiruošusi priimti vaiką paskirtino bendravimo metu.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į tai, kad ieškovės sveikata kol kas vis dar silpna, o prižiūrėti nuolat mažametį vaiką reikalinga gera fizinės ir psichinė sveikata, psichologinė ištvermė, be to vaikas dar mažas ir su mama negyvenęs ilgą laiką, o atsakovas vaiką augina nuo pat jo gimimo, rūpinasi vaiko priežiūra, tarp vaiko ir tėvo susiformavęs stipresnis psichosocialinis ryšys, nei tarp vaiko ir motinos, teismo vertinimu vaiko prioriteriniai poreikiai ir interesai būtų labiau patenkinti, jei mažamečio M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, vaiko tėvu M. V.. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į vaiko teisių ir teisėtų interesų tenkinimą, mažamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu, atsakovu M. V. jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos

23. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas pateikęs priešieškinį siūlė savo bendravimo tvarkas. Pastebėtina, kad atsakovas norėjo, jog sūnus vieną savaitę gyventų su juo, kitą su motina, tačiau proceso metu šio reikalavimo atsisakė. Šalys supranta, kad vaikui svarbu palaikyti ryšį su abiem tėvais. Be to ieškovei svarbu ir tai, kad nenutrūktų jos sūnaus M. ryšys su sese E., t.y. ieškovės vyresniąja dukra iš ankstesnės santuokos. Kaip matyti ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, M. ir E. ryšys šiai dienai yra pakankamai stiprus kaip sesers ir brolio. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir tėvo M. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams, 2. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. kiekvieną savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val. ir atgal parveždamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., 3. Tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. nelyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaikas 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždamas jį į gyvenamąją vietą iki 19 val., 4. Nustatyti, kad nepilnametis sūnus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną) praleidžia su tėvu M. V.. Tėvas pasiima sūnų 11 val. iš gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamąją vietą iki 19 val., 5. Vaiko gimimo dieną, kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), tėvas M. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V., pasiimdamas vaiką 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža jį į gyvenamąją vietą iki 19 val., 6. Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. tėvas M. V. privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti mamą R. V. apie ketinimą susitikti su vaiku bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę, 7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitą apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydami naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo. Tuo tarpu atsakovo prieškieškiniu prašoma bendravimo tvarka tokia: 1. nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. gali bendrauti su vaiku pasinaudojant telekomunikacijos priemonėms, vaiko laisvalaikio metu, 2. nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. nepilnametį sūnų M. V. augina ir prižiūri kas antrą mėnesio savaitę. Sūnų atsakovas pas ieškovę atveža ieškovei šeštadienį 10.00 val. ir atgal pasiima sekančią savaitę, šeštadienį 10.00 val. iš ieškovės namų, 3. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. bendrauja su sūnumi nelyginiais metais Šv. Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, t. y. nuo gruodžio 24 d. 11.00 val. pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos, iki gruodžio 25 d. 19.00 val., parveždama sūnų į jo gyvenamąją vietą, o antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., sūnus praleidžia su tėvu. Šv. Velykų pirmąją dieną su sūnumi bendrauja tėvas, o antrąją Šv. Velykų dieną bendrauja mama, pasiimdama vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždama vaiką tą pačią dieną iki 19 val.; lyginiais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d. su vaiku bendrauja mama, pasiimdama vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveždama 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną, mama pasiimdama vaiką nuo 11.00 val. ir parveždama jį į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., 4. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmą sekmadienį (Motinos dieną), pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., 5. nustatyti kad, nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (M. gimimo dieną), pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveža į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., 6. visais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. privalo ne vėliau, kaip prieš 3 dienas informuoti tėvą apie ketinimą susitikti su vaiku, informuojant bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, 7. nustatyti kad, M. V. tėvas M. V. įsipareigoja sudaryti vaiko mamai R. V. galimybę bendrauti su vaiku pagal aukščiau nurodytas sąlygas, 8. nepilnamečio vaiko M. V. tėvai M. V. ir R. V. įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydami naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau, kaip iki telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

25. Atsižvelgiant į esamą situaciją, šalių išsakytas pozicijas ir argumentus, į tai, kad vaiko gyvenamojo vieta nustatytina su tėvu, teismas nustato sekančią skyrium gyvensiančio vieno iš tėvų, t.y. ieškovės R. V., bendravimo su nepilnamečių vaiku M. V. taip: 1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir mamos R. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams, 2. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. kiekvieną savaitgalį. Tėvas M. V. pristato vaiką mamai į jos gyvenamąją vietą penktadienį 18 val. ir atgal pasiima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį iki 19 val., 3. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. nelyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, o lyginiasi – antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną. Tėvas M. V. pristato vaiką į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą 11 val. iš jos paiimta iki 19 val., 4. Nepilnametis sūnus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dieną) praleidžia su mama R. V.. Tėvas M. V. pristato sūnų į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą 11 val. ir iš jos pasiima iki 19 val., 5. Kiekvienais lyginiais metais vaikas M. V. savo gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), praleidžia su mama R. V., o nelyginiais – su tėvu M. V.. Tėvas M. V., pristato vaiką į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą 11 val. iš jos pasiima iki 19 val., 6. Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. privalo ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoti tėvą M. V. apie ketinimą susitikti su vaiku bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę, 7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitą apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydami naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

Dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, kaip pats nurodė statybos darbus, jo pajamos apie 1 500 Eur. Ieškovė nedirba, jos darbingumas tik 15 proc. Ieškovės pajamas sudaro materialinis išlaikymas dukrai, taip pat socialinė pašalpa 265,54 Eur, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 228,00 Eur, kaip pati nurodė, dar gauna už neįgalumą 152 Eur ir vaiko pinigus. Ieškovės manymu jos mėnesio pajamos yra apie 700 Eur. Taip pat ieškovei išgyevnti padeda mama. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Šalių manymu vaiko išlaikymui pakaktų 400 Eur. Atsakovas pateikdamas prieškieškinį, iš ieškovės priteisti materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neprašė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad palieka teismo nuožiūrai priteisti išlaikymo dydį, tačiau svarbu, kad išlaikymo dydis ir forma būtų vertintini pagal vaiko poreikius ir jo interesų naudai.

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas pradėjo lankyti darželį ((duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupė), pagal pateiktus medicininių dokumentų išrašus ir šalių paaiškinimus, vaikui nustatyta: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - konsultuotas ortopedo (vaikščioja krypuojančia eisena, suka pėdas į vidų). Vaikui reikalingi akinukai (duomenys neskelbtini) korekcijai, kaip nurodė tėvas pirkta speciali avalynė pėdų korekcijai, lanko reabilitacijas. Iš aptarto matyti, kad be įprastų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui, reikalingos papildomos išlaidos vaiko sveikatai.

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ieškovė nedirba, jos darbingumas ribotas, nedarbingumas 85 proc. Ieškovė turi vieną išlaikytinę iš ankstesnės santuokos, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Jo darbinės galimybės neribotos. Abu vaiko tėvai yra jauno amžiaus, tačiau ieškovė silpnos sveikatos ir galimybės pagerinti savo turtinę padėti, teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą yra itin ribotos. Ieškovei išgyventi padeda jos motina. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, ji nemokanti jokių patarnavimų, nuomos mokesčių. Atsakovas pragyvenimui užsidirba pats, kurį laiką uždarbiavo užsienyje, šiuo metu pradėjo dirbti Lietuvoje.

31. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutaryis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

32. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos jam vystytis tiek fiziologiškai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad ieškovės galimybės dirbti yra ribotos, be to ji turi dar vieną išlaikytinę, kai tuo tarpu atsakovo galimybės dirbti neribotos, daugiau išlaiktytinių neturi. Nors atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, tačiau gali teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsižvelgiant į ieškovės materialinę situaciją, sveikatos būklę, darbines galimybes, socialinę situaciją, ieškovė privalo savo nepilnamečiui sūnui teikti bent minimal išlaikymą - nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas periodinėmis, kad mėnesį mokamomis išmokomis.

33. Ieškovė būdama sąžiningas ir atsakinga už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti bent kokias nors pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe ir šalių materialinę padėtį, į tai, kad abu tėvai išlaikymą nepilnamečiui vaikui turi teikti, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prioritetiniu vaikų interesų tenkinimu, iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisitina po 50 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė bent minimaliai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Išlaikymas priteistinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34. Nepilnametis M. V. gyvena kartu su tėvu, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti atsakovui M. V.. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

35. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).

36. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad bendro dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, taip pat neturi ir transporto priemonių. Iš VĮ Regitra pažymų matyti, kad R. V. ir M. V. jų vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi. VĮ Registrų centro duomenimis R. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra įregistruotos. M. V. nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat neturi.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuokos metu šalys bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn turto neįgijo ir nėra tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo dalintino turto.

38. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dar iki santuokos sudarymo yra įgijusi automobilį Volvo MV84, registruotą Jungtinėje Karalystėje, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo registruotas M. V. vardu, nes R. V. pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, negalėjo savo vardu registruoti transporto priemonių. Kaip nustatyta, šia transporto priemone naudojosi visa šeima, vėliau M. V., o šiuo metu automobiliu niekas nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis įgytas pagal kreditavimo sutartį R. V. dar iki santuokos sudarymo, tarp šalių nekilo ginčo, kad iš esmės automobilis prikauso R. V., todėl nuspręsta, kad atsakovas šį automobilį privalo grąžinti ieškovei. Iš advokato V. S. 2022 m. birželio 29 d. pateiktos informacijos matyti, kad automobilis Volvo MV84, Jungtinės Karalystės transporto priemonės liudijimas 2022 m. birželio 28 d. pristatytas į Raseinių miesto automobilių stovėjimo aikštelė, kurią nurodė R. V. ir perduotas R. V..

39. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

40. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nei kartu, nei kiekviena atskirai kreditorių, įgytų santuokos netu neturi. Tačiau kaip nurodė ieškovė ir patvirtino atsakovas, ieškovė dar iki jų santuokos sudarymo ėmė kreditą Jungtinėje Karalystėje automobilio įsigijimui. Iš bylos duomenų matyti, kad įsigytas automobilis Volvo MV84, kuris vis dar yra, šiai dienai yra ieškovės R. V. žinioje. Iš byloje esančio dokumento matyti, kad R. V. (buvusi S.) atlieka mokėjimui kredito dengimui. Nustatyta, kad jos mokėtina visa suma 7 077,76 £, kas mėnesį turi mokėti po 50 £, įmokų skaičius 142, paskutinė mokėjimo data 2033 m. rugsėjo 3 d., mokėjimai vyksta per Nuolatinių mokėjimų instituciją.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis kreditas yra asmeninė atsakovės atsakomybė. Tarp šalių ginčo nekilo.

43. Atsižvelgiant į teismų praktiką, įstatymo nuostatas, į tai, kad kreditavimo sutartis sudarytos asmeniškai R. V. (buvusi S.), tarp šalių ginčo nėra, todėl prievolė kreditoriui pripažintina asmenine ieškovės prievole ir po santuokos nutraukimo ieškovė už įsiskolinimus kreditoriui atsako asmeniškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokesčis ir teismo išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą kompensuotinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 64, tarp M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Įregistruojant ištuoką, lieka santuokos metu turėtos pavardės: V., V..

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jo tėvu M. V. jo gyvenamojoje vietoje.

Skyrium gyvenančios mamos R. V. bendravimas su jos nepilnamečiu sūnumi M. V. nustatytinas sekančiai:

1. Nepilnamečio vaiko M. V. ir mamos R. V. bendravimas pasinaudojant telekomunikacijos priemonėmis neribojamas, jeigu tai netrukdo vaiko dienos rėžimui ir nekenkia jo interesams;

2. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. kiekvieną savaitgalį. Tėvas M. V. pristato vaiką mamai R. V. į jos gyvenamąją vietą (ar kitą sutartą vietą) penktadienį 18 val. ir atgal pasiima sekmadienį iki 19 val.;

3. Mama R. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. V. nelyginiais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną, o lyginiais metais – antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną. Tėvas M. V. pristato vaiką į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą sutartą vietą) 11 val. ir iš jos paiimta iki 19 val.;

4. Nepilnametis sūnus M. V. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dieną) praleidžia su mama R. V.. Tėvas M. V. pristato sūnų į mamos nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą sutartą vietą) 11 val. ir iš jos pasiima iki 19 val.;

5. Kiekvienais lyginiais metais vaikas M. V. savo gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), praleidžia su mama R. V., o nelyginiais – su tėvu M. V.. Tėvas M. V., pristato vaiką į mamos nuolatinę gyvenamąją (ar į kitą sutartą vietą) vietą 11 val. ir iš jos pasiima iki 19 val.;

6. Visais kitais atvejais nepilnamečio vaiko M. V. mama R. V. ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoja vaiko tėvą M. V. apie ketinimą susitikti su vaiku, bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tikslu aptarti bendravimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę;

7. Nepilnamečio vaiko M. V. tėvai R. V. ir M. V. privalo informuoti vienas kitą apie savo ir vaiko telefono numerio ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydami naują telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo telefono numerio ar gyvenamosios vietos adreso faktinio pakeitimo.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti M. V..

Po santuokos nutraukimo automobilis VOLVO MV 84, Jungtinės Karalystės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka R. V..

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo R. V. skolinis įsipareigojimas kreditorei, kur mokėjimai atliekami per Nuolatinę mokėjimų instituciją, yra asmeninė R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinė prievolė.

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis ir teismo patirtos procesinių dokumentų išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Likusiose dalyse ieškinys, patikslintas ieškinys ir priešieškinys netenkintini.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.